Išvengti depresijos gali padėti net paprastas bendravimas ar kūrybinė veikla.
„Žmonės, kurie lankosi tokiuose užsiėmimuose, patvirtina, kad jų bendra būsena, gyvybiškumas, mąstymas – viskas yra kitaip. Atrodytų, labai paprasti, nedideli dalykai“, – pasakoja V. Kilikevičienė.
Net ir perdėtas artimųjų dėmesys gali padėti
V. Kilikevičienė teigia, kad rudenį prasčiau jaustis, būti blogesnės nuotaikos yra natūralu. Ruduo gali sukelti ilgesio, praradimo jausmus, paskatinti leistis į gilesnius apmąstymus.
„Tiesiog yra tokia aplinka, ir mes negalime to paneigti. Retą kurį ruduo veikia pakiliai ar džiaugsmingai. Taip jaustis tiesiog būtų nenatūralu“, – sako V. Kilikevičienė.
Pasak psichoterapeutės, depresija šiek tiek prablaškoma, kai šviečia saulė, todėl yra taikomos šviesos terapijos. V. Kilikevičienė akcentuoja, kad būtų klaidinga manyti, jog depresija susergama vien dėl to, kad anksčiau temsta, vėliau švinta ir daug lyja. Manoma, kad tai yra vienas iš faktorių, galinčių paskatinti blogos nuotaikos atsiradimą, o vėliau – ir depresiją.
„Depresijos požymius mes kartojame ir kartojame. Tai ne tik bloga nuotaika. Tai yra bendras darbingumo ir tonuso, džiaugsmingumo praradimas. Įvairių organizmo impulsų nebuvimas, beviltiškumas, savęs nuvertinimas“, – depresijos požymius vardija ekspertė.
Jos teigimu, labai svarbu tai, kad žmogus save nuvertina ir nebeturi jėgų pats sau padėti, todėl į jam pagelbėti turėtų artimieji. Psichoterapeutė tiki, kad laiku suteikta pagalba, artimųjų parodytas, kartais net ir perdėtas nei įprasta, dėmesys, gali žmogui padėti, pasirodžius pirmiesiems depresijos požymiams.
Lietuviai nenori arba atpratę sau padėti
V. Kilikevičienė neslepia, kad, susirgus depresija, belieka tik medikamentinė ir psichoterapinė pagalba, bet pabrėžia, jog to galima išvengti, jei patys žmonės laiku savimi pasirūpins. Tiesiog dauguma nenori ar yra atpratę padėti sau.
„Žmonės ateina sakydami „man blogai“, bet pastangų girdisi mažai. Kas daroma paties žmogaus? Kas padaryta artimųjų? Yra tik susumavimas, kas yra negerai. Ateiname pagalbos taip, lyg ji turėtų būti paduota iš šalies. Mano požiūriu, pats žmogus turi aktyviai dalyvauti gydymo procese, ypač tol, kol tai nėra įsibėgėję“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji Lietuvą palygino su šalimis, kuriose, pagal tyrimus, žmonės jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Anot ekspertės, šiose šalyse depresija sergama rečiau, nes žmonės jaučiasi labiau atsakingi už save: už tai, ką jie daro patys sau, ir kaip rūpinasi savo psichikos sveikata.
Apsaugoti nuo depresijos gali ir piešimas
Pasak V. Kilikevičienės, dėmesys, teikiamas psichikos sveikatai, turėtų prilygti dėmesiui, skiriamam kitiems gero gyvenimo faktoriams: fizinei sveikatai, socialinei padėčiai ir kt.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turėtume įsijungti į įvairias veiklas. Yra pastebėta, kad tai ugdo, gerina, stiprina psichikos sveikatą“, – sako psichoterapeutė.
Freeimages.com – Ria Mendoza nuotr.
Esą net tokie paprasti užsiėmimai, kaip dalyvavimas įvairiuose bendraamžių susitikimuose, labdaros grupėse, gali pagerinti žmogaus psichologinę būseną, nes jis bendrauja su žmonėmis, turinčiais bendrų interesų, jaučiasi galįs padėti, būti naudingas kitiems. Net ir kūrybiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, piešimo ar dainavimo pamokos, gali pakelti nuotaiką.
„Žmonės, kurie lankosi tokiuose užsiėmimuose, patvirtina, kad jų bendra būsena, gyvybiškumas, mąstymas – viskas yra kitaip. Atrodytų, labai paprasti, nedideli dalykai“, – pasakoja V. Kilikevičienė.
Kartais net elementarus bendravimo su aplinkiniais pakoregavimas gali turėti teigiamų rezultatų. Žmogus turėtų pamėginti susikurti atmosferą, kurioje gali jaustis užtikrintai, neabejoti savimi, būti atviresnis. Savo aplinkoje jis turi suprasti, kad gali būti savimi.
„Tokie dalykai teikia didžiausią dalį pasitenkinimo ir kokybiškumo gyvenime. Fizinė sveikata tiesiog turi būti normali. Žmogui užtenka turėti normalią socialinę aplinką, bet pasitenkinimą gyvenimu jis turi susikurti pats ir atsakingai teikti gerovę pats sau“, – pataria pašnekovė.
Būtina kreiptis pajutus pirmuosius požymius
Vis dėlto į specialistą pagalbos reikėtų kreiptis vos tik pastebėjus savo ar kito žmogaus pirmuosius depresijos požymius. Jie gali būti ir labai smulkūs: nebejaučiamas gyvenimo džiaugsmas, nenoras eiti į darbą.
„Kodėl nebenorime kalbėti su artimu žmogumi? Kodėl pats artimiausias žmogus, su kuriuo gyvename kiekvieną dieną, mums nemielas ir neartimas? Kažkodėl atrodo mielesni toli esantys žmonės. Reikėtų pradėti nuo tokių nedidelių dalykų. Tada būtų lengviau patiems besikreipiantiems ir jiems būtų galima padėti daug greičiau“, – tikina V. Kilikevičienė.
Artimiesiems sunerimti derėtų, jei pastebėjote, kad artimas žmogus mažiau bendrauja, prasčiau dirba, yra išsekęs, neturi jėgų. Į šiuos požymius, anot psichoterapeutės, dėmesį reikėtų atkreipti net tuomet, kai žmogus niekuo nesiskundžia. Dažnai pokyčių jis pats nepastebi ar jų nesureikšmina, todėl nesiskundžia.
„Labai svarbu suvokti, kad depresija, kokia sunki bebūtų, yra laikina būsena. Ji nesitęsia amžinai. Tik reikia pagalbos ir tą pagalbą priimti“, – sako psichoterapeutė.
Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“
Freeimages.com – Anita Peppers nuotr.
