Atsako VšĮ Kauno Centro poliklinikos vyresnioji šeimos gydytoja Danutė Krylovienė.
– Kaip žinia, saulės šviesos įtaka žmogaus sveikatai yra ypač svarbi. Tačiau šaltuoju metų laiku jos mums ypač trūksta. Kokių tai gali sukelti pasekmių?
– Dabartinis gyvenimo tempas sukuria sąlygas, jog mes vis rečiau būname lauke, kasdien praleidžiame daug laiko patalpose: namuose, darbe, keliaudami automobiliu, sportuodami sporto salėse. Apie to pasekmes dažnai nesusimąstome. Saulės šviesa – pagrindinis vitamino D šaltinis. Žmogaus organizmas apie devyniasdešimt procentų jo pasigamina veikiant tiesioginei saulės šviesai ir tik dešimt procentų vitamino D gaunama su maistu. Taigi saulės trūkumas, būdingas ypač žiemos metu, neabejotinai turi įtakos sveikatai.
Žinoma, jog saulės šviesa turi įtakos nuotaikai. Ne veltui depresijai gydyti taikoma ir šviesos terapija. Buvimas saulės šviesoje taip pat reikšmingas ir miego kokybei, kadangi dienos metu pagerinamas melatonino – natūralaus organizmo hormono, reikalingo produktyviam miegui – išsiskyrimas nakties metu. Tinkama melatonino reguliacija organizme leidžia lengviau pabusti, jaustis žvaliems ir energingiems. Mokslininkų įrodyta, jog žmonėms, praleidžiantiems optimalų laiką saulės šviesoje, mažėja krūties, gaubtinės žarnos, šlapimo pūslės, gimdos, skrandžio, stemplės vėžio rizika.
Be to, vitaminas D turi įtakos atminčiai, stiprina imuninę sistemą, padeda sergant odos ligomis, pavyzdžiui, – psoriaze, egzema. Galima teigti, jog vitaminas D didina moterų vaisingumą, kadangi skatina lytinių hormonų progesterono ir estrogeno gamybą; o vyrams didina lytinį potraukį, skatindamas testosterono gamybą.
Pixabay.com/Myriams-Fotos nuotr.
– Kaip nustatyti vitamino D trūkumą, kokiems žmonėms jis pasireiškia dažniau?
– Norėdami išsiaiškinti, ar netrūksta šio vitamino, turime atlikti tyrimą, kuris tiksliai nustato, ar jo kiekis kraujyje yra pakankamas. O trūkumas pasireiškia bet kurio amžiaus žmonėms. Yra atliktas tyrimas, kurio metus jaunų žmonių grupei vitamino D kiekis kraujyje tirtas pavasarį ir rudenį. Skirtumas buvo akivaizdus – saulės šviesa vasarą užtikrina normalų jo kiekį organizme.
Pasaulio mokslininkai vitamino D trūkumą tarp gyventojų prilygina epidemijai. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra vaikai iki septynerių metų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės. Vitamino D stygius organizme dažnai pasireiškia moterims prasidėjus menopauzei ar nėštumo metu, taip pat žmonėms, vartojantiems medikamentus nuo epilepsijos, AIDS, grybelio, taip pat turintiesiems didelį antsvorį.
Medicina practica laboratorijos nuotr.
– Panašu, jog tamsiuoju metų laiku reikia ieškoti alternatyvių priemonių vitaminui D gauti. Ką jūs rekomenduotumėte?
– Pirmiausia, jaučiant negalavimus, patarčiau atlikti kraujo tyrimą – gydytojas nurodys, ar užtenka tik papildyti mitybą šio vitamino turinčiais maisto produktais, ar reikalingas avitaminozės gydymas papildais. Savigyda geriau neužsiiminėti, nes vitamino D perdozavimas taip pat gali būti žalingas.
Dažniau vartokite riebią žuvį (lašišą, upėtakį, kardžuvę, silkę), žuvų taukus, jautienos kepenis, kiaušinio trynį, grybus, sūrį. Puikus vitamino D šaltinis yra natūraliai spaustos apelsinų sultys, jogurtas, grūdai. Kalbant apie saulės šviesą, norint gauti vitamino D dienos dozę, saulės šviesoje šiltuoju metų laiku reikėtų būti dešimt penkiolika minučių, atidengus ketvirtį kūno, neišsitepus apsauginiais kremais. Tačiau svarbu žinoti, jog ilgesnis laikas saulėje be apsaugos priemonių jau yra žalingas.
Domantė Juknonytė
Pixabay.com/Lorri Lang nuotr.
