Kaip žinia, nė viename maisto produkte nėra visų sportuojančio žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, todėl labai svarbu, kad mityba būtų visavertė arba, kitaip tariant, kuo įvairesnė. Specialistai pataria treniruojantis gerti pakankamai vandens, valgyti grūdinių kultūrų produktų, nepamiršti šviežių vaisių ir daržovių, liesos mėsos, žuvies, augalinių aliejų. Rečiau vartoti ar visiškai atsisakyti derėtų įvairių saldumynų, konditerijos gaminių, riebių patiekalų.
Kas padeda atstatyti prarastas jėgas?
Ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės masažuotojas Juozas Petkevičius įsitikinęs, kad organizmo nenualinti ir traumų išvengti sportuojant padeda trys dalykai: visavertė mityba, elementarios žinios, kaip teisingai treniruotis bei, esant poreikiui, pagalba iš šalies – įvairūs vitaminai ir mineralinės medžiagos.
„Žmogus gali valgyti pačius kokybiškiausius maisto produktus, jo mityba gali būti subalansuota, tačiau jis bėdų prisidarys jei intensyviai sportuos sočiai prisivalgęs ar juo labiau persivalgęs. Tuomet organizmas jaučiasi apsunkęs, kai kuriems kyla rūgštingumas, pučia pilvą. Galimos ir kitokios traumos, pavyzdžiui, gali trūkti skrandis. Kitas reikalas, jei mityba nėra subalansuota, o fizinis krūvis – nemažas. Tokiu atveju organizmui ilgainiui gali pradėti trūkti vienokių ar kitokių medžiagų. Pasekmė – energijos stoka, nuovargis, įvairios traumos“, – pasakoja J. Petkevičius.
Anot Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės masažuotojo, intensyvius fizinius krūvius nuolat patiriantiems asmenims būtina vartoti maisto papildų, vitaminų. Jie padeda atstatyti prarastas jėgas, organizmui grąžina prarastas medžiagas. Žinoma, derėtų prisiminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas, preparatą pasirinkti derėtų tik pasitarus su specialistu ar vaistininku. Vienos svarbiausių mineralinių medžiagų sportuojant – tai kalis ir magnis. Jos reikalingos geram širdies darbui, raumenims.
„Aktyviai treniruojantis dar labai svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes organizmas skysčius išprakaituoja. O su prakaitu juk netenkama ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų“, – tvirtina J.Petkevičius.
Trumpai apie magnį ir kalį
Kaip teigia bendrosios praktikos gydytojai, magnio trūkumas apie save „praneša“ raumenų mėšlungiu, t.y. nevalingu šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų susitraukimu. Tinkama mityba (daug magnio turi žuvis, duonos gaminiai iš grubiai maltų grūdų miltų, avižų dribsniai, ryžiai, kopūstai, špinatai, riešutai, pupelės, žirniai, paprika, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, soja, šokoladas, bananai, abrikosai, arbūzai), žinoma, yra pagrindinis magnio šaltinis, tačiau produktai, kuriuos vartojame šiandien, ir ypač pavasarį, šios mineralinės medžiagos savo sudėtyje turi labai nedaug arba jo neturi visai (pavyzdžiui, dirbtinai išaugintos ar per visą žiemą cheminių priemonių pagalba išlaikytos daržovės, vaisiai).
Renkantis maisto papildą, būtina atminti, kad magnis ypač dera su B grupės vitaminais – su jais sudaro itin palankias kombinacijas, gerinančias nervų sistemos veiklą, nervinių impulsų sklidimą į raumenis, – taip pat su kalciu. Rekomenduojamas magnio vartojimo kursas – 1-2 mėnesiai.
Kalis būtinas normaliai širdies veiklai bei arteriniam kraujo spaudimui palaikyti. Trūkstant kalio, jaučiamas nuovargis, gali sutrikti širdies veikla, padidėti kraujospūdis, skaudėti raumenis. Kaliu organizmas aprūpinamas valgant pakankamai džiovintų vaisių, riešutų, pupelių, žirnių, bulvių, špinatų, kviečių, sėlenų, moliūgų. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad su maistu žmogus gali papildyti vos vieną procentą kalio atsargų, tad būtina prisiminti maisto papildus su kaliu.
Pasak sporto specialistų
• Gerą savijautą ir dailias figūros linijas sportuojantiems garantuoja pusryčiams valgomas angliavandenių gausus maistas, sotūs pietūs bei liesas baltymų turtingas vakarienės patiekalas. Valgyti reikėtų reguliariai, kasdien maždaug tuo pačiu metu, stengtis nepersivalgyti. Jokiu būdu negalima nevalgyti sportuojant. Tuomet organizmui trūks energijos ir jis pradės naikinti save iš vidaus. Pasekmės gali būti nepataisomos.
• Nėra vienos universalios taisyklės, kiek kartų per savaitę derėtų mankštintis. Tai daryti galima kasdien, kas antrą ar kas trečią dieną. Svarbiausia – įsiklausyti į savo organizmą. Minimalus laiko tarpas tarp treniruočių – 8 valandos. Jei siekiama numesti svorio, treniruotės turėtų būti reguliarios.
• Ne paslaptis, jog patyrus traumą organizmui būtina gauti kur kas daugiau įvairių medžiagų, kad šis kuo greičiau sustiprėtų. Neretai dauguma žmonių šį patarimą supranta pernelyg pažodžiui – lepina save dideliais kaloringo maisto kiekiais, mažiau juda. Rezultatas – akivaizdūs: padidėjęs svoris, fizinio darbingumo sumažėjimas. Norint to išvengti, būtina nepamiršti subalansuotos mitybos principų. Jei organizmui kažko trūksta, reikėtų papildomai vartoti vitaminų ar mineralų.
• Motyvacijos sportuojant kartais pritrūksta net profesionaliems sportininkams, sportuojantiems nuo mažų dienų. Ką jau kalbėti apie sportinių aukštumų nesiekiančius, savo malonumui, tai yra, vardan sveikatos, tvirtesnio ar lieknesnio kūno besitreniruojančius asmenis. Motyvacijos sportui neprarasti padeda savaitės ar dviejų pertrauka. Ją būtina daryti kas kelis mėnesius. Kodėl? Nes organizmas ilgainiui pripranta prie tų pačių pratimų, krūvio, tad jam reikalingi pokyčiai. Be to, tokiu būdu išvengiama monotonijos, sportas netampa prievarta. Svarbu atminti, jog net tuomet kai nesportuojama, būtina laikytis sveikos mitybos principų, jie neturėtų pasikeisti.
SXC.hu – Jan Willem Geertsma nuotr.
