Pirmiausia organizmui turi įtakos klimato pakeitimas. Tai gana stiprus stresas, kurį gali ištverti ne kiekvienas. Pavyzdžiui, karštas klimatas kenkia moterims, kurioms gimdos miomą, endometriozę, mastopatiją ar skydliaukės ligas teko ilgai gydyti hormoniniais vaistais. Jo turi vengti ir tos, kurioms numatytos su šiomis ligomis susijusios operacijos.
Antroji sveikatos pablogėjimo priežastis – neteisingas elgesys: besaikis deginimasis, ilgas buvimas vandenyje.
Norint išsaugoti sveikatą ir žvalumą, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
Degintis tuomet, kai saulės poveikis minimalus, o ultravioletiniai spinduliai ne svilina, tik gražiai parusvina odą. Taip būna tik rytą ir vėlyvą popietę. Iš pavėsio išlįsti ne dažniau negu kas 2 valandas ir būti saulėje ne ilgiau negu 20 minučių.
Negalima gulėti ant plono audinio, patiesto ant įkaitusio smėlio ar akmens. Geriausia gulėti ant pripučiamojo čiužinio. Išbridus iš vandens, būtina nusirengti šlapią maudymosi kostiumėlį, sausai nusišluostyti, o po to apsivilkti sausą kostiumėlį.
Smėlio terapija
Gydymas karštu smėliu rekomenduojamas sergant artritu, lėtiniu gimdos uždegimu, susiformavus sąaugoms po operacijų. Prieš gydantis smėliu, būtina pasitarti su gydytoju.
Procedūras geriausia daryti antroje dienos pusėje, kai saulė spėja gerai įkaitinti smėlį.
Reikia padaryti smėlyje nedidelį įdubimą, atsigulti į jį ant nugaros ir apipilti liemenį smėliu, ne plonesniu negu 3 cm sluoksniu. Savarankiškai tai padaryti gana sunku, todėl geriausia paprašyti aplinkinių. Procedūros trukmė – 30 minučių.
Jeigu po pirmosios procedūros pablogėjo savijauta, pradėjo svaigti galva, reikia gydymą nutraukti. Matyt, organizmas netoleruoja smėlio terapijos.
Sveikatai naudingas ir akmenuotas paplūdimys. Labai naudinga po jį pavaikštinėti basomis rytais arba pirmoje dienos pusėje, kol saulė nespėja įkaitinti akmenukų. Toks pėdų masažas stimuliuoja visų vidaus organų veiklą.
Sergant lėtiniu haimoritu, reikia paimti du plokščius įšilusius akmenukus, apvynioti nosinaite ir priglausti prie haimorinių įdubų.
Beje, būnant palūdimyje, reikia išgerti ne mažiau negu 3 l skysčių – mineralinio vandens arba sulčių.
Treniruotė vandenyje
Maudantis jūroje, pagerėja emocinė būsena ir sustiprėja kraujotaka. Kiekvienas žmogus jaučia, kiek laiko jam galima būti vandenyje ir po kiek laiko vėl galima į jį bristi: jeigu pasidaro šalta arba ima svaigti galva, reikia nedelsiant išlipti ant kranto ir tą dieną daugiau nebesimaudyti.
Taip pat nebegalima daugiau maudytis, jeigu išlipus pradeda krėsti šaltis. Kad taip neatsitiktų, būnant vandenyje reikia daugiau judėti, mankštintis. Įbridus į vandenį iki kaklo, sulenkti rankas per alkūnes ir bėgti vietoje, kelius keliant kuo aukščiau, o pėdas visu padu statant ant dugno.
Rankas ištiesus į priekį, pabandyti jas kryžiuoti, tarsi karpant žirklėmis. Pašokinėti stengiantis kuo plačiau išskėsti kojas.
Rankas nuleidus palei šonus, delnus suskliaudus kaušeliu, pabandyti mosuoti pirmyn atgal, plaštakas sukiojant į visas puses. Rankas padėjus ant partnerio pečių, pašokinėti žirkliuojant kojomis.
Gydomasis kvėpavimas
Negalima pamiršti ir gydomojo pajūrio oro poveikio. Prisotintas neigiamų jonų oras gydo arterinę hipertoniją, vegetacinę kraujagyslių distoniją (ypač hipertoninio tipo), įvairias neurotines būsenas.
Nervinę įtampą padeda sumažinti kvėpavimo pratimai. Vakarais reikia patogiai atsisėsti, atsipalaiduoti, po to ištiesinti pečius ir ramiai kvėpuoti per nosį.
Visiškai iškvėpus, reikia įtempti diafragmą (norint pajusti, kaip ji įsitempia, reikia padėti ranką ant pilvo, žemiau šonkaulių), o po to lėtai įkvėpti ir kuo stipriau išpūsti pilvą. Šį procesą reikia pakartoti keletą kartų. Tuo metu reikia stengtis galvoti tik apie kvėpavimą.
Jeigu pradeda svaigti galva, kvėpavimo pratimus reikia baigti. Pakvėpavus grynu pajūrio vėju, pagerėja nuotaika ir miegas.
Parengė Liepa EGLINSKYTĖ
“Panevėžio balsas”
Vido Venslaviškio nuotr.
