Ilgalaikis stresas išsekina
Didesnį ar mažesnį stresą gali sukelti įvairios gyvenimiškos situacijos. Tačiau kiekvienas mūsų į jas reaguojame skirtingai.
„Stresas – organizmo reakcija į nepalankias arba pavojingas gyvybei aplinkybes. Jis mobilizuoja organizmą, skatina adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimą. Tai leidžia mums lengviau prisitaikyti ir įveikti grėsmę sukėlusius veiksnius“, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas prof. dr. Dalius Jatužis.
Tačiau pašnekovas pabrėžė, jog svarbiausia, kad stresas netaptų nuolatiniu gyvenimo palydovu. „Kai stresas yra per stiprus ir lydi nuolat, organizmas nebeturi kada atsigauti. Kaip botagu varomas arklys toli nevažiuos, taip gali neatlaikyti ir žmogaus nervų sistema, išryškėti streso pasekmės“, – pabrėžė gydytojas neurologas.
Jos, pasak specialisto, gali būti įvairios, apimančios tiek emocinius, tiek fizinius negalavimus. Streso hormonų perteklius neigiamai atsiliepia daugeliui neurologinių funkcijų – pavyzdžiui, blogėja atmintis. „Nuolatinis stresas trikdo hipokampo ir kitų atminties ir koncentracijos procesams svarbių smegenų dalių funkciją“, – sakė D.Jatužis.
Galiausiai ilgą laiką esant per dideliam streso hormonų kiekiui organizmas, nervų sistema yra išsekinama, žmogų ima nuolat lydėti mieguistumas. „Sutrikus nakties miegui, žmogus vis ieško progos pailsėti dieną, prigulti, bet dažniausiai nesėkmingai. Taigi taip įsisukama į nuolatinio nuovargio ratą“, – konstatavo specialistas.
Mankšta – poilsis smegenims
Pasak D.Jatužio, įvardijus streso šaltinį gali būti daug lengviau su juo kovoti.
„Yra net populiarios streso skalės, kurios rodo, kaip konkretūs įvykiai gyvenime atsiliepia streso lygiui organizme. Pavyzdžiui, sutuoktinio mirtis – 100 taškų iš 100, vedybos – 50, nėštumas – 40, netgi išėjimas į atostogas – 13“, – vardijo gydytojas.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
Viena pagrindinių priemonių kovojant su pertekliniu stresu – sveikos gyvensenos principų laikymasis. Taigi geriausias poilsis smegenims yra fizinė mankšta.
„Bet kokios formos fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, tiek bėgiojimas, tiek važiavimas dviračiu ar baseino, aerobikos, jogos lankymas – viena fiziologiškiausių ir efektyviausių priemonių stresui ir jo pasekmėms įveikti. Kai dirba raumenys, galva turi progą „persikrauti“, – patarė gydytojas.
Jis priminė, kad ne tik miego higienai, bet ir kovojant su stresu labai svarbus yra darbo ir poilsio režimas. „Taip pat stiprus streso priešnuodis yra teigiamos emocijos, tad žmogui būtina rasti laiko sau malonioms veikloms“, – pabrėžė specialistas.
Išeikvoja magnio atsargas
Ne mažiau reikšmės didinant atsparumą stresui turi ir subalansuota mityba. Ypač svarbią vietą užima magnis, būtinas ne tik nervų, bet ir daugelio kitų organizmo sistemų funkcionavmui.
„Dėl magnio stokos organizme žmogus tampa daug irzlesnis, dirglesnis, jo nervų sistema yra išbalansuojama, būna sunku atsipalaiduoti. Gali atsirasti netgi raumenų įtampa, atminties ir dėmesio koncentracijos problemos. Intensyviu protiniu darbu užsiimantiems ir daug streso patiriantiems žmonėms magnio atsargos ypač greitai išsieikvoja“, – sakė D.Jatužis.
Tiesa, neretai ištyrus tokių žmonių magnio kiekio kraujyje, šio mikroelemento deficito nerandama. Profesorius paaiškino, jog magnio kiekis kraujo serume ir ląstelėje yra skirtingi dalykai.
„Mūsų tyrimai intraląstelinio magnio kiekio nustatyti neleidžia. Taigi magnio kiekio kraujyje tyrimas toli gražu nepaneigia šio mikroelemento deficito ląstelės viduje. Todėl tokiems žmonėms neretai rekomenduojame papildyti ląstelių magnio atsargas papildais, ypač magnio citrato preparatais. Juos periodiškai reikėtų vartoti kas pusę metų mėnesį laiko“, – sakė gydytojas neurologas.
Verta žinoti
Depresija, kiti nerimo sutrikimai, lėtinis nuovargio sindromas gydomi taikant tiek nemedikamentines priemones, tiek ir psichoterapiją bei skiriant medikamentus.
Be to, stresas ir net depresija gali pasireikšti kaip vienas kai kurių nervų sistemos ligų – insulto, Parkinsono ar kitos sunkios degeneracinės ligos – simptomų.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/skeeze nuotr.
