Laukiame nesulaukiame vasaros, kuri Lietuvoje tokia trumpa, tačiau užplūdus karščiams, juos keiksnojame ir skundžiamės pablogėjusia savijauta. Ir nenuostabu, nes, gausiai prakaituodami, prarandame ne tik daug skysčių, dėl ko tirštėja kraujas, bet ir vitaminų bei mineralų. Ką jau kalbėti apie sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, besiskundžiančius aukštu kraujospūdžiu.
Padaugėjo infarktų ir insultų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos specialistai perspėja, kad per didelius karščius reikėtų apriboti fizinį aktyvumą, ir pataria fizinius darbus atlikti ryte ar vakare. Pavojingiausia aktyviai darbuotis ar sportuoti nuo 11 iki 17 valandos. Jei tuo metu tenka dirbti fizinį darbą lauke, reikėtų judėti kuo lėčiau, sumažinti darbo krūvius ir periodiškai daryti pertraukėles, per kurias reikėtų atvėsinti perkaitusį organizmą.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės kardiologės Žanetos Petrulionienės, greitosios medicinos pagalbos medikai pranešė, kad šią kaitrią vasarą labai padaugėjo infarktų ir insultų bei trombų atvejų. Jie susidaro, kai, praradus daug skysčių, sutirštėja kraujas.
Sportuoti ne visada sveika
Anot kardiologės, tai gresia ne tik pagyvenusiems žmonėms ar kitų rizikos grupių asmenims. Šios negandos neaplenkė ir jaunų, manančių, kad yra sveiki, žmonių. Ypač didelė grėsmė patirti insultą ar infarktą kyla daug sportuojantiems ir šio pomėgio net per didžiausius karščius neatsisakantiems jauniems vyrams. Aktyviai sportuojantieji karštą dieną labai rizikuoja savo sveikata ir net gyvybe.
PAGD duomenimis, be insulto, infarkto, trombų bei perkaitimo ir saulės smūgio, dar gresia ir hipoksija. Jos priežastis – per karščius ore labai sumažėjęs deguonies kiekis. Ir pavojinga ji visiems – tiek seniems, tiek ir jauniems. Ištikus hipoksijai, žmogui darosi sunku kvėpuoti, ima skaudėti galvą.
Tačiau karščiai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki ketverių metų bei pagyvenusiems žmonėms. Pastarieji dažniausiai miršta nuo šilumos smūgio. Kitos rizikos grupės yra sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai, kelininkai ir kitų profesijų žmonės, kuriems tenka dirbti fizinį darbą lauke.
Specialistų teigimu, per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas), širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir psichikos ligomis. Praradus daug skysčių, dėl sutirštėjusio kraujo ir padidėjusio jo krešumo gali prasidėti trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios pasibaigti ūmiu insultu ar miokardo infarktu. Be to, kartu su skysčiais išprakaituojamas kalis ir magnis, kurie būtini normaliai širdies veiklai.
Karštį pakeliame skirtingai
Kai maksimali dienos oro temperatūra peršoka trisdešimties laipsnių ribą ir tai trunka ne trumpiau nei 10 dienų, šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija. Tačiau perkaisti galima ir esant žemesnei temperatūrai, jei padidėja santykinė oro drėgmė. Todėl specialistai nesiima spręsti, kokia temperatūra jau yra pavojinga sveikatai. Juoba kad karštį žmonės pakelia nevienodai.
Net du insultus patyrusi Laima Čepaitė VL žurnalistei sakė, kad karštį ištveria labai sunkiai. Tada sistolinis kraujospūdis kartais pakyla net iki 200 mmHg, o distolinis pasiekia 120 mmHg, t. y. tampa toks, koks būna sveikų žmonių sistolinis. Ją kankina svaigulys ir galvos skausmas, mėto į šalis, stipriai pykina. „
Tiesiog taip ir lenkia prie žemės. Norisi tik gulėti“, – kalbėjo L.Čepaitė. Tačiau bene baisiausia yra dar vieno insulto baimė.
Sinoptikai karščiais negąsdina
Medikai ir PAGD specialistai sutartinai pataria, kad norint lengviau ištverti karštį, reikėtų dėvėti drabužius iš natūralaus pluošto – lino ar medvilnės, jie turėtų būti laisvi ir gerai praleidžiantys prakaitą. Reikėtų rinktis šviesius drabužius, nes jie gerai atspindi saulės spindulius, ir odinę avalynę, o galvą derėtų pridengti kepure ar kokiu kitu apdangalu.
Nereikia laukti, kol pradės troškinti, o nuolat gurkšnoti vėsius skysčius. Tai reikia daryti dažniau nei norėtųsi, bet po truputį. Labiausiai tam tinka stiprios mineralizacijos vanduo be angliarūgštės. Jei išgėrus pakankamai daug skysčių, troškulys nepraeina, jį geriausia malšinti vėsia arbata ar vandeniu su citrinos sultimis. O vyresnio amžiaus žmonėms, motinoms su kūdikiais bei sergantiems širdies ligomis ar besiskundžiantiems aukštu kraujospūdžiu, esant galimybei, apskritai reikėtų išvykti iš didmiesčio. Tačiau tai patarimai ateičiai, nes bent jau kol kas sinoptikai karščių neprognozuoja.
