Rimtų nelaimių dar nebūta
Eugenija Kukaitienė, šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja, pasidžiaugė, jog rimtai nukentėjusių nuo saulės šiauliečių dar nebuvo. Į greitosios pagalbos medikus kreipėsi tik keletas dėl įsisiurbusių erkių.
Pasak E. Kukaitienės, netikėtai užklupus karščiams žmonės saugosi. Tačiau prasidėjo tik pirmosios karščio atakos ir be medikų pagalbos dalis šiauliečių neišsivers: karšta saulė pavojinga ne tik sergantiems cukriniu diabetu, po insulto, infarkto, onkologiniams ligoniams, bet ir visiems saulės vonių mėgėjams. Tad gydytoja pataria, kaip karštomis dienomis saugoti savo sveikatą.
Saulės smūgis
Rizikuojantiems saulėje būti nepridengta galva gresia saulės smūgis.
„Saulės smūgis ištinka, kai galvą veikia tiesioginiai saulės spinduliai. Saulės spinduliai dirgina galvos smegenų dangalus, pakyla galvos smegenų temperatūra ir gali sutrikti smegenų funkcijos. Nuo saulės reikia saugoti net tik galvą, bet ir pečius, sprandą“, — sako gydytoja.
Saulės smūgio požymiai: skauda galvą, pykina, spengia ausyse, žmogus suglemba, kartais netenkama sąmonės.
Pirmoji pagalba: ligonį reikia paguldyti (taip greičiau išsilygina kūno temperatūra), ant galvos, sprando, pažastų ar kirkšnių dėti vėsius kompresus.
Po 20-30 minučių savijauta paprastai pagerėja. Jei ligonio nebepykina, jis yra sąmoningas, medikų pagalbos nebereikia.
Karštą dieną patariama gerti daug skysčių, nes gausiai prakaituojant tirštėja kraujas. Gaivintis reikia nesaldžiais gėrimais. Spalvoti gėrimai su saldikliais ir angliarūgšte netinka. Vaikams netinka net gazuotas mineralinis vanduo, nes jis pučia vidurius. Geriausia atgaiva yra šviežios natūralios sultys.
Šilumos smūgis
Ankštose, nevėdinamose patalpose, autobusuose gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitus staiga sukyla kūno temperatūra, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas, kvėpavimas, žmogus tampa mieguistas, nerišliai kalba. Kai kūno temperatūra aukštesnė kaip 41 laipsnis, nuo perkaitimo galima ir mirti.
Pirmoji pagalba: nuo šilumos nukentėjusįjį reikia pernešti į vėsią patalpą, įjungti ventiliatorių arba vėdinti kitomis priemonėmis. Jie perkaitęs žmogus yra sąmoningas, galima duoti atsigerti vėsaus vandens, ant kūno dėti vėsius kompresus.
Širdininkai turi riboti skysčius
Egidija šeporaitienė, šiaulių ligoninės I kardiologinio skyriaus gydytoja kardiologė primena, kad saulės reikia vengti visiems — ji sveikatos nepriduoda. Ir sveikiems žmonėms per karčius padažnėja pulsas, gali sukilti kraujospūdis.
„Saulės ypač reikia saugoti sergantiems širdies ligomis, patyrusiems infarktą, sergantiems hipertonine liga“, — sako gydytoja.
Sveiki žmonės per karščius gali atsivėsinti skysčiais, jų per dieną galima išgerti kelis ir daugiau litrų — sveikas žmogus skystį išgarina prakaituodamas.
O štai sergantys širdies ligomis, skysčius turi riboti.
„Jiems širdies sistemos skysčiais perkrauti negalima. Per dieną rekomenduojama išgerti 4 stiklines vandens. Sergantys širdies ligomis turi išlaikyti pastovų svorį ir nepriaugti papildomų kilogramų. Širdininkai per dieną gali suvartoti ne daugiau kaip 1200 gramų skysčių ir į tą normą įskaičiuojama ir sriuba, ir obuolys, ir pomidoras“, — priminė gydytoja kardiologė.
Darbingo amžiaus ligonis nuo saulės visą dieną slėptis namuose negali. Gydytoja E. Šeporaitienė teigia, jog gatve perėjus nedidelį atstumą nieko blogo nenutiks. Tik reikia nepamiršti galvą nuo saulės pridengti skrybėle ar kepuraite, stengtis nestovėti saulės atokaitoje, gatve eiti ta puse, kurioje yra pavėsis.
„Vasarą vyresnio amžiaus žmonės eina į bažnyčią. Nesu nusiteikusi prieš maldos namus, tačiau į juos susiruošus reikia įvertinti savo sveikatą. Jei bažnyčia yra netoli nuo namų, į ją galima eiti anksti ryte, kol oras nėra įkaitęs. Tačiau žmonės į bažnyčią susiruošia vidurdienį, per sumą. Turintiems sveikatos problemų reikia pagalvoti, ar ne geriau pasimelsti namuose. Ir jaunam žmogui sunku ištverti karščius“, — patarė gydytoja kardiologė.
Psichinės sveikatos karštis tiesiogiai neveikia
Laimos šėporaitienės, šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjos, teiraujamės, kaip karštis veikia mūsų psichinę būseną?
„Duomenų, įrodančių, kad karštis veikia mūsų psichinę sveikatą, nėra. Karštis veikia mūsų organizmą, todėl vaikams, vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies kraujagyslių, endokrininėmis ligomis gali pablogėti sveikata. Nepasisaugojus tiesioginių saulės spindulių, organizmas netenka skysčių. Pajaučiame labiau plakančią širdį, silpnumą. Žmogus darosi jautresnis, dirglesnis, pažeidžiamesnis“, — sakė gydytoja L. Šėporaitienė.
Kai naktį oro temperatūra žemiau dvidešimties laipsnių nenukrenta, butai įkaista, žmonės neišsimiega, nepailsi, tampa nervingesni, mažiau atsparūs stresams.
„Alkoholis ir karštis yra vienas iš pavojingiausių derinių. Nes daugiau prakaituojama, organizme sumažėja skysčių. Išgertas alkoholis per karščius veikia stipriau, greičiau pasigeriama, greičiau apsinuodijama. Jei žmogus įpratęs išgerti butelį stipraus gėrimo, kaitroje jis gali pasidaryti nevaldomas, nes alkoholio koncentracija kraujuje didesnė, atitinkamai didesni ir elgesio sutrikimai“, — priminė gydytoja.
Karštis išprovokuoja gyvates
Karštą vasaros dieną nuo saulės galima apsisaugoti vėsesnėse patalpose. Tačiau laiką leidžiantiems soduose, sodybose, būtina žinoti, kad pavojai tyko ir pavėsyje: nuo kaitros po namo pamatais, po šulinio dangčiais, tvartuose ir kitose vėsiose vietose gali slėptis gyvatės.
šiuo metu suaktyvėjo angys — mūsų kraštuose nuodingos gyvatės. Vilniuje ligoninėje nuo gyvačių įkandimų gydomi du žmonės.
šiaulių ligoninės Nefrologijos ir toksikologijos skyrius nuo gyvačių nukentėjusių pacientų neturėjo. Artūras Usevičius, skyriaus gydytojas nefrologas primena, kad šiuo metų gyvačių nuodai turi daugiausiai organizmą apnuodijančių medžiagų.
„Įkandus gyvatei nuodų iš sukąstos vietos negalima spausti. Ant įgeltos vietos reikia dėti šaltus kompresus, kad nuodai ne taip greitai apsklistų po organizmą. Virš sugeltos vietos reikia užveržti ir kreiptis į medikus“, — patarė A. Usevičius.
Angelė MOCKUTĖ
“Šiaulių kraštas”