Medikai pataria nelaukti, kol išryškės klastingos ligos. Pasitikrinti vitamino D kiekį organizme reikėtų tuomet, kai jaučiamas nuovargis, vargina raumenų silpnumas, nežinomos priežasties raumenų skausmai. Trūkstant vitamino D vaikams deformuojasi kaulai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys ir kaulai, silpnėja imunitetas. Nesunku pastebėti, kad ypač pavasarį tenka susidurti su dideliu išsekimu, susilpnėjusiais kaulais, netvirta laikysena. Visa tai gali būti susiję su vitamino D trūkumu.
Žiemą ir pavasarį – vitamino D stygius
Vitaminas D (kalciferolis) yra grupė riebaluose tirpstančių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Jis skirstomas į D1, D2, D3 ir D4. Žmogaus organizmui svarbūs yra D2 ir D3. Juos žmogus gauna dviem būdais: su maistu ir dėl saulės spindulių poveikio. Organizmas gavęs pakankamą kiekį saulės spindulių pats pasigamina šio vitamino.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad Lietuvoje, nei vyraujantys mitybos įpročiai, nei tamsi, šiaurietiška geografinė platuma negali užtikrinti reikiamo vitamino D kiekio.
„Piečiau gyvenantys ispanai, italai ar graikai dar gauna pakankamai saulės spindulių ištisus metus, o Lietuva yra nutolusi nuo pusiaujo tiek, kad mūsų oda tamsiuoju metų laikotarpiu nuo spalio iki kovo mėnesio visiškai nepasigamina vitamino D. Dėl to šio vitamino kiekis per žiemą stipriai krinta, o pavasarį yra labiausiai jaučiamos to pasekmės. Tai rodo ir statistika. Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijų duomenimis, net 88 proc. lietuvių, kuriems šių metų sausio-kovo mėnesiais buvo atliktas kraujo tyrimas, nustatytas vitamino D trūkumas“, – aiškina gydytoja.
Vitamino D šaltiniai ir svarba
Jeigu saulės mažai, vitamino D galima gauti su maistu, ypač valgant riebią žuvį. Daugelis už Lietuvą šiauriau esančių šalių taip ir daro – žuvį gausiai įtraukia į savo mitybos racioną. Jungtinėje Karalystėje specialiai paruošta menkė su žirneliais ir bulvytėmis patenka į svarbiausių nacionalinių patiekalų sąrašą. Skandinavai ypač mėgsta patiekalus su lašiša. Regis, tai jau nuo seno kai kuriose tautinėse tradicijose įaugęs būdas pragyventi tamsą, palaikyti vitamino D kiekį ir apsisaugoti nuo ligų. Kadangi lietuviai, būdami šiauriečiais, žuvies patiekalų valgo per mažai, labai svarbu sekti ir palaikyti vitamino D kiekį organizme.
Šiais metais Lietuvoje įvairiuose miestuose vyko mokslinė konferencija „Vitaminas D. Diagnostikos ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės“, kurioje medikai konstatavo, kad vitamino D kiekio sekimo ir sureguliavimo nauda yra neabejotina. „Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui, kuri iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta. Tai ne tik rachito priežastis, bet turi įtaką ir daugeliui vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio ligai. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypač nuo storojo žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos“, – teigia gydytoja E. Marciuškienė.
Ką daryti, jeigu vitamino D trūksta?
Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, – atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant pirmųjų ligos simptomų. Kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį ir, jeigu trūksta, imtis priemonių papildyti jo atsargas organizme.
„Tais atvejais, kai nustatomas trūkumas, vertėtų mažiau laiko praleisti patalpose ar automobilyje ir daugiau būti prieš saulę. Taip pat svarbu prieš tepantis kremais nuo saulės leisti spinduliams prasiskverbti į odą ir pasigaminti vitamino D. Tam pakaktų vos 15 minučių pabūti be kremo, prieš saulę, atsidengus bent ketvirtį savo kūno. Geriausia tai daryti per patį piką, t.y. nuo 11 iki 15 val. Kremai nuo saulės labiau reikalingi pietiečiams, kuriems reikia saugotis melanomos ir odos vėžio, o lietuviams vis dėl to reikėtų bent mažą dienos dalį pabūti ir be jų. Juolab, kad vitamino D perdozuoti su saule neįmanoma. Tokiu būdu organizmas pasigamina tik tiek, kiek reikia ir kaupia atsargas riebaluose bei raumenyse. Kitais atvejais būtina vartoti vitamino D preparatus ir maisto papildus“, – sako E. Marciuškienė.
Vitamino D 25 (OH) tyrimo tikslai
Medikų teigimu, kai kuriais atvejais gali būti vitamino D perteklius. Ši rizika yra didesnė vaikams, liekniems ir ypač – lieknėjantiems žmonėms. Deja, bet akivaizdžių vitamino D perdozavimo požymių praktiškai nėra, žmogus nieko nejunta esant per dideliam šio vitamino kiekiui. Kai vitamino D yra per daug, kraujyje randamas per didelis kalcio kiekis. Dėl to kalkėja kraujagyslės, gali susidaryti akmenys inkstuose.
Vitamino D 25 (OH) tyrimo tikslas yra ne tink nustatyti šio vitamino stygių, bet ir perdozavimą. Šis tyrimas pasaulyje atliekamas jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje tai vis dar naujovė medicinos diagnostikos praktikoje. Kai kurios Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijos jau atlieka bendrojo vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą, kuris vadinamas Vitamino D 25(OH) tyrimu.
SXC.hu – Dani Toth nuotr.
