Šiauliečiai mėgsta matuotis kraujospūdį
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis, tačiau vis daugiau žmonių atkreipia didesnį dėmesį į savo kraujospūdį, pulso dažnį. Šiauliečiai — vieni dažniausiai šalyje besimatuojančių kraujospūdį, paaiškėjo po rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikto tyrimo.
šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjas, Lietuvos širdies asociacijos narys kardiologas Romaldas Stankevičius sakė, kad kiekvienas žmogus turi žinoti savo pulso dažnį, kraujospūdį, cholesterolio lygį.
„Liepti pacientui griežtai rytais ir vakarais matuotis kraujospūdį ar pulsą negalima, jį tai slegia. Nereikia prisirišti, bet žinoti reikia“, — sakė kardiologas.
Apklausos parodė, kad keletą kartų per savaitę savo pulsą matuoja beveik 18 procentų apklaustųjų šiauliečių — tai geriausias rezultatas iš visų šalies apskričių. Kartą ar keletą per savo gyvenimą kraujospūdį matavo kas trečias Lietuvos gyventojas. Niekada nesimatavusių kraujospūdį šiauliečių yra penktadalis.
Įsimylėjėlių širdys plaka greičiau
Normalus pulso dažnis ryte, pasak kardiologo R. Stankevičiaus, yra apie 60 dūžių per minutę, ramybės būsenoje neturėtų viršyti 75. Jauniems žmonėms pulsas dažnesnis, vyresniems — apie 40— 50 dūžių per minutę.
„Gamtoje taip sutvarkyta: kuo pulsas yra dažnesnis, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė. Tai galioja visiems. Pavyzdžiui, kirstuko pulso dažnis yra 140. Neišgyvena nė metų. Dramblio pulsas — 30 ir gyvena 100 metų. Medicina nustatė, kad dažnesnis pulsas yra rizikos veiksnys, skatinantis širdies ligų atsiradimą“, — sakė kardiologas.
Nuo patirtų emocijų, fizinio krūvio, streso dažnėja pulsas. Gydytojas nusijuokia: „širdis reaguoja į dirgiklius, įsimylėjusiems žmonėms pulsas yra dažnas, nes širdis — emocijų centras“.
šiauliečių pulsas, minėto tyrimo duomenimis, vienas rečiausių Lietuvoje. Vidutinis širdies dūžių skaičius per minutę siekia 68. Tai antras pagal mažiausią tankumą pulso rodiklis po Klaipėdos. Matuotis skatina jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas. Dėmesys į tai atkreipiamas dažniausiai vasarą, pirtyje ir kitose karštose patalpose.
Širdies dūžiai turi ribas
Tik trečdalis šiauliečių imasi priemonių padažnėjusiam pulsui retinti, o beveik pusė apskrities gyventojų tokiu atveju nieko nedaro, tačiau apie 20 procentų šiauliečių mano, kad toks pulsas yra normalus.
Pasak R. Stankevičiaus, nemažai pacientų net nejaučia padažnėjusio pulso ar padidėjusio kraujospūdžio. O tai yra didelė širdies ligų rizika. Pulsą būtina retinti, kitu atveju gali ištikti infarktas, atsirasti krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumas ir kitos ligos.
Medikui teko gydyti pacientą, kuriam buvo nuolat fiksuojamas pulsas 160 dūžių per minutę, jis puikiai jautėsi, o suretinus pulso dažnį iki 120, pokyčių nepajuto. Gydytojas nusišypso, kad tokio sureguliavimo „kaina“ — 30 metų ilgesnis gyvenimas.
„Sveikatai labai svarbus yra širdies susitraukimų dažnis. Vakarų medicina propaguoja medikamentinį gydymą, bet nereikia jo įsitverti, pulsą ir kraujospūdį reguliuoti galima ir meditacija, atsipalaidavimu, jogos pratimais“, — sakė kardiologas.
Laiko stoka — ne pasiteisinimas
Gydytojas R. Stankevičius dažnai išgirsta, kad širdies sutrikimų turintys žmonės skundžiasi neturintys laiko sau. Tikina, kad keletas paprastų fizinių pratimų rytą būtų naudingi kiekvienam.
„Niekas nenumirsime sveiki, bet jei galima nutolinti ligą, tai ir reikia ją tolinti“, — šypsojosi specialistas.
Natalija KONDROTIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. Kiekvienas turime žinoti savo pulso dažnį, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Prisirišti prie jų nereikia, bet žinoti būtina“, — sakė šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjas Romaldas Stankevičius.
