Naudotojų daugėja
„Miegame su telefonais, ir tai nestebina: vakarais dažnai naršome internete, o rytais telefonas žadina, dėl to stengiamės laikyti jį kuo arčiau“, – teigė mobiliuosius telefonus parduodančios įmonės „eSTAR“ vadovas Artūras Byčius. Jų užsakymu prieš pat naujuosius sociologai atliko tyrimą. „Tai ypač būdinga jaunajai kartai, kuri geriau už suaugusiuosius išnaudoja technologines išmaniųjų įrenginių savybes ir technikos laimėjimais nori naudotis nuolat“, – pridūrė A.Byčius.
O kitas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 58 proc. Lietuvos gyventojų be mobiliojo telefono neišsiverstų nė dienos – tai paveiktų jų darbo efektyvumą. Dar jautriau reaguotų mobiliojo interneto telefone vartotojai, kurie paprastai naudojasi išmaniaisiais telefonais – išsiskyrimas su telefonu sujauktų dieną net 71 proc. iš jų.
Didžiausia pasaulyje bevielių tinklų įrangos gamintoja „Ericsson“ prognozuoja, kad iki 2019 m. mobiliojo ryšio abonentų skaičius pasaulyje padidės iki 9,3 mlrd. Mobilieji telefonai tampa vis svarbesne mūsų gyvenimo dalimi, todėl daugėja diskusijų apie jų poveikį sveikatai.
Radijo siųstuvas
Mums įprastas mobilusis telefonas yra nedidelio galingumo radijo siųstuvas-imtuvas, kuris perduoda ir priima informaciją elektromagnetinėmis bangomis. Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė aiškino, kad pagal spinduliuojamą galingumą elektromagnetinių laukų šaltiniai skirstomi į aukšto, vidutinio ir žemo galingumo šaltinius. Radijo ir televizijos stočių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių galia yra nuo 100 kilovatų iki 100 vatų, o mobiliųjų telefonų – 1–2 vatai.
Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, tik penktadalis žmonių mano, kad mobiliųjų telefonų antenos stipriai veikia jų sveikatos būklę. Taip pat mažiau gyventojų tiki, kad mobilieji telefonai turi didelę įtaką jų sveikatos būklei – pas mus 19 proc., o ES – 26 proc. Vis dėlto 39 proc. lietuvių yra susirūpinę dėl elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai.
Iš tiesų, jau atlikta daugybė tyrimų, tačiau iki šiol tvirtai nenustatytas neigiamas jų poveikis. Tačiau prieš ketverius metus buvo kilusi išties nemaža diskusija, kai danų mokslininkai, atlikę mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimą, netruko paskelbti, kad neva ilgalaikis mobiliojo telefono naudojimas neturi įtakos piktybiniams smegenų augliams formuotis ir nedidina pavojaus susirgti smegenų vėžiu.
Tačiau britų organizacijos ,,PowerWatch“, kuri jau du dešimtmečius tiria elektromagnetinių laukų poveikį žmonių sveikatai, atstovas Grahamas Philipsas teigia, kad ši išvada verčia abejoti tyrimo patikimumu, mat tirti žmonės, kurie mobiliaisiais telefonais naudojosi tik 5–10 metų. Todėl ir nepastebėta jokių smegenų navikų formavimosi požymių. Anot specialisto, mokslininkai žino, kad paprastai piktybiniai smegenų augliai veikiami elektromagnetinės spinduliuotės formuojasi 20–25 metus. Mes tokius telefonus plačiau naudojame tik nuo 1990-ųjų. Tad praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti išvadas apie jų poveikį galvos smegenims.
Vis dėlto, nors JAV Maisto ir vaistų administracija ryšio tarp sveikatos problemų ir mobiliųjų telefonų naudojimo taip pat nepastebėjo, tačiau paragino telefonų pramonę remti tyrimus, pagerinti jų dizainą, kad būtų sumažintas radijo bangų poveikis žmonėms, ir bendradarbiauti teikiant vartotojams naujausią informaciją apie sveikatos problemas, kurias gali sukelti naudojimasis mobiliaisiais telefonais.
Freeimages.com – Sanja Gjenero nuotr.
Skatina nemigą
Vis dėlto mokslininkai mano, kad mobilieji telefonai gali sukelti navikus arba akustines neuromas. Piktybiniai navikai – gliomos – viena pavojingiausių vėžio formų. Anot vieno JAV atlikto tyrimo, aktyvus mobiliųjų telefonų naudojimas – 10 metų kasdien po pusę valandos – naviko tikimybę padidina 40 procentų. O švedų tyrėjai teigia, kad belaidis prietaisas labiau kenkia jaunesniems. Akustinės neuromos yra gerybiniai augliai, tačiau dėl jų galima prarasti klausą.
Peterio Achermanno vadovaujama komanda iš Ciuricho (šveicarija) universiteto aptiko, kad, jei prieš miegą pusvalandį smegenys veikiamos elektromagnetinės spinduliuotės, o tai vyksta kalbant telefonu, miegant jų bangos pakinta.
Padidėjusi elektromagnetinė spinduliuotė iš mobiliųjų telefonų gali sumažinti kaulų tankį: vyrų, kurie nešioja mobilųjį telefoną prisisegę prie diržo arba įsidėję į kišenę, dešiniojo klubo kaulų mineralinė sandara yra pakitusi.
A.Dvylaitytė sako, kad viena iš problemų, kurias gali sukelti dažnas mobiliųjų telefonų naudojimas, – kaklo skausmai. Mat žmonės vis daugiau laiko praleidžia palinkę prie savo mobiliųjų telefonų. O Taivano mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad 2010 metais 65 proc. Šios šalies šeštokų buvo trumparegiai. Gydytojai įsitikinę, kad tai lemia dažnas naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais.
Lietuvoje nereglamentuojama
Lietuvos visuomenės sveikatos saugos teisės aktai reglamentuoja tik radiotechninių objektų, kurių efektyvioji spinduliuotės galia yra didesnė negu 25 W, t. y. mobiliųjų telefonų bazinės stotys, veikla. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta, kad vykdant šią veiklą būtina su visuomenės sveikatos centru suderinti radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektus ir radiotechninės spinduliuotės stebėsenos planus bei matuoti elektromagnetinę spinduliuotę. „Mūsų duomenimis, nėra pasitaikę atvejų, kad būtų leidžiama viršyti elektromagnetinę spinduliuotę“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Komunikacijų poskyrio vedėja Lina Grinytė-Jauniškienė.
O mobiliųjų telefonų poveikio vartotojų sveikatai stebėsena Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nėra pavesta kontroliuoti. Tad tokie tyrimų mūsų šalyje neatliekami.
Sveikatos apsaugos ministerija tik rekomenduoja uždrausti mobiliaisiais telefonais naudotis mokyklose – per pamokas jie turėtų būti išjungti, o teritorijose jų naudojimas apribotas. Beje, Anglijoje į daugelį mokyklų mobilųjį telefoną draudžiama net atsinešti, mokytojai gali tikrinti moksleivių kuprines, jei įtaria, kad šie turi mobilųjį telefoną. JAV mokinių kuprinėse mobiliųjų telefonų gali ieškoti tik speciali komisija. Prancūzijoje vaikams iki šešerių metų draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais.
Freeimages.com – Alfonso Diaz nuotr.
Siūlo saugotis dėklu
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Pranas Baltrėnas kartu su doktorantu Raimondu Buckumi atliko tyrimą ir nustatė, kad elektromagnetinė spinduliuotė padidėja kai sujungiami abonentai, todėl jie padarė išvadą, kad sujungimo metu telefoną būtų geriau laikyti 30 cm atstumu nuo ausies. Be to, mokslininkai sukūrė dėklą, kuris apsaugo nuo spinduliuotės ir mažina elektromagnetinių laukų dydį. Jis pagamintas iš aliuminizuotos folijos, gumos, plastikinio ekrano bei organinės plėvelės. Vilniaus Gedimino technikos universitetas jau pateikė paraišką patentuoti išradimą.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai žmonėms siūlo laikytis tam tikrų taisyklių, kurias parengė Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai. Visų pirma, laukdami sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies. Kol telefonas ieško abonento ir kalbėdami telefonu, atitraukite jį kelis centimetrus nuo ausies. Kalbėtis turėtumėte kuo trumpiau, o jei žinote, kad užtruksite ilgiau kaip 10 minučių, geriau naudokite laisvų rankų įrangą. Telefoną siūloma laikyti dėkle ar laikiklyje, kuris yra nuo kūno ne arčiau kaip 1,5 centimetro. Taip pat svarbu, kad dėkle ir laikiklyje nebūtų metalo. Kai mobilusis telefonas nereikalingas – geriausia jį išjungti, pavyzdžiui, miegant. Ir nelaikykite telefono po pagalve.
Dar svarbu: nesinaudokite telefonu važiuodami dviračiu, motoroleriu, automobiliu bei kitomis transporto priemonėmis, nes galite pargriūti ir susižeisti ar patekti į avariją. Griaudžiant ir žaibuojant telefoną geriau išjungti.
Jei ketinate pirkti naują telefoną, rinkitės tokį, kurio SAR (specifinė sugėrimo sparta) yra mažiausia. Šis rodiklis nurodo, kiek intensyvi mikrobangų spinduliuotė veikia žmogaus audinius.
Britų mokslininkai atrado, kad ant kas šešto mobiliojo telefono yra fekalijų pėdsakų. Mokslininkai apžiūrėjo beveik 400 žmonių iš 12 Didžiosios Britanijos miestų rankas ir mobiliuosius telefonus. 95 proc. žmonių teigė, kad išėję iš tualeto plauna rankas, tuo tarpu ekspertai ant tiriamųjų rankų ir mobiliųjų telefonų rado fekalijų pėdsakų. Ant 31 proc. žmonių rankų ir 25 proc. telefonų buvo auksinio stafilokoko bakterijų, kurių yra ant mūsų odos, tačiau jos gali tapti pavojingos, jei vienas žmogus jas perduoda kitam.
Aušrinė šėmienė
Freeimages.com nuotr.
