Daugėja jaunų pacientų
V. Savenkovas sako, kad dažniausiai į Reabilitacijos centrą ateina pacientai su kaulų-raumenų sistemos ligomis ir po traumų. Dažnai skundžiasi nugaros skausmais: „Vienų netaisyklinga laikysena atsiranda dėl skausmo, kitiems skausmą sukelia netaisyklinga laikysena. Vieniems skausmas atsiranda dėl statinių padėčių, kitiems – dėl stereotipinių judesių.“
Pasak kineziterapeuto, dažnai žmonės, dirbantys fizinį darbą, klaidingai mano, kad jiems nereikia mankštintis, nes ir taip daug juda. „Tačiau šiems žmonėms ypač svarbu mankštintis, kad kūnas būtų fiziškai pasiruošęs atlaikyti didelius krūvius, nebūtų žalojamas“, – teigia V. Savenkovas.
Neretai nugaros skausmų priežastis – deformuotos pėdos. Pasak V. Savenkovo, tokiu atveju vien nugaros gydymas rezultatų neduos, pirmiausiai reikia pasirūpinti pėdomis.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais padaugėjo jaunų pacientų – paauglių nuo 12 metų. Pagrindinė problema – netaisyklinga laikysena. V. Savenkovas įžvelgia kelias to priežastis: mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba.
Pasak kineziterapeuto, jaunimas retai įsiklauso į specialistų patarimus daugiau judėti, sveikai maitintis, netiki, kad jau netolimoje ateityje gali tapti nuolatiniais reabilitacijos centrų lankytojais.
Reikia pasitarti su specialistu
„Dabar daug medžiagos galima rasti internete, žurnaluose, bet prieš pradedant sportuoti, mankštintis, reikėtų pasitarti su specialistu. Jis įvertins jūsų laikyseną, funkcinę būklę ir fizinė pajėgumą. Jeigu yra kažkokių sveikatos problemų, patars, kokius pratimus daryti, o kokių geriau vengti“, – sako V. Savenkovas.
Pavyzdžiui, žmonėms su stuburo išvarža reikia vengti pratimų atsisėdus, juo labiau su svarmenimis, nes probleminei stuburo vietai tenka dar didesnė apkrova. Pasak kineziterapeuto, šiems žmonėms saugiausia mankštintis atsigulus.
Mankšta neturi virsti kankyne
V. Savenkovas sako, kad mankštintis reikėtų kas antrą dieną bent po kelias minutes: „Mankšta turi teikti pasitenkinimą ir malonumą. Nereikia „įsirėminti“ – mankštinsiuosi valandą ir ne trumpiau. Po trijų keturių dienų visiškai prarasite norą. Nereikia savęs kankinti.“
Pasak specialisto, geriausias gydymas – profilaktika. Tačiau jeigu pajutote stipresnį stuburo skausmą, kineziterapeutas pataria nelaukti, kreiptis į gydytoją. Gal pirmą kartą praeis, antrą, bet ateis diena, kai nebepadės nei tepalai, nei masažai, reikės ilgo, rimto gydymo.
“šiaulių kraštas” – Giedriaus BARANAUSKO nuotr.Kineziterapeutas Vitalijus Savenkovas sako, kad vieniems stuburo skausmą sukelia netaisyklinga laikysena, kitiems dėl skausmo susiformuoja netaisyklinga laikysena.
PATARIMAI TAISYKLINGAI LAIKYSENAI
Sėdėjimas
* Rašydami sėdėkite tvirtai atsirėmę nugaros išlinkimu į kėdės atkaltę.
* Sėdėkite tiesiai, nelenkdami pirmyn galvos ar viršutinės kūno dalies, kad neįsitemptų nugaros raumenys.
* Ilgai skaitydami prie stalo, kad neįsitemptų pečių juostos bei pakaušio raumenys, šiek tiek pakelkite knygos, laikraščio viršutinę dalį, kad nereikėtų lenkti galvos.
* Vairuodami automobilį arba žiūrėdami filmą, taip pat turite sėdėti patogiai: gerai atremkite nugarą išlinkimo vietoje, sėdėkite tiesiai, dažnai keiskite pozą ir nelenkite į priekį galvos.
* Darbe kas valandą darykite 1–2 minučių pertraukėles: atsistokite, pavaikščiokite arba, sėdėdami ant kėdės, ištieskite rankas į šonus ir apkabinkite stipriai save. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir pamėginkite atpalaiduoti pakaušio ir pečių juostos raumenis.
* Sėdėdami stenkitės nekryžiuoti kojų – nesėdėkite ilgai užmetę koją ant kojos, nes tada „susisuka“ stuburas. Pėdos turi būti visiškai padėtos, nesuglaustos, blauzdos turi sudaryti statų kampą su pėdomis.
Stovėjimas
* Kas rytą, atsistoję prieš veidrodį, pasistenkite šiek tiek pakoreguoti savo laikyseną: ištiesinkite ir nuleiskite pečius, pakelkite galvą, atsipalaiduokite. Nerieskite dubens. Tokią padėtį stenkitės išlaikyti kuo ilgiau.
* Jeigu reikia ilgai stovėti, kas 10 minučių keiskite pozą: perkelkite kūno svorį pakaitomis nuo vienos ant kitos kojos.
* Ilgai stovėdami keiskite kojų padėtį žingsniuodami vietoje, nes žmogaus kaulų ir raumenų sistemos funkcionavimas palaikomas reguliariais judesiais.
* Stovėdami periodiškai pakelkite ištiestas rankas aukštyn, išsilenkite atgal ir giliai įkvėpkite – taip išvengsite nuovargio nugaroje, pečių juostoje ir pakaušyje.
* Siurbdami dulkių siurbliu, saugokite skaudantį stuburą – naudokitės pakankamai ilgu vamzdžiu, kad nereikėtų susilenkti.
* šluostydami dulkes po baldais, kitose sunkiau prieinamose vietose, geriau priklaupkite ant vienos kojos, bet nesilenkite.
* Klodami lovą, stenkitės nesilenkti į priekį, o priklaupti: taip sumažinsite stuburui tenkantį krūvį.
* Važiuodami visuomeniniu transportu, nestovėkite gale ir priekyje, nes stuburui „ant ratų“ nesaugu.
Daiktų kėlimas, nešimas
* Keldami nukritusį daiktą, pasiremkite ranka į kėdę ar stalą, kad neapkrautumėte stuburo.
* Keldami daiktus, venkite kūno pasisukimų, kol atsistosite tiesiai, tik tada pasisukite.
* Keldami sunkų daiktą, atsistokite šalia jo, kojos pastatytos plačiai, tūpkite taip, kad keliai „žiūrėtų“ į šalis, nugarą laikykite tiesią, patogiai suimkite daiktą ir kelkite laikydami jį kuo arčiau kūno.
* Nešdami daiktus, svorį paskirstykite abiem rankoms po lygiai. Dar geriau sunkius daiktus neštis kuprinėje arba vežtis specialiu vežimėliu ar rankine su ratukais.
* Stenkitės nekelti daiktų aukščiau galvos. Jeigu būtina, pavyzdžiui, dėžę užkelti ant spintos, tvirtai atsistokite ant suolelio, kėdės ar kopėčių.
Jurgita JUšKEVIČIENĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu – Glen Able nuotr.
