Pokyčių laikotarpis reikalauja budrumo
Burnos higienistė V. Kelmienė sako, jog nėštumo laikotarpiu kinta visas kūnas, tad burnos ertmė taip pat ne išimtis, todėl laukiantis, dantis reikia valyti labai atsakingai, nes dėl hormoninių pokyčių nėščiųjų dantenos tampa jautresnės, o tai įtakoja dažnesnį dantenų uždegimą.
„Taip vadinamasis “nėštuminis dantenų uždegimas“ pasireiškia daugeliui besilaukiančių moterų. Jis dažniausiai atsiranda antrame nėštumo trimestre. O jeigu jūs jau turite dantenų uždegimą, tuomet didelė tikimybė, jog nėštumo laikotarpiu padėtis dar labiau paaštrės“,–perspėja medikė.
Uždegimo metu dantenos parausta, paburksta, o prisilietus šepetėliu, kraujuoja.
„Pastebėjus kraujavimą, dantis vis tiek reikia valyti, nes bloga burnos higiena tik dar labiau pablogins būklę: negydant dantenų uždegimo, jas gali pradėti skaudėti, atsirasti nemalonių pojūčių burnoje, o visiškai negydomas dantenų uždegimas gali būti daug rimtesnės dantenų ligos pasekmė. Kad taip nenutiktų, pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą vertėtų apsilankyti du kartus per metus. Jeigu gandras atskrido netikėtai, o jūs turite problemų su dantimis, bet kuriuo atveju reikėtų apsilankyti pas odontologą, —–pataria medikė. — Jeigu jums reikalingas dantų gydymas ar dantų akmenų šalinimas nėštumo metu, šios procedūras rekomenduojama atlikti per antrą nėštumo trimestrą“.
Maistas — gardus, šviežias ir pilnavertis
Specialistė primena, jog tai, ką valgo mama, turi reikšmės ir būsimojo kūdikio dantukams.
Mažylio dantukų užuomazgos pradeda formuotis pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl labai svarbu, kad maistas būtų pilnavertis ir jame nestigtų vitaminų A,C ir D, proteino, kalcio bei fosforo.
„Vaikui reikalingas kalcis pasisavinamas iš maisto, kurį valgo besilaukianti moteris, tad jeigu jo trūksta, kalcis paimamas iš mamos kaulų, o vėliau ir iš dantų, tačiau kai mamos maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, nėščioji kalcio nepraranda. Ne vaisius sugadina mamos dantis, o pati mama dėl nežinojimo pakenkia sau“,–užtikrina specialistė.
Nėščiai moteriai galioja tie patys sveikos mitybos principai: kuo daugiau vaisių, daržovių, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, mažiau saldumynų ar perdirbto, konservuoto maisto. Riebalų reikėtų naudoti labai ribotai, o pusę suvalgomų riebalų turi sudaryti augaliniai aliejai.
Būsimoji mama turėtų valgyti 4-5 kartus per dieną, vakarieniauti bent porą valandų prieš miegą. Nėščiosioms patariama riboti cukraus ir druskos kiekį maiste, nes cukrus kenkia dantims, o druska, tiksliau, joje esantis natris, sulaiko organizme skysčius, todėl moteris gali tinti.
Anot medikės, dantų sveikatos požiūriu itin gerą paprotį turi britai, kai kurių šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos regionų gyventojai. Tų kraštų žmonėms desertas — sūriai, kurie stabdo ėduonies susidarymą.
Taigi, jei moteriai nėra sąlygų išsiskalauti burnos, desertui ji galėtų užsisakyti gabaliuką sūrio. „Norint, kad dantys būtų sveiki ir stiprūs, svarbiausia, kad maistas būtų įvairus, pilnavertis ir šviežias“,–sako higienistė.
Pavalgius, dantims — ypatinga priežiūra
Specialistė sako pastebėjusi, jog nėštumo metu neretai bloga nuotaika „gydoma“ nuolatiniu užkandžiavimu. Be to, atsiranda didesnis noras valgyti saldžius, rūgščius ar pikantiškus patiekalus.
„Tik nepamirškite po valgio ar užkandžių burną energingai išskalauti drugnu vandeniu. Tai padės išvengti nemalonaus kvapo, pašalins maisto likučius bei dantų būklei didelę reikšmę turinčias minkštas dantų apnašas“,–pataria specialistė, primindama, jog ypač būtina išskalauti burną, jei pietus baigėte rūgščiais vaisiais: apelsinais, mandarinais, ananasais, obuoliais ir pan.
Dantims itin kenkia ir dažnas vėmimas, kurį neretai pirmuosius nėštumo mėnesius patiria nėščiosios.
Burnoje susidaro rūgštinė terpė, dėl kurios gali plisti ėduonis, prasidėti emalio erozijos. Todėl po vėmimo, kad nebūtų pažeistas dantų emalis, burną patariama išskaulauti vandeniu su soda.
„Į stiklinę vandens pakanka įdėti arbatinį šaukštelį sodos“,–sako higienistė ir perspėja, jog visas apnašas įmanoma nuvalyti tik su dantų šepetėliu ir dantų pasta, tai darant ne rečiau kaip du kartus per dieną — ryte ir vakare prieš miegą, o, jeigu įmanoma, po kiekvieno valgio.
Dantų valymo trukmė — 2-3 min. Šepetėlį, kurio šereliai turi būti minkšti, reikia keisti kas 3-4 mėnesius. Jei šepetėlio šereliai į šonus išsilanksto greičiau, jį keičiame dažniau.
Vakare, prieš valant dantis šepetėliu ir dantų pasta, pirmiausia tarpdančių siūlu reikia išvalyti tarpdančius. Plačiau atsivėrusius tarpdančius reikomenduojama valyti specialiais tarpdančių šepetėliais.
Pastą su fluoru išimtinais atvejais pakeičia morka
Kokią pastą pasirinkti? Yra profilaktinių ir gydomųjų pastų. Pastarosios ne tik valo, bet ir gydo dantenas, nes jų sudėtyje yra ramunėlių, jonažolių, ajerų ekstraktų, mažinančių uždegimą.
Mineralinės medžiagos ir druskos, esančios pastose, mažina dantenų pabrinkimą. Nėštumo metu nerekomenduojama naudoti dantis balinančios pastos. Burnos higienistė nėščiosioms pataria dantis valyti dantų pasta, kurioje yra fluoro. Fluoras — tai didžiausią antikariosinį poveikį turintis mikroelementas. Pasta, kaip ir šepetėlis turi būti švelni. Laikas nuo laiko rekomenduojama pakeisti pastos rūšį, nes vartojant tas pačias, jų gydomasis poveikis mažėja.
Ankstesniais laikais buvo manyta, kad vakarinį dantų valymą gali pakeisti kietas obuolys. „Obuolys negali atstoti pastos“,–sako higienistė.–Obuolio rūgštys pernakt toliau griauš dantų emalį, tad išimtinais atvejais, kai negalite išsivalyti dantų, geriau graužti ne obuolį, bet morką, nes ji nėra rūgšti“.
Ilona šNARIENĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC nuotr.
