Nepatyrusiųjų klaida
Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Tačiau užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugų kompanija.
Lietuvoje apsinuodijimas grybais ir kitais augalinės kilmės produktais – trečioje vietoje po apsinuodijimo alkoholiu bei jo surogatais ir medikamentų perdozavimo. Dažnai žmonės apsinuodija nuodingus grybus sumaišę su gerais. Tokią klaidą dažniausiai daro neprityrę, nepažįstantys šių miško gėrybių grybautojai, vyresnio amžiaus žmonės, kurių silpnesnis regėjimas.
Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Ramunės Rutkauskaitės, apsinuodijimai grybais pasižymi sezoniškumu ir tris kartus per metus medikams tenka pasirūpinti tokiais žmonėmis.
„Kasmet apie du šimtus žmonių apsinuodija grybais, šis skaičius kasmet mažai kinta. Pirmoji apsinuodijimų banga būna ankstyvą pavasarį, kai renkami bobausiai. Antroji ir, galima sakyti, didžioji banga būna rudenį, prasidėjus grybavimo sezonui. Taip pat apsinuodijimų pasitaiko ir advento laikotarpiu, prieš Kalėdas, kai valgoma konservuotų grybų“, – kalbėjo R.Rutkauskaitė.
Kokios bus apsinuodijimo pasekmės, lemia tai, kokį grybą žmogus suvalgė ir kada buvo suteikta pirmoji pagalba. Dažnai nukentėjusysis pirmuosius apsinuodijimo simptomus pajunta greitai, po pusvalandžio, tačiau būna atvejų, kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui. Pastarasis apsinuodijimas gali sukelti kepenų ir inkstų komplikacijas.
Apsinuodijimo simptomai
Grybus mėgstantys žmonės dažniausiai apsinuodija smailiažvynėmis žvynabudėmis ir žalsvosiomis musmirėmis. Yra grybų, kurie nuodingi, tačiau apvirtus juos galima valgyti. Yra ir nesukeliančių jokių simptomų grybų toksinų, jei pavalgius per 72 valandas nevartojama alkoholio.
„Bobausiai nuodingi, bet juos apviręs žmogus neapsinuodys. Svarbu grybus gerai išvirti, o jų nuovirą išpilti. Pirmą bobausių nuovirą panaudojant sriubai virti, iškyla didelis pavojus apsinuodyti. Rudeniniai grybai pasižymi kitomis savybėmis, jų nuodai nesuyra nei džiovinant, nei marinuojant, tad svarbu neapsirikti renkant grybus, nes jų išvaizda dažnai priklauso ir nuo vietovės, kurioje jie auga“, – tikino R.Rutkauskaitė.
Nuodingi grybai dažnai keičia savo išvaizdą – prisitaiko prie aplinkos. Žalsvoji musmirė viename miške gali būti žalsva, kitame balkšva, gelsva ar rausva, todėl ji painiojama su ūmėdėmis, kelmučiais. Žvynabudės, kurių skonis primena vištienos, taip pat gali būti nuodingos, tačiau sunkų apsinuodijimą sukelia viena jų rūšis.
Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti labai įvairūs, tai lemia grybų rūšis ir toksiškumas. Apsinuodijęs nuodingaisiais grybais žmogus kartais jaučia bendrą silpnumą, jį gali pykinti, ligonis gali vemti, viduriuoti. Kartais pradeda skaudėti galvą, pilvą. Jei apsinuodijimas sunkus, gali pakisti pulsas, kvėpavimas. Nukentėjusysis praranda sąmonę, gali prasidėti traukuliai.
„Jei apsinuodijimas ūmus, simptomai pasireiškia per kelias valandas, dažniausiai žmogui prasideda virškinamojo trakto sutrikimas. Tokiu atveju gydymas nėra labai sudėtingas, simptomai gali praeiti savaime. Nors apsinuodijus grybais reikėtų sukelti vėmimą, bet sutrikus virškinimo traktui tai ir taip yra vienas simptomų, – sakė specialistė. – Tačiau kiekvieną apsinuodijimą reikia vertinti atidžiai, atlikus kraujo tyrimą galima įvertinti kepenų veiklą, pamatoma, ar tai tik virškinamojo trakto sutrikimas, ar stiprus apsinuodijimas, kuriam būdingas slaptasis periodas, kartais trunkantis ir dvi paras, jo metu nuodai atlieka savo juodą darbą. Tai itin pavojinga suvalgius žalsvąją musmirę, ji jau pareikalavo nemažai gyvybių.“
Ilgas paslėptas periodas būdingas apsinuodijimui musmirėmis. Net 48 valandas trunkantis periodas dažnai būna suvalgius mirtinai nuodingą žalsvąją musmirę, kuri turi amatoksino. Jis yra pagrindinis nuodas, pažeidžiantis kepenis ir inkstus.
Slaptojo periodo metu jokių simptomų gali nepasireikšti. Jam pasibaigus apsinuodijimo požymiai pasireiškia staiga – atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, sutrinka šlapinimasis, regėjimas, koordinacija, gali pakilti temperatūra. Jei į medikus ligonis kreipiasi pavėluotai, jis gali mirti nuo ūminio kepenų nepakankamumo ir komplikacijų.
Pirmoji pagalba
Pykinimas, vėmimas, viduriavimas – virškinamojo trakto sutrikimo simptomai. Kai maistas išvemtas, po truputį reikėtų grąžinti skysčių kiekį. „Svarbu, kad skrandis išsivalytų, tai vargina, tačiau reikia, kad organizmas pašalintų nuodus. Išsivalius skrandžiui reikia atkurti skysčių balansą. Svarbu kas penkias minutes išgerti po keletą mažų gurkšnių vandens. Reikėtų vengti saldžiųjų gėrimų, kavos. Galima vartoti fermentų, gerinančių virškinimą“, – patarė R.Rutkauskaitė. Jeigu negalavimas nepraeina, derėtų kreiptis į specialistą.
Daug pavojingesnis slaptasis periodas, tad atsiradus apsinuodijimo simptomams svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos artimiausioje gydymo įstaigoje. Jeigu žmogus dels, jam bus pažeistos kepenys, išsivystys jų nepakankamumas ir pacientas mirs. „Tokiu atveju gali padėti tik specialistai. Jie turi priešnuodžių, kurie išgelbės žmogaus gyvybę“, – tikino Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja.
Svarbu, kad vežant į ligoninę pacientą būtų paimti grybai ar patiekalas, kurį valgydamas žmogus apsinuodijo. Specialistai turėtų išsiaiškinti, kokių grybų žmogus valgė, nes gydymas yra skirtingas, vieniems gali tekti ieškoti priešnuodžių, kitiems pacientams užtenka gydyti simptomus. Mėgstantieji dažnai grybauti ir mielai valgantieji grybus dažniau ir apsinuodija. Reikia būti labai atidiems renkant šias gėrybes.
Suvalgius plaušabudžių, jos veiks centrinę nervų sistemą, virškinamąjį kanalą. Paprastoji musmirė (raudona su baltais taškučiais) sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimus, žmogui prasideda traukuliai, haliucinacijos, o gydymas būna sunkus ir ilgas“, – apie grybuose esančių toksinų sukeliamas komplikacijas kalbėjo R.Rutkauskaitė.
Negali būti pagrindinis maistas
Specialistai tvirtina, kad grybai – maistingi, turi žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – fosforo, geležies, cinko, jodo, magnio. Tačiau jie nėra lengvai virškinamas ir pasisavinamas maisto produktas. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip jie pagaminti.
„Grybai negali būti valgomi kasdien ar keletą kartų per savaitę, jie turėtų būti labiau maisto pagardas, o ne pagrindinis patiekalas. Jų nerekomenduojama duoti vaikams iki dvejų metų, taip pat nepatariama grybų dažnai valgyti vyresniems žmonėms. Vyresniems nei dvejų metų vaikams taip pat reikėtų riboti grybų patiekalus, nes mažylių skrandukai dar nėra gerai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina. Senyvo amžiaus žmonių skrandžiai yra jautresni, todėl dažnai valgyti grybų jiems nederėtų, o jeigu vis dėlto pamėgto patiekalo nenori atsisakyti, grybus turėtų valgyti pirmoje dienos pusėje“, – perspėjo R.Rutkauskaitė.
Labai blogas derinys grybai ir alkoholis, nes išsiskyrę grybų nuodai turi didesnį poveikį. Todėl valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.
Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai ir šildyti, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Paruoštus atsargai grybus rekomenduojama laikyti vėsiame rūsyje 0-6 C temperatūroje. Jei kyla įtarimas, kad konservuoti grybai parūgę, išpūstas stiklainio dangtelis, negalima rizikuoti ir jų valgyti, juos reikėtų išmesti.
Specialistė patarė laikytis keletą taisyklių ruošiant grybus. Surinktas miško gėrybes būtina apdoroti tą pačią dieną. Jei grybus rinko senoliai, jauniems žmonėms derėtų padėti juos perrinkti, kad dėl silpnos regos vyresnieji nebūtų prisirinkę nuodingų. „Nors gurmanai ir namų šeimininkės mane gali pasmerkti, tačiau rekomenduoju du ar net tris kartus grybus nuvirti, nors jie neteks dalies kvapo ir vertingų maisto medžiagų, bet žmonės bus ramūs, kad patiekalas tinkamai paruoštas. Ne tik šviežius grybus vertėtų apdoroti termiškai: jei jie buvo šaldomi, paskui vis tiek turėtų būti apvirti ar iškepti“, – apie patiekalų ruošimą kalbėjo „Sekundės“ pašnekovė.
Svarbu kreiptis pagalbos
Nesistebima, kai žmones miške dažnai užvaldo gobšumas. Radę daug grybų jie juos ne tik renka į krepšius, maišus, bet ir krauna į automobilio bagažinę. Kai norima skubiai susirinkti kiek galima daugiau miško gėrybių, ne visada atidžiai apžiūrimas kiekvienas grybas, o tai gali būti nelaimės priežastimi. Toksikologai liūdnai juokauja, kad visi grybai valgomi, tik kai kurie – vieną kartą, tad apsinuodijus svarbu kreiptis pagalbos.
Norintieji gauti informaciją apie apsinuodijimus ar nežinantieji, kaip suteikti artimajam pirmąją pagalbą, gali paskambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą bet kuriuo paros metu. Neatidėliotina informacija apsinuodijus teikiama tel.: (8-5) 2362052 . „Biuro veikla siejama su konsultacijomis visą parą.
Nuo 2002 metų teikiame informaciją ir gyventojams, ir specialistams. Budintys gydytojai gali suteikti profesionalią ir išsamią informaciją apie nuodingų medžiagų toksinius efektus, pirmos pagalbos teikimą, priešnuodžius, jų taikymą, simptominio gydymo ypatumus, konsultuoti nežinomų apsinuodijimų atvejais ar padėti diferencinės diagnostikos atvejais, kai nėra žinoma tiksli patologijos priežastis“, – apie įstaigos veiklą kalbėjo vedėja. Moteris tikino, kad dažnai sulaukiama skambučių ir iš žmonių, kurie įtaria apsinuodiję grybais, ir iš informacijos prašančių specialistų.
Medicinos darbuotojai tariasi dėl vaistų derinimo, konsultuojasi, kokių priešnuodžių būtina turėti ligoninėms, sulaukiama ir skambučių nelaimės atveju, kai norima pasiteirauti, kokia artimiausia gydymo įstaiga turi nukentėjusiajam taip reikalingų priešnuodžių.
Neringa Sirtautienė
“Sekundė”
