Odontologo kabinete apsilankome tik tada, kai jau nebetveriame dantų skausmo? Klaidingas įsitikinimas, kad burnos higiena kenkia vien burnos ertmei, dantims. Nes yra tiesioginis ryšys tarp dantų ligų ir… Širdies sutrikimų.
Nenumokime ranka
„Sveikos burnos mikroflora yra labai įvairi, ją sudaro daugiau nei dviejų šimtų rūšių mikroorganizmai. Neturėdami palankių sąlygų, jie gali niekada nesukelti patologinio proceso, tačiau nesilaikant burnos higienos, susilpnėjus imunitetui, pasikeitus gyvenimo tempui ar mitybai, mikroorganizmai gali sukelti infekcinius procesus (dantų ėduonį, gingivitą, periodontitą, stomatitą). Netinkamai gydant ar negydant burnos ertmės ligų jos gali išplisti, virsti lėtinėmis ar paūminti kitas sistemines ligas. Ryški mikroorganizmų įtaka širdies ligoms patologinio proceso metu“, – teigė gydytojas odontologas Kęstutis Urbšys.
Anot gydytojo, dažnai žmonės gydydami vieną ligą užmiršta galimą kitų ligų išsivystymą. Tarkim, besigydantieji širdies ligas dažnai užmiršta rūpintis burnos sveikata. Tada burnos ertmėje prasideda pataloginis procesas: suveši joje esantys mikroorganizmai, kurie per dantenose esančius kapiliarus pažeidimo vietoje gali patekti į kraują ir taip paūminti arba sukelti širdies ligas.
Kuo susergama?
Yra nemažai širdies ligų, sukeltų būtent burnos mikroorganizmų, pagrindinės – infekcinis endokarditas, sepsis ir koronarinė liga.
Infekcinis endokarditas
Tai – vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga. Simptomai yra karščiavimas, dažnas širdies plakimas, sąnarių skausmas, širdies nepakankamumas.
„Ligą gali sukelti įvairios bakterijos (streptokokas, stafilokokas ) ar grybeliai. Mūsų organizme (burnoje, žarnyne, ant odos) gyvena daug bakterijų, kurios paprastai nėra kenksmingos. Per kai kurias medicinines procedūras (pvz., traukiant dantį, atliekant burnos, stemplės operacijas, tiriant skrandį ar žarnyną endoskopu, atveriant įvairius pūlinius ir pan.), į kraują patenka bakterijų, kurios per kelias minutes sunaikina žmogaus gynybinę sistemą“, – kalbėjo gydytoja kardiologė Gitana Mecelytė.
Jei žmogus jau turi pažeistus širdies vožtuvus (serga širdies yda) arba organizmo atsparumas yra sumažėjęs (tai būdinga narkomanams, badaujantiems, ligų išsekintiems žmonėms ir kt.), šios bakterijos apsigyvena širdies vožtuvuose arba endokarde ir sukelia kraujo užkrėtimą.
Vikipedija – Knutux nuotr.
Sepsis
Tai – diagnozuotos infekcijos sukeltas viso organizmo sisteminis uždegiminis atsakas. Išplitusi infekcija dar nerodo, jog pacientas serga sepsiu: sepsis diagnozuojamas tuomet, kai organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku, kuris gali sutrikdyti normalias visų organų funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą, kurio pasekmė – didesnė nei 50 proc. mirties tikimybė.
Pagrindiniai simptomai: pykinimas, apetito stoka, bendras silpnumas, intensyvus širdies plakimas, vėmimas, vangumas, odos blyškumas, padažnėjęs kvėpavimas, kraujosruvos, temperatūros pokyčiai.
Koronarinė liga
Tai – širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos. Dažniausiai liga būna lėtinė, bet gali būti ir ūmi. Pagrindiniai simptomai: kraujo spaudimo skirtumai, bendras nuovargis, neritmiškas širdies plakimas, skausmas krūtinėje.
„širdies arterijos yra vadinamos vainikinėmis kraujagyslėmis. Jos atsišakoja iš didžiausios organizmo arterijos aortos ir aprūpina krauju širdies raumenį. Jei sutrinka kraujotaka vainikinėse širdies kraujagyslėse, sutrinka ir širdies veikla. Vainikinės arterijos supa širdies paviršių, išsišakoja į stambesnes šakas, o šios, savo ruožtu, išsišakoja į smulkesnes šakeles. Šios smulkiosios šakelės prasiskverbia į širdies raumenį ir jį maitina. Kartais viena ar kelios iš šių kraujagyslių gali susiaurėti dėl cholesterolio (kraujo riebalų) sankaupų, taip pat kraujagysles gali pažeisti įvairių mikroorganizmų išskiriamos rūgštys. Toks procesas vadinamas ateroskleroze. Ji sukelia išeminę širdies ligą. Išeminės širdies ligos atsiradimą ir progresavimą skatina šie rizikos veiksniai: riebalų apykaitos sutrikimai (cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas), rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, lipidų apykaitos sutrikimai; sutrikusi angliavandenių tolerancija; diabetas, nutukimas, nuolatinė nervinė įtampa, mažas fizinis aktyvumas“, – kalbėjo gydytoja G.Mecelytė.
Taisyklingas dantų valymas
Freeimages.com – Adam Ciesielski nuotr.
Norint apsisaugoti nuo burnos gleivinės bei dantų ligų, taip pat sumažinti tikimybę susirgti širdies ligomis, būtina gera ir taisyklinga burnos higiena. Dantis reikia valyti du kartus per dieną: ryte po pusryčių ir vakare po paskutinio valgymo. Po kiekvieno valgymo dienos metu rekomenduojama išsiskalauti burną. Dažniausiai individualiai burnos higienai naudojamas tarpdančių siūlas ir tardančių šepetėlis, dantų šepetukas, dantų pasta, liežuvio valiklis, burnos skalavimo skystis.
„Prieš pradedant valytis dantis reikia išvalyti visus tarpdančius. Tarpdančiams valyti naudojami tarpdančių šepetėliai ir tarpdančių siūlas. Naudoti reikia tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlį, nes per didelis gali traumuoti dantenas, o per mažas – neišvalyti tarpdančio“, – patarė odontologas K.Urbšys.
Pasak gydytojo, išvalius tarpdančius reikia nuvalyti visų dantų paviršius. Tam naudojamas minkštas ar ypač minkštas dantų šepetėlis. Šepetėlis parenkamas pagal žmogaus gyvenimo būdą (protezų kiekį, mitybą). Dažniausiai rekomenduojami minkšti dantų šepetėliai, nes jie netraumuoja dantenų, o jas masažuoja ir gerai nuvalo apnašas. Kieti dantų šepetėliai dažniausiai rekomenduojami išimamiems protezams valyti.
„Dantis valyti reikia pradėti nuo viršutinio žandikaulio krūminių dantų. Dantų šepetėlį rekomenduojama švelniai priglausti prie dantų taip, kad jis pusiau būtų ant dantenų, ir apgaubtų apie 2–3 dantis. Pradėti valyti sukamaisiais judesiais. Kramtomiesiems paviršiams valyti naudojami horizontalūs judesiai (į priekį ir atgal)“, – kaip tinkamai valyti dantis pasakojo odontologas.
Anot gydytojo, jokiu būdu negalima pamiršti liežuvio: „Ant liežuvio paviršiaus kaupiasi daug mikroorganizmų, todėl labai svarbi ir jo higiena. Liežuviui valyti rekomenduojami specialūs liežuvio valikliai arba kieti dantų šepetėliai. Liežuvį reikia valyti braukiant šepetėlį nuo liežuvio šaknies link galiuko. Rekomenduojama daryti lėtus, šluojamuosius judesius. Reikia pradėti nuo liežuvio kraštų ir valyti abi liežuvio puses (kairę ir dešinę).“
Dažnai, norint palaikyti sveiką ir švarią burnos gleivinę, neužtenka vien išvardytų priemonių. Esant dantų susigrūdimui, pavieniams dantims, pavieniams implantams, ortodontiniams aparatams, ortopediniams tiltams ir padidėjusiam polinkiui sirgti dantenų ligomis, prireikia papildomų priemonių, tokių kaip vieno danties šepetėlis ir dažnos profesionalios burnos higienos procedūros.
Klementina Puolikaitė – Guobė
