Anot jos, žmonės pasikliauja detoksikacija, nes nori greitų rezultatų, tačiau populiariais produktais ir būdais pasikliauti neverta.
– Ar jau ateina metas, kai žmonės nori užsiimti organizmo detoksikacija?
– Taip, ateina laikas pavasariniam organizmo valymui. Žmonės valo langus, taip pat ir organizmą, tarsi būtų jį visą žiemą teršę. Tačiau nereikia detoksikacijos termino painioti su tikrąją detoksikacija. Yra du apibrėžimai. Vienas medicininis, kuris reiškia, kad detoksikacija taikoma ligoniams šalinant medžiagas iš organizmo ir siekiant išvengti abstinencijos pasekmių.
Kitas detoksikacijos pateikimas, apie kurį dažnai sužinome iš populiariosios literatūros, leidžia suprasti, kad mes vienokiu ar kitokiu būdu toksinais teršiame savo organizmą. Ir tuos toksinus galime pašalinti būtent detoksikacijos būdais, kurių siūlomą įvairių. Tačiau su toksikologine detoksikacija tai nesusiję ir įvairios priemonės ar sulčių programos iš tiesų negali būti vadinamos detoksikacinėmis.
– Ar detoksikacija reikalinga mūsų organizmui?
– Organizmo sistema puikiai išvengia kontakto su svetimkūniais pati. Pasakojama, kad detoksikacinės priemonės padeda organizmui išsivalyti pagerindamos kepenų veiklą, sustiprindamos inkstų veiklą. Aiškinama, kad mūsų kepenys ir inkstai yra tarsi filtras, kuriame užsilaiko toksinai ir juos reikia išvalyti.
Tačiau žmonėms ne visada aišku, kaip inkstai ar kepenys veikia. Kepenyse vyksta daug cheminių reakcijų, įvairios medžiagos nukenksminamos, tuomet išskiriamos su tulžimi arba į šlapimą. Inkstuose vyksta filtracija – medžiagos, patekusios į juos, gali būti pašalinamos su šlapimu. Jei ne, jos lieka kraujyje, bet nenusėda ant inkstų kaip koks nors kemšantis produktas.
Pixabay.com/congerdesign nuotr.
Nereikalingas medžiagas šaliname ir pro odą. Organizmo valyme dalyvauja net plaučiai. Įkvepiant orą, nosies gaureliai sudaro barjerą, kad į organizmą nepatektų svetimkūniai. Jei patenka, gleivės padeda juos pašalinti.
– Kokie yra detoksikacijos būdai?
– Būdų yra įvairių, pradedant šampūnais ir šukomis, baigiant sulčių programomis, badavimu ir net specialiais pleistrais, per kojų padus ištraukiančiais toksinus. Kai tokios priemonės reklamuojamos, pasakojama, kad toksinai organizme yra blogis, kurį gauname iš aplinkos, tačiau niekada konkrečiai neįvardijama, kokie tai toksinai.
Visada gąsdinama nuovargiu, galvos skausmu ir pan. Kuris iš mūsų nebuvo pavargęs ar nesiskundė galvos skausmu? Tačiau gąsdinama ir rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu. Juk jei kalbos apie galvos skausmą nesuveiks, žmogus vėžiu tikrai nenorės susirgti, norės valytis organizmą.
2009 m. buvo atliktas įdomus tyrimas. Mokslininkai nagrinėjo 15 skirtingų, detoksikacine funkcija pasižyminčių produktų. Tai buvo ir šukos, ir šampūnai, ir įvairios programos. Gamintojų buvo paprašyta papasakoti, kas yra detoksikacija, kokius toksinus šalina produktai ir koks jų veikimo mechanizmas.
Nė vieno gamintojo detoksikacijos apibūdinimai nesutapo. Kai jiems reikėjo paaiškinti, kokie toksinai šalinami, niekas to neįvardijo. Žinoma, tai labai patogu – neįvardiji toksinų, nereikia jų matuoti nei prieš, nei po detoksikacijos. Kai neskaičiuojama, negalima įrodyti, veiksminga tai, ar ne. Tada ir kalbama subjektyviais terminais – nuovargis, nuotaika ir pan.
Pixabay.com/silviarita nuotr.
Tame pačiame tyrime pastebėta, kad nagrinėti produktai detoksikacinio poveikio neturi, tik atlieka elementarią savo funkciją – šukos iššukuoja plaukus, šampūnas išplauna galvą. Kalbant apie su mityba susijusias detoksikacines programas, jos, be abejo, skatins svorio kritimą. Dažniausiai žmogus netenka skysčių, o su jais – poros kilogramų. Tačiau numestas svoris labai greitai grįžta.
Gerai, jei detoksikacinė programa skatina sveikiau maitintis, valgyti daugiau daržovių, kruopų, dažniau mankštintis, sumažinti kofeino ir nikotino kiekį. Tai turi teigiamų pasekmių. Tačiau detoksikacinės programos, pasižyminčios kalorijų ribojimu, mūsų organizmui nenaudingos.
Turiu paminėti padukus, neva valančius toksinus per pėdas. Pastebėta, kad jei žmogus juos užsilipdo nakčiai, ryte mato, kad padukai pakeičia spalvą, patamsėja. Galvojama, kad tai toksinai šalinasi iš organizmo. Tačiau apipurškus tuos padukus paprastu vandeniu, jie taip pat pakeičia spalvą. Taigi kaip tuomet jie gali kažką valyti?
– Kokias klaidas daro žmonės, rinkdamiesi tokį organizmo valymą?
– Tokio organizmo valymo pasirinkimas jau savaime klaida. Gal problema yra mūsų psichologijoje. Panašiai su išpažintimi – sukalbi maldų, kiek liepia kunigas, ir apsivalai. Taip su detoksikacija – blogai maitiniesi, išgeri daugiau alkoholio, bet prisitaikai sau programą ir tampi sveikas. Žmonės nori greitų rezultatų.
Tyrimus, kurie pagrįstų detoksikuojančių produktų poveikį, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dauguma jų turi daug problemų savo metodologijoje. Kartais būna taip, kad žmonės po detoksikacijos jaučia pašalinius poveikius – pykinimą, galvos skausmą. Kiti sako, kad tai gerai, neva toksinai šalinasi iš organizmo. Bet tokių reiškinių neturėtų būti.
– Kas pavojingiau – pasirinkti tam tikrą dietą ar nevalgyti ir badauti?
– Priklauso nuo to, kokia dieta pasirenkama. Dabar žodis „dieta“ turi labai neigiamą prasmę, nors dieta iš tikrųjų yra įprastas kasdienis maitinimasis. Jei iš dietos pašalinamos didelės maisto produktų grupės, mūsų organizmui naudos mažiau. Visiškas badavimas organizmui sukelia didelį stresą, tai nenaudinga.
Karolina Bieliauskaitė,
LRT RADIJO laida „Sveikata“
Pixabay.com/greekfood-tamystika nuotr.
