Staigi atmosferos slėgio, oros temperatūros, drėgmės kaita, magnetinės audros, sustiprėjęs saulės aktyvumas – visa tai negali nedaryti įtakos mūsų organizmui. Juolab tokiam, kurio veikla yra vienaip ar kitaip sutrikusi. Staigūs neritmiški oro svyravimai pirmiausia smogia silpniausiems.
VIDINIS LAIKRODIS
Į tai, kad kiekvieno mūsų viduje „tiksi“ unikalus biologinis laikrodis, specialistai pirmą kartą atkreipė dėmesį palyginti neseniai – praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Išstudijavę ilgamečių tyrimų duomenis, mokslininkai padarė išvadą: žmogaus organizmą valdo bioritmai. Širdis, plaučiai, kepenys, skrandis, smegenys – kiekviena kūno ląstelė turi savus paros, savaitinius ar metinius svyravimus.
Ritmas, anot specialistų, tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi: jis padeda prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio. Pakilimo laikotarpius keičia sumažėjusios energijos momentai ir atvirkščiai, kad organizmas funkcionuotų kartu su sezoniniais gamtos pasikeitimais, kai šiltą šviesų laiką keičia tamsus ir šaltas, svyruoja oro drėgmė ir slėgis.
Sveikas žmogus tokių permainų paprastai nejaučia. Tačiau jei organizmas nusilpęs, viskas būna kitaip. Ypač metų laikais, kurie ir taip laikomi nestabiliais – t.y. rudenį ir pavasarį, nes tuomet organizmas itin jautrus bet kokiai neigiamai įtakai. Menkiausia negalia – vaikščiota sergant infekcija, stresas, pervargimas, – ir organizmas palūžta.
Mokslininkai tokį sutrikimą vadina desinchronoze – bioritmų išsiderinimu, dėl kurio sutrinka melatonino – hormono, atsakingo už gyvenimo ritmą ir prisitaikymą prie šviesos bei tamsos režimo, išsiskyrimas. Silpnesnio žmogaus organizmą šis sutrikimas paveikia visą, jau nekalbant apie tuos organus, kurie ir taip dirba ne visu pajėgumu. Tad kyla rizika rimtai susirgti.
PIRMOSIOS AUKOS – ASTMATIKAI IR HIPERTONIKAI
Nepajusti sutrikusių bioritmų neįmanoma. Desinchronozė „turtinga“ simptomų, pradedant nepaaiškinamu silpnumu, staigia nuotaikų kaita, sutrikusiu miegu ir apetitu, baigiant senų ligų paūmėjimu bei naujų atsiradimu.
Labiausiai nuo desinchronozės kenčia sergantieji plaučių uždegimu, bronchų astma, širdies aritmija, hipertonija ir ypač – skrandžio opa. Anot specialistų, skrandis ir virškinamasis traktas apskritai yra pats jautriausias barometras.
Be skrandininkų ir hipertonikų, sutrikę bioritmai taip pat gali pakenkti tiems, kurie serga įvairiomis stuburo ir kojų, sąnarių ligomis. Su orų kaita medikai sieja ir odos ligų paūmėjimą – juos sukelia organizmo bei aplinkos šilumokaitos proceso sutrikimas. Kaip ir dauguma kitų, odos ligos taip pat paklūsta sezoniniam ritmui.
Vadinamosios meteopatinės reakcijos kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, nuo lengvų funkcinių sutrikimų (tokių kaip galvos skausmai, svaigulys, skausmai širdies plote, sąnarių skausmas, bendras negalavimas, dirglumas, greitas nuovargis) iki itin sunkių (staigaus lėtinių ligų paūmėjimo, hipertenzinės krizės, stenokardijos priepuolių ir net infarkto).
Su ypač sunkiomis tokių reakcijų pasekmėmis medikai susiduria keičiantis sezonams. Pavyzdžiui, į šalto oro frontus ir aukšto slėgio sritis, ypač kai tai sutampa su aukštu geomagnetinės veiklos fonu, jautriausiai reaguoja žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, tulžies pūslės akmenlige, žarnyno ligomis, bronchų astma.
Kai nusistovi žemo slėgio frontas, staiga padidėja oro drėgmė ir sumažėja deguonies kiekis jame, labiausiai sveikata pablogėja tiems, kurie serga išemine širdies liga, arterine hipertonija, lėtinėmis bronchų ligomis, kai ir taip nuolat stinga deguonies.
VISKAS MŠSŲ RANKOSE
Apsisaugoti nuo „kenksmingų“ orų, deja, neįmanoma. Tačiau palengvinti gyvenimą sunkiaisiais periodais galima.
* Pirmiausia susitvarkykite režimą! Eiti miegoti ir valgyti stenkitės tuo pačiu metu – tokie kasdieniai ritualai, prie kurių greitai priprantama, veikia tarsi kamertonas – suderina organizmą.
* Nepervarkite! Profesinius žygdarbius ir viršvalandžius atidėkite palankesniam metų laikui. Tiesa, tai nereiškia, kad reikia kiauras dienas drybsoti ant sofos: nuosaikūs fiziniai krūviai tokiu laikotarpiu organizmui tik į naudą.
* Normaliai maitinkitės. Griežtų dietų ir gydomojo badavimo laikai praėjo. Nepamirškite kompleksinių vitaminų – jie tarsi atsarginės biologinio laikrodžio detalės.
Puiki desinchronozės profilaktikos priemonė – augaliniai adaptogenai (Sibiro ženšenio, dar vadinamo mandžiūriniu, paprastojo rapontiko, kininio citrinvyčio, ženšenio, rodiolės, dar vadinamos aukso šaknimi, ekstraktai). Vartokite juos 2-3 kartus per dieną 15-30 minučių prieš arba 4 valandos po valgio.
O piktnaudžiauti stipria kava ir alkoholiu nepalankaus oro dienomis neverta. Mokslininkai nustatė, kad vos po vienos, tačiau didelės alkoholio dozės bioritmai net tris paras šoka kadrilį sumažindami reakcijų greitį ir organizmo gebėjimą prisitaikyti.
RECEPTAI SUNKIAI DIENAI
Kad oriai ištvertumėte nepalankųjį sezoną, vietoj paprastos gerkite žolelių arbatą – geriausia 15-20 minučių po valgio. Pavyzdžiui, paimkite vienodomis dalimis liepžiedžių, mairūnų, jonažolių, ramunėlių, takažolių, šalpusnių, mėtų ir ožkarožių, sumaišykite, arbatinį šaukštelio šio mišinio suberkite į sietelį arbatai ir įmerkite į puodelį karšto vandens. Po trijų minučių gydomasis gėrimas bus tinkamas gerti.
Jei pajutote, kad silpnėja darbingumas, vis sunkiau išlaikyti šviesią galvą, kasryt nevalgę išgerkite stiklinę šilto bulvių nuoviro, kurį išvirę bulves paprastai išpilate. Paskui kas 2 valandas gerkite po 2 šaukštus šviežių vynuogių sulčių arba suvalgykite 8-10 didelių vynuogių. O vidurdienį pasigaminkite desertą iš stiklinės šilto pieno, kiaušinio trynio, cukraus (pagal skonį) ir išgerkite, kol neataušo.
“Panevėžio balsas”
Aigustės Tavoraitės nuotr.
