„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė per šalčius ragina vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis – ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrinta žemiau -20 °C. Tačiau pasak pediatrės, čia svarbiau ne tai, kokį šaltį lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.
„Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas – kitokį“, – primena dr. O. Kinčinienė.
„Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18 °C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29 °C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių“ turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas“, – sako dr. O. Kinčinienė.
Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? „Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką“, – atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė.
Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorės pediatrės dr. O. Kinčinienės patarimai tėveliams, kaip apsaugoti mažamečius vaikus nuo šalčio.
1. Saugiausia riba -10°C. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikaus į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje.
2. Šalčiau nei -10 C – vertiname jutiminę temperatūrą. Jei lauko oro temperatūra nukrinta žemiau nei -100C, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20oC.
3. Geriausi vilnoniai ir pūkiniai rūbai. Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži – nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis – šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą.
4. Avalynė – laisvesnė. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa – mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės – tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.
5. Nepamirškite apsauginių kremų veidui. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tepalo sudėtį. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindu pagamintas kremas žiemos oro sąlygomis netiks. Pagiriamąjį žodį gydytoja taria tiems tėveliams, kurie žiemą nepamiršta liaudiškų priemonių – tepa atvirus odos plotus, pavyzdžiui, lydytais žąsies taukais.
6. Patepkite vaiko lūpas vazelinu. Kai kurie vaikai lauke turi įprotį laižyti lūpas. Šiuo atveju nuo nuožvarbų galėtume apsaugodami, dažnai jas tepdami vazelinu ar kitomis specialiomis lūpų priežiūros priemonėmis.
