Šiaulietė Adelė į pievas greit skubės jų paskanauti ir pasiruošti žiemai pirmųjų žolių vitaminų „bombų“. Jau senovėje buvo žinoma, kad pievose, miškuose bei soduose yra daug žolelių, kurios ne tik pagardina ruošiamą valgį, bet ir padeda išsaugoti sveikatą.
Į pievas – valgyti žiedų
šmaikštaujama, kad pavasarį būtina vartoti tris „vitaminus“: saldų miegą, šiltą apsikabinimą ir skardų juoką. Sveikai besistengiantys gyventi šiauliečiai dar mielai vartoja vadinamąsias vitaminų „bombas“ – ką tik prasikalusius augalus, jų žiedus, medžių pumpurus.
šiaulietė Adelė juokiasi, kad dėl savo pomėgio kasdien suvalgyti kelis pienės žiedus ar lapus draugų kartais švelniai pavadinama triušiuku. „Žolių valgymas tikrai triušio likimo nepadovanos, priešingai pripildys kūną sveikatos ir suteiks energijos“, – sako ji.
Anot Adelės, neperaugusių pienių lapai ir žiedai tinka gaminant salotas, tačiau jas galima valgyti ir paprastai. Patartina kasdien suvalgyti po 10 kiaulpienių lapų arba po penkis geltonus žiedus. Lapeliai, žinoma, kartoki, tačiau, ruošiant salotas su rūgštynėmis, špinatais, svogūnų laiškais ir t. t., kartumas nebūna toks nemalonus.
„Pienių žiedai yra visai malonaus skonio, o svarbiausia – jie naudingi sveikatai. Kiaulpienės gerina virškinimą, valo kepenis ir inkstus, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Kiaulpienėse daug kalio, todėl, jei su skysčiais kalio netenkama, tai valgant kiaulpienes, kalio trūkumo nebūna. Kiaulpienės greitina medžiagų apykaitą, laisvina vidurius, tad nuoviru gydomas vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo“, – sako mergina.
Kiaulpienės turi ne tik daug kalio, bet ir kitų elementų: natrio, mangano, aliuminio, vario, kalcio, vitaminų A, B, E ir C. Ypač jos vertinamos dėl geležies, tad rekomenduojamos esant mažakraujystei.
Adelė sako, kad kiaulpienės turi labai daug flavonoidų, todėl detoksikuoja organizmą, valo kraują. Jose esantis lecitinas skatina acetilcholino susidarymą smegenyse, kuris palaiko smegenų funkciją. Tokiu būdu kiaulpienė sulėtina Alzhaimerio ligos vystymąsi.
Vaistažolių kokteiliai žiemai
Žiemai Adelė visada pasiruošia pirmųjų augalų lapų pastą. Žoles ar žolių lapelius švariai nuplauna ir nudžiovina. Sudėjusi juos į nedidelį dubenį, užpila virintu ir atvėsintu iki 80 laipsnių vandeniu. Po 10 sekundžių vandenį nupila, o žoles sudeda į elektrinį maisto smulkintuvą.
Įpila aliejaus ir masę susmulkina iki pastos konsistencijos. Tada žoles sudeda į nedidelį švarų stiklainiuką, užpila alyvuogių aliejumi ir uždengia dangteliu.
Kokie augalai tinka pastai? Adelė mėgsta pasigaminti vitaminų „bombas“ iš česnako, baziliko, petražolių, krapų ir kt. prieskonių. Pastą reikia laikyti šaldytuve arba išpilstyti turinį į ledukų formas ir padėti į šaldiklį. Galima naudoti ir dėkliukus nuo šokoladinių saldainių. Žiemą tokios šaldytos pastos gabaliukus galima suplakti su norimais vaisiais ir daržovėmis ir mėgautis vitaminų nepraradusiais kokteiliais. Prieskonių rinkinukais galima gardinti sriubas ir padažus.
Adelė labai mėgsta valgyti dilgėlių sriubą arba salotas, pagamintas iš verdančiu vandeniu nuplikytų dilgėlių. Dilgėlė vartojama profilaktiškai nuo hipovitaminozių, avitaminozių bei aterosklerozės, ja gydoma mažakraujystė, nes skatina hemoglobino ir eritrocitų kiekio didėjimą kraujyje.
www.sveikatossodas.lt – Vido Venslaviškio nuotr.
Salotoms taip pat tinka žliugių, trikerčių žvaginių, notrelių, kalendrų, medetkų daigai, petražolių lapeliai, morkų bei svogūnų žaluma, garšvos.
„Atšilus žemei, galima pradėti kasti krienų, kiaulpienių, trūkažolių (cikorijų), varnalėšų šaknis. Iš šaknų galima pasigaminti kepenis valančios kavos“, – sako pašnekovė.
Vitaminų sviestas
Tie, kurie nemėgsta kokteilių, pirmosiomis surinktomis žolelėmis gali barstyti patiekalus: salotas, kiaušinienes, sumuštinius, košes. O jei pavyko susirinkti porą saujų, galima pasigaminti žalio vitamininio sviestuko ar varškytės, žolelių pesto padažą.
Žalią vitamininį sviestą galima pasigaminti iš 200 gr sviesto, kurį reikia išsukti su druska, pipirais, citrinų sultimis, smulkintu česnaku ir sauja žalumynų: laukinių česnakų, žliugių, tramažolių, pienių, dilgėlių ar kt. Taip pat galima gaminti varškės užtepėles.
Adelė taip pat rekomenduoja pasigaminti pesto padažo iš… piktžolių. Jam reikės poros saujų įvairių žalumynų, dviejų šaukštų saulėgrąžų arba lazdyno, žemės, graikiškų riešutų, kelių skiltelių česnako, pusės citrinos sulčių ir nutarkuotos žievelės, kelių šaukštų aliejaus, tarkuoto kieto sūrio, druskos ir pipirų.
Žalumynus, česnakus, saulėgrąžas arba riešutus bei citrinos sultis ir žievelę reikia sutrinti smulkintuvu. Tada įpilti aliejaus, druskos, pipirų ir suberti sūrį. Šis padažas tinka makaronams pagardinti, tepti ant skrudintos duonos ir kt.
Šokoladiniai žirginėliai
O kuo gali būti naudingas beržas? Anot pašnekovės, gydomąsias savybes beržas kaupia pumpuruose ir lapuose. Jau mūsų senoliai žinojo pagrindines beržų gydomąsias savybes, visų pirma – dezinfekuojamąjį poveikį. Ne veltui pirtyje naudojamos beržinės vantos. Jos ne tik puikiai valo, bet ir dezinfekuoja odą, apsaugo nuo įvairių grybelinių ligų.
www.sveikatossodas.lt – Vido Venslaviškio nuotr.
„Beržų lapų ir pumpurų arbata puikiai tinka sklerozės, reumato profilaktikai, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Norint turėti gražius ir sveikus plaukus, taip pat išgydyti žaizdas ar netgi egzemą, siūloma naudoti beržų pumpurų nuovirą“, – sako ji.
Anot Adelės, jei nekankina alergija, galima pasiskinti lazdyno žirginėlių. Sumalti žirginėliai tinka kaip papildas į miltus, o žiedadulkės nudažo ryžius, košes, blynus geltonai. Sudžiovintus žirginėlius galima pamirkyti skystame šokolade ir sustingusius valgyti kaip vafliukus.
Oksana LAURUTYTĖ
Vido Venslaviškio nuotr.
