Geriau įsiklausyti į kūną
Prakaituodami pirtyje galime puikiai detoksikuoti organizmą. Be to, atsigausime nuo drėgno ir šalto klimato. Tačiau tai padaryti pavyks, jei pasirinksime sau tinkamą pirtį bei joje mokėsime elgtis.
„Pirtį reikia rinktis kaip antrąją pusę, prie kurios norėtųsi glaustis ir ilgą laiką būti“, – patarė Lietuviškos pirties akademijos vadovas Rimas Kavaliauskas.
Pasak jo, žmonės yra skirtingi, todėl kiekvienas turėtų pajusti, kokia pirtis jam yra tinkamiausia. Pirtyje atsigulus reikia įsiklausyti į kūną: ar norisi čia būti, ar nėra per karšta ar per sausa, ar tinkama temperatūra. Čia labai svarbu atsipalaiduoti, reikia vengti erzinančių kalbų, ryški šviesa neturi plieksti į akis, pertekliniam garui išleisti turi būti įrengta gera ventiliacija ir kt.
Garinėse pirtyse – vėsiau
Mūsų krašte kaip ir visoje šiaurės Europoje dėl vėsesnio klimato tradicinės pirtys kūrenamos karščiau bei sausiau, kad žmogus galėtų geriau išprakaituoti kenksmingas medžiagas, išsivalyti nuo gleivių pertekliaus. Pirčių temperatūra dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 100 ºC karščio.
„Garinių pirčių, kuriose vanojamasi vantomis, šiluma yra labiau apribota. Jei garų temperatūra aukštesnė nei 70 ºC, jie plikina. Jei žemesnė nei 60 ºC, tenka pilti ant krosnies akmenų daugiau vandens, kad pajustume šilumą, būna daugiau drėgmės“, – pastebėjo R.Kavaliauskas.
Bet kuriuo atveju žmogaus kūno temperatūra pirtyje pakyla iki 38–40 °C. Tokioje temperatūroje žūsta daugelio ligų sukėlėjai.
Pixabay.com/Anna-Karin Pantzar nuotr.
Įšilti – be streso
Pirties temperatūrą reikia didinti po truputį, kad organizmas jaustųsi komfortiškai. Geriausias būdas dozuoti šilumą – vandens pylimas ant akmenų. Tai yra būtinas geros pirties požymis. Kuo daugiau užpilama vandens, tuo labiau jaučiamas karštis. Jei darosi per karšta, baigiama pilti, atidaroma ventiliacija.
„Jei iškart pateksime į labai karštą pirtį, kūnas sureaguos kaip į stresinį veiksnį – pasirengs bėgti ar priešintis. Esant stresui organizmo detoksikacija nevyksta. Pirtis veikia teigiamai, jei žmogus tinkamai elgiasi. Joje reikia būti tol, kol malonu. Jei pajuntamas diskomfortas, reikia išeiti pailsėti“, – įspėjo patyręs pirtininkas.
Nereikia skubėti ir labai atvėsinti kūno, tarkim, lendant į eketę. Visas procedūras reikia atlikti per keletą užėjimų į pirtį, po truputį: kuo labiau sušylama, tuo stipriau atvėsinama.
Prisiminti vantas ir masažą
R.Kavaliauskas pabrėžė, kad gera pirtis neturi būti nei per sausa, nei per šlapia. Sausa pirtis – lyg džiovykla.
„Anksčiau sodyboje buvo ne tik pirtis, bet ir džiovinimui skirta jauja. Dabartinių vandens parkų, klubų ir panašių įstaigų pirtyse, lyg jaujose, dažniausiai nepilamas vanduo – viską galima džiovinti. Kai džiūna kūnas, nuo karščio kenčia oda, plaukai, todėl tenka naudoti apsaugančias kepures, prijuostes“, – aiškino specialistas.
šlapia pirtis labiau primena prausyklą. Geros pirties mikroklimatas turėtų būti sukurtas taip, kad atsvertų nepalankius klimato veiksnius. Norint pasiekti geresnį organizmo apsivalymo efektą reiktų nepamiršti vanojimosi ir masažo. O ką daryti neturintiems pirties: gal ją pakeičia vonia?
„Vonią galima pavadinti mažąja pirtimi. Joje galima išprakaituoti, panaudoti eterinius aliejus. Tačiau tikra pirtis yra ne tik fizioterapijos procedūra. Čia žmonės ir maloniai pabendrauja, vyksta socializacija“, – kalbėjo Lietuviškos pirties akademijos vadovas.
Pixabay.com/Konkarikin nuotr.
Verta žinoti
Pirtyje prakaituojant iš organizmo gali pasišalinti per 150 kenksmingų medžiagų.
Pirties kontrastinių procedūrų turėtų vengti turintieji itin aukštą kraujospūdį, sergantieji kai kuriomis širdies ir kraujotakos ligomis.
Kaitinimosi pirtyje reikėtų vengti lėtinių ligų paūmėjimo laikotarpiu.
Pirtis skatina vadinamųjų „laimės hormonų“ – endorfinų gamybą.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Fernando Zamora nuotr.
