Kuo ilgiau, tuo… blogiau
Daugelis vyrų mano, kad pertis reikia iki tol, kol gali kentėti, kol vos įstengi išsvirduliuoti iš pėrimosi patalpos ir gaudyte gaudai orą. Kai atsigauna, didžiuojasi, kad tiek ilgai ištvėrė, kad bus sveikesnis.
Iš tiesų pertis reikia ne ilgiau nei 10 min. ir tai tik tiems, kurie jau įpratę, kurie dažnai vaikšto į pirtį. O jei ten einama keletą kartų per metus, pėrimosi patalpoje nereikia būti ilgiau nei 3 min. Būnant ten, kur vanojamasi, išsiplečia galvos kraujagyslės, padidėja spaudimas. Ir jeigu užtrunkama ilgokai, geriausiu atveju viskas pasibaigia galvos svaigimu ir jos skausmu. O gali ištikti ir insultas ar infarktas.
Vyrams didelė temperatūra kenkia ir dėl to, kad gerokai sumažėja potencija. Esant drėgnam karščiui mažiau gaminama testosterono, mažėja spermatozoidų aktyvumas. Taigi temperatūra pirtyje neturi būti aukštesnė kaip 90 laipsnių. Pertis esant tokiam karščiui gali ne vyresni nei trisdešimties metų, o jei yra daugiau, reikia žemesnės temperatūros.
Pirtis be alaus – ne pirtis?
Kas gali būti maloniau, kaip išsipėrus išgerti šalto alaus? Išgėrei, užkandai – ir vėl vanokis! Tačiau jei norite išlikti sveikas, jokiu būdu “nevartokite” pirtyje, tuo labiau tik išsipėręs. Nuo karščio kraujagyslės išsiplečia, o alkoholis jas dar plečia, todėl apgirstama staiga ir netikėtai. Ta būklė labai taikliai vadinama “davė tarsi per galvą”.
Atsigauti po tokio “smūgio” tenka ilgokai, paskui keletą valandų pykina, galva būna tarsi švininė, juntamas mieguistumas. Taigi gerti alų galima ne anksčiau kaip po 30-40 min., kai pasivanojate. Jei išgėrus bokalą pila prakaitas, antro gerti negalima.
Užkąsti reikia ko nors sūraus, nes pirtyje prakaituojama ir netenkama daug druskų. Sūrus maistas padės organizmui greičiau atkurti druskų balansą. O apie stipriuosius gėrimus būnant pirtyje ar po maudymosi geriau visai pamiršti.
Taigi anekdoto, kai vyras, nusipirkęs keliolika butelių alaus, kviečia draugą: “Einam į pirtį, galėsim ir nusimaudyti”, geriau praktikoje netaikyti.
Būsi sveikas kaip ridikas
Išsimaudysi karštoje pirtyje, išsivanosi ir kaipmat pasveiksi, dažnai manoma. Bet gydytojai su tokiu teiginiu nesutinka. Vieninteliu atveju, kai karštis (ir tai ne drėgnas, o sausas – kaip saunoje) gali padėti – sergant atramino judamojo aparato ligomis: radikulitu, artroze ir kt., bet tik tada, jei liga nėra paaštrėjusi.
Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, ateroskleroze, kai pažeistos širdies ir galvos smegenų kraujagyslės, kai yra šių kraujagyslių embolija, esant stenokardijai, jei yra polinkis kraujuoti, sergant plaučių tuberkulioze, glaukoma, egzema, infekcinėmis ligomis ir kt., jei bus einama į pirtį, tai neišeis į gera. Karšta drėgmė – idealios sąlygos bakterijoms daugintis. Net jei ir esate sveikas, bet tąkart jaučiatės nekaip, geriau 4-5 dienas palaukite, ir jei savijauta bus gera, tik tada susiruoškite į pirtį.
Beje, jeigu išvakarėse “padauginote” ir kitą dieną kankina abstinencijos sindromas: skauda galvą, krečia drebulys, akyse tamsu ir trūksta oro, nesugalvokite pagirias išvaryti pirtyje. Širdis ir taip perkrauta, temperatūros “smūgis” organizmui gali labai pakenkti – gali išsivystyti širdies veiklos nepakankamumas, išeminė liga ir kt.
Taip grūdinamas plienas
Kažkodėl manoma, kad išsipėrus reikia kaip galima greičiau atvėsti – panirti į šaltą baseiną ar šokti į ledinę eketę. Galbūt teko matyti, kaip ką tik išsivanojęs žmogus garsiai šaukdamas neria į ledinį vandenį. Ir staiga nutyla. Nenuostabu, nes dėl staiga kritusios temperatūros užgniaužia kvapą.
Gerai būtų, kad tik kvapą! širdis sekundėlei sustoja. Ir tai nėra sveika. Iš karščio į šaltį – taip grūdina tik plieną, o ne žmogaus organizmą. Išsivanojus iš tiesų reikia atvėsti, tačiau ne tokiu būdu. Galima nusiprausti šiltu, pvz., 30-35 laipsnių, vandeniu. Tada kraujagyslės nepatirs spazmų. O ir vanotis reikia mokėti. Vanta turi būti pamirkoma ne karštesniame kaip 40-50 laipsnių vandenyje. Verdantis vanduo sunaikina lapų gydomąsias savybes.
Parengė L. Žukaitė
“Sekundė”
