Žinoma, besidžiaugiant smagiai leidžiamu laiku, negalima pamiršti saugumo.
Pavojais alsuojanti pramoga
Gelbėtojas Aurimas Milašius sako, jog poilsiaujant prie vandens, geriausias patarėjas yra sveikas protas, savo galimybių žinojimas ir elementarios žinios – kada ir kaip vertėtų elgtis atviruose vandens telkiniuose.
Labai svarbu įvertinti vandens temperatūrą. Maudynės šaltame vandenyje ypač pavojingos vyrams, nes galima susirgti prostatos uždegimu – prostatitu, kurį sukelti gali ir pavojingi mikroorganizmai, gyvenantys vandens telkiniuose.
Mėgstantiems maudytis pakankamai šaltame vandenyje, reikėtų nepamiršti saiko, kad kūno temperatūra nenukristų iki kritinės ir neprasidėtų organizmo hipotermija. Pradėjus jausti drebulį ir ėmus kalenti dantimis, reikia kuo skubiau lipti į krantą, nusišluostyti kūną stipriai ištrinant jį rankšluosčiu ir šiltai apsirengti, kad organizmas sušiltų. Naudinga atlikti fizinius pratimus, kurie paspartina sušilimą.
Dažna poilsiautojų, besimėgaujančių vandens malonumais, klaida – staigus puolimas į vandenį, ypač pirmaisiais kartais maudantis atvirame vandens telkinyje. Pratintis prie šalto vandens reikia po truputį. Iš pradžių vandenyje reikėtų būti ne ilgiau kaip 3–5 minutes, palaipsniui ilginant laiką iki 20 minučių ar pusvalandžio. Maudytis patariama vieną ar du kartus per dieną, po valgio praėjus ne mažiau kaip dviems valandoms. Persivalgius iškyla pavojus nuskęsti. Tokiu atveju sunku fiziškai judėti, nes vandens tankis yra gerokai didesnis nei oro.
Neretai pasitaikantis nemalonus palydovas vėsesniame vandenyje – raumenų mėšlungis, kuris gali ištikti dėl temperatūrų skirtumo, o ypač tiems žmonėms, kurių organizme yra elektrolitų disbalansas, trūkstant kalio, magnio, kalcio ar B grupės vitaminų, arba tiesiog tiems, kurių mityba yra nevisavertė, vartojama nepakankamai skysčių, kai piktnaudžiaujama kava ir alkoholiniais gėrimais.
Nereikėtų maudytis stipriai persikaitinus saulėje bei tamsiu paros metu. Nemokantiems plaukti nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais, nes žmogus gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti.
Gelbėtojas sako, jog mėgaujantis vandens teikiamais malonumais, būtina atkreipti dėmesį ne tik į jo temperatūrą, bet ir vandens taršą. Reikėtų vengti maudynių vandenyje, jeigu šis užterštas žemės ūkyje neatsargiai naudojamomis trąšomis bei pesticidais ar buitiniame vandenyje esančiomis skalbimo priemonių priemaišomis, kurios, patekusios į atvirus vandenis, sudaro palankias sąlygas veistis dumbliams. Pastarieji ne tik nemaloniai aplimpa kūną, bet ir gali sukelti alergines akių bei odos reakcijas, niežulį, o maudynių metu netyčia prarijus tokio vandens – galimas ir sunkus apsinuodijimas.
Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos, tačiau kai kuriomis ligomis, tokiomis kaip hepatitas A, galima užsikrėsti ir gurkštelėjus nedidelį užteršto vandens kiekį. Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje.
Pixabay.com – Unsplash nuotr.
Itin atsargiai mėgautis maudynėmis turėtų tam tikromis ligomis sergantys žmonės, o ypač klastingomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis, o tai lemia didesnę infarkto ar insulto riziką.
Prie vandens mažamečius vaikus, nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių, turi prižiūrėti suaugusieji. Mažieji dar negeba įvertinti savo jėgų, todėl dažnai nuplaukia per toli. Maži vaikai ypač pažeidžiami, jie gali prigerti ir 6 cm gylyje. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.
Ypač pavojinga maudytis lyjant lietui ir griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai. Kad smagus poilsis prie vandens telkinio nesibaigtų tragiškai, pasirinkite vietą, kur yra žmonių, o geriausia – kur yra gelbėtojų.
Jeigu nenorite plaukti paskutinį kartą
Dažnam lietuviui poilsis prie vandens vis dar asocijuojasi su svaigiaisiais gėrimais, nors kiekvienas žino, jog alkoholis ir fizinė veikla – du nesuderinami dalykai. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, itin dažnai pervertina savo galimybes. Išgėrus alkoholio, žmogaus organizmas būna per daug atsipalaidavęs, o tai trukdo atlikti užtikrintus, būtinus fizinius veiksmus, kad judėjimas vandens paviršiumi vyktų be sustojimo, net jei plaukimo technika nepriekaištinga.
Paradoksalu, tačiau alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių paskendimų atviruose vandens telkiniuose rizikos veiksnių. Jeigu išgėrus einama maudytis, labai išauga rizika patirti galvos, stuburo traumas, nuskęsti, šilumos smūgio tikimybė padidėja net 15 kartų. Kad maudynės vandens telkiniuose būtų saugios, patariama nevartoti alkoholio tiek prieš maudynes, tiek maudantis, ypač būnant kartu su vaikais. Pastebėta, jog tėvai, vartojantys alkoholį, skiria mažiau dėmesio vaikams, dėl to išauga vaikų paskendimų tikimybė.
Mokytis plaukti niekada nevėlu
Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad senovės Graikijos moterys gimdydavo vandenyje. Žinoma, tai darė ne visos, o tik išrinktosios, kai bendruomenei reikėdavo naujo orakulo. Tikėta, kad toks vaikas turės nepaprastų protinių gebėjimų ar net aiškiaregystės dovaną. Bėgant laikui ši mada pasiekė daugelį šalių, o taip pat ir Lietuvą. Tėvai, kūdikio atėjimui pasirinkę vandenį, pradeda labai anksti savo vaikus grūdinti bei mokyti plaukti. Būtina žinoti, jog pirmojo pusmečio kūdikiams maudytis atviruose vandens telkiniuose nepatartina, kadangi mažylių labai plona ir jautri odelė. Po šeštojo gyvenimo mėnesio, jei kūnelio oda sveika, galima bandyti maudytis, bet geriausia būtų sulaukti 8–10 mėnesio.
Pixabay.com – Anja Osenberg nuotr.
Anot gelbėtojo, visiškai nesvarbu, kad vaikas moka plaukti. Atsitikus pavojingai situacijai, tokiai kaip patekimas į povandenines sroves, įplaukimas į žoles, nėrimo metu užkliuvimas už žolių arba net šiukšlių, kurios, beje, šimtmečius išbūna vandenyje, šokinėjimas nuo lieptų į vandenį, kur nesimato dugno, gali baigtis tragiškai. Ši taisyklė galioja ir suaugusiems, kurie nuplaukia per toli, o kelionei atgal pritrūksta jėgų.
Jeigu galvojate, kad plaukti galima išmokti tik vaikystėje – labai klystate. Plaukti galima išmokti bet kokiame amžiuje. Reikia turėti noro bei užsispyrimo ir atsikratyti skendimo baimės. Būtent baimė neleidžia žmogui atsipalaiduoti ir išmokti ramiai kvėpuoti vandenyje. Išmokęs tinkamai kvėpuoti žmogus gali nurimti ir pradėti plaukimo pamokas. Dauguma mūsų – savamoksliai plaukikai, tačiau norint išmokti plaukti vyresniame amžiuje pravartu kreiptis į specialistą. „Svarbiausia yra nesigėdyti mokytis plaukti, nes ne visi žmonės juk išmoksta visko iš karto. Mokėjimas plaukti tai yra būtinybė, kurią kiekvienas žmogus turėtų mokėti. Nė vienas nežinome, kada šito gebėjimo prisireiks“, – sako gelbėtojas.
Net ir išmokę plaukti, nesigėdykite su savimi į vandenį pasiimti papildomų priemonių – pripučiamų ir specialių neskęstančių.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Pixabay.com – Hans Braxmeier nuotr.
