Vis dėlto peršalimo virusą pasigauname ne visi, be to, pajutę kad jis kimba, sugebame atsikratyti paprastomis liaudiškomis priemonėmis. Tai rodo, kad esame sveikuoliai – paveldėję gerą imunitetą ir mokame jį tausoti.
Bendrasis peršalimas – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, sukelianti uždegiminius gleivinės pokyčius. Liga prasideda ūmiai: iš pradžių paprastai peršti, degina ar niežti nosį, po to užpuola vandeninga sloga, čiaudulys, ima kutenti gerklę, skauda galvą, pakyla temperatūra, gali apimti bendras silpnumas, krečia šaltis.
Įprastai pasveikstama per 4–10 dienų be jokių komplikacijų. Tačiau jei virusai susilpnina atsparumą ir susidaro palankios sąlygos daugintis streptokokams, pneumokokams bei kitoms bakterijoms, jos gali sukelti anginą, sinusitą, vidurinės ausies ar net plaučių uždegimą.
Pats žmogaus organizmas turi gynybinių galių – kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnių, baltymų, naudingų imuninei sistemai. Antikūniai atpažįsta patekusį sukėlėją ir jį sunaikina. Žinoma net apie 200 virusų rūšių, galinčių sukelti peršalimo ligas, tad sukurti vakciną nuo peršalimo kol kas neįmanoma. Vienintelė galimybė apsiginti – gyventi sveikai, grūdintis, judėti, daugiau būti gryname ore, stiprinti imunitetą, gerti žolelių arbatas, tinkamai derinti darbą su poilsiu, išsimiegoti.
Profilaktika visuomet pigesnė nei gydymas ir naudinga organizmui, be to, net susirgus pasveikstama lengviau ir greičiau.
Pirma – reikia tarti stresui „NE!“
Nuo jo sumažėja antikūnių gamyba bei limfocitų aktyvumas. Pašalinti nervinę įtampą, atsipalaiduoti kartais pakanka keleto minučių.
Net trumpa meditacija sumažina kraujospūdį, ramina, stiprina imuninės sistemos veiklą. Pasėdėkite vieni, užsimerkite, stenkitės apie nieką negalvoti, susikoncentruokite į kvėpavimą. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite bent 20 kartų.
Stiprus smūgis imunitetui – depresija. Įtariant jos požymius jokiu būdu negalima užsisklęsti savyje ir nekaupti blogų emocijų, o rasti būdą jas išlieti. Nuotaiką pakels ir mankšta bei reguliarus saikingas sportas.
Imunitetą ypač stiprina grūdinimasis. Svarbu ir sveikai maitintis – ant stalo neturėtų trūkti šviežių daržovių, vaisių, kokybiškų pieno ir mėsos produktų, žuvies, o rūkymo ir kitų žalingų įpročių reikėtų atsisakyti.
Stiprinti imunitetą padeda ir paprasti pagalbininkai. Vienas iš kasdien ranka pasiekiamų – česnakas. Tai stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Sutrintą česnaką galima valgyti žalią ar dedant į įvairius patiekalus.
Iš vaistažolių imunitetą ypač stiprina ežiuolė. Ji padeda kovoti su įvairiais virusais ir bakterijomis, aktyvina baltųjų kraujo kūnelių veiklą, saugo kvėpavimo takus nuo infekcijų. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės gerti 2-3 kursus per metus.
Bičių duonelė – vitaminų ir gamtinių elementų šaltinis. Ji vartojama nevalgius, po 10 kruopelių. Profilaktinis kursas – 10 dienų triskart per metus. Nuo peršalimo padeda ir įvairiai naudojamas medus, ypač liepų.
Vaistažolių arbatai tiks liepžiedžiai, aviečių lapai, ramunėlių žiedai, čiobreliai, melisų lapai, juodųjų serbentų šakelės, šalavijų, šeivamedžio žiedai. Jei nepavyko jų prisirinkti ir prisidžiovinti vasarą – ne bėda: vaistinėse yra šių vaistažolių mišinių.
Alavijo sultis nuo slogos galima lašinti į nosį, padės ir sutrinto česnako skiltelė. Čiobrelių arbata dezinfekuos viršutinius kvėpavimo takus, padės pašalinti susikaupusį sekretą, sumažinti spazmus. Saldymedis drėkina ir gydo uždegimo pažeistą, išopėjusią kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą, pagerina atsikosėjimą.
Levandoje yra stiprių antiseptinių eterinių aliejų, kurie mažina peršalimo simptomus, kosulį, pagreitina skreplių pašalinimą. Rozmarino eteriniai aliejai turi antiseptinių savybių, aktyvina imuninę sistemą. Tinka peršalus, sergant gripu, bronchitu. Imbieras taip pat mažina kosulį, tonizuoja kvėpavimo takų gleivines, slopina uždegimą.
Liaudiškų patarimų mūsų senolių paveldo lobyne – galybė. Žinoma, jei peršalimo ligos užpuola dažnai ir įsisenėja, vien vaistažolių nepakaks. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją, o liaudies receptais naudotis kaip papildoma priemone.
Jūratė Kulberkienė, sveikos gyvensenos iniciatyvų puoselėtoja
SXC.hu – Marek Bernat nuotr.
