Apsaugo nuo vėžio
Pasaulio mokslininkų skelbiami vis nauji tyrimai apie vitamino D svarbą žmogaus sveikatai turėtų koreguoti ir gydytojų, ir pacientų elgseną.
Tvirtinama, kad apie milijardą pasaulio gyventojų stokoja vitamino D. Jo trūkumas gali paskatinti daugybę ligų.
Pasak Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos gydytojos endokrinologės Ievos Gailytės, vitaminas D svarbus ne tik kaulinio audinio vystymuisi, osteoporozės, osteopenijos, rachito prevencijai ir gydymui.
Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vitaminas D veikia kaip hormonas ir yra gyvybiškai svarbus daugybei mūsų organizmo ląstelių. „Jis tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę ir dalyvauja kaip įvairių procesų reguliatorius“, – teigė I.Gailytė.
Anot gydytojos, vitamino D trūkumas gali sukelti cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, depresiją, nuotaikų svyravimą, lėtinį nuovargį, autoimunines ligas ir kt.
ši biologiškai aktyvi medžiaga siejama su imunitetu ir atsparumu infekcijoms. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad vitaminu D aprūpintas organizmas yra atsparesnis gripui. Šioje šalyje gripo epidemijos metu buvo tirtos dvi moksleivių grupės. Gripu nesusirgo nė vienas vaikas tos grupės, kurioje buvo pakankamą vitamino D kiekį turintys moksleiviai. Šio vitamino stokojusioje grupėje susirgo 70 proc. tirtų vaikų.
„Naujausi tyrimai patvirtina, kad vitaminas D yra viena reikšmingiausių medžiagų. Sužinoma vis daugiau ir daugiau apie jo įtaką mūsų organizmui. Dabar daug tyrinėjama, kaip šis vitaminas veikia vėžio ląsteles. Pastebėta, kad, esant pakankamam vitamino D kiekiui, vėžio ląstelių plitimas sulėtėja, o kai kuriais atvejais net išnyksta. Tyrimai tęsiami. Kai tai bus iki galo įrodyta, laukia revoliucinis pasiekimas“, – sakė Berlyne vykusiame tarptautiniame kongrese, kuriame ypatingas dėmesys skirtas vitamino D svarbai, dalyvavęs medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Nustatė trūkumą
Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulės spinduliai, dėl to jis dar vadinamas saulės vitaminu. Nuo pusiaujo nutolusiuose kraštuose saulės stokojama, todėl žmonės kenčia nuo vitamino D stygiaus. Tai patvirtina daugelyje šalių atlikti tyrimai.
Pasak S.Barakausko, Lietuvoje taip pat buvo atliekami tokie tyrimai. Kauno medicinos universiteto klinikose ištyrus 130 sveikų vyrų, vitamino D trūkumas nustatytas 45 proc. tirtųjų, o 44 proc. jų turėjo nepakankamai šio vitamino. Ir tik per 10 proc. tirtų vyrų organizme buvo rastas pakankamas vitamino D kiekis.
Panaši situacija ir Vokietijoje. Tyrimai parodė, kad šioje šalyje 40–45 proc. visos populiacijos turi vitamino D nepakankamumą, o nuo jo trūkumo kenčia iki 30 proc. gyventojų.
Įdomu tai, kad, kai kurių tyrimų duomenimis, vitamino D trūkumas nustatytas ir saulės nestokojančių šalių gyventojams. Tirtos indės turėjo didžiausią šio vitamino deficitą. Mat jos dėvėjo maksimaliai visą kūną dengiančius drabužius. Kinės, dėvėjusios šortus ar trumpus sijonėlius ir trumparankovius marškinėlius, vitamino D nestokojo.
Dėl saulės poveikio odoje gaminasi 80–90 proc. organizmui reikalingo D vitamino, o su maistu gauname tik nedidelį jo kiekį. Kad susidarytų pakankama vitamino D norma, rekomenduojama atidengus bent iki 25 proc. kūno saulėje pabūti 10–15 minučių. Tiek kaitintis reikėtų be apsauginių kremų, nes šie gali blokuoti iki 99 proc. vitamino D gamybos.
Perteklius kenkia
„Svarbu paisyti saiko. Žmonės linkę piktnaudžiauti saule, o persikaitinus provokuojami apgamai, pigmentinės dėmės. Tačiau jei išlaikomas balansas, gaunamas vitaminas D ir išvengiama problemų“, – aiškino gydytojas S.Barakauskas.
Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijos vedėja Rasa Auglienė pabrėžė, kad kylant vitamino D bumui svarbu nepamesti galvos. Vitamino D trūkumą galima išaiškinti tik atlikus kraujo tyrimą ir tinkamu metodu nustačius jo koncentraciją.
„Dabar vitamino D svarba labai plačiai aptarinėjama, konferencijose skiriamas didžiulis dėmesys. Anksčiau akcentuotas D2 – lašiukai dėl rachito profilaktikos, dabar daug kalbama apie vitaminą D3. Tačiau, mano manymu, reikia išsamesnių tyrimų, nes naujos žinios apie vitamino D poveikį dar labai šviežios“, – pastebėjo R.Auglienė.
Pasak gydytojų, kenkti gali ne tik vitamino D trūkumas, bet ir perteklius. Šio vitamino perdozavimas gali pridaryti bėdų organizmui – pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt. Šią riziką kelia preparatų su vitaminu D vartojimas, o ne natūralūs šaltiniai – saulės spinduliai ar maistas.
„Dėl visų vitaminų reikia tartis su specialistais. Ypač atidumo reikia vartojant aliejuje tirpstančius vitaminus (A, D, E ir kt.), nes jie kaupiasi organizme“, – aiškino gydytoja.
Didina dozes
Pasak ekspertų, vitamino D koncentraciją kraujyje turėtų ypač sekti sergantys ar turintys riziką susirgti osteoporoze, taip pat tie, kuriems kaulinis audinys retėja dėl šalutinio vaistų poveikio. Tarptautinio osteoporozės fondo vertinimais, vitamino D trūkumas smarkiai didina kaulų lūžių tikimybę.
Išsitirti vitamino D kiekį turėtų sergantys inkstų ligomis, vėžiu, diabetu, organų persodinimo laukiantys pacientai, nutukę žmonės ir kt.
šio vitamino kiekis labai svarbus nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms motinoms. Yra nustatyta, kad vitamino D koncentracija moters kraujyje ir piene – ta pati. Vadinasi, paprasta išsiaiškinti, kiek kūdikis gauna vitamino D su pienu ir ar reikia jo duoti papildomai.
„Mokslinėmis studijomis jau įrodyta, kad tinkama vitamino D koncentracija kraujyje – ženkli pagalba gydant daugelį ligų. Europoje dabar keičiami gydymo algoritmai, peržiūrimos vitamino D gydomosios ir profilaktinės dozės“, – teigė S.Barakauskas.
Anot gydytojo, anksčiau rekomenduotina vitamino D paros norma buvo 400 tarptautinių vienetų. Dabar ji didinama iki 600 tarptautinių vienetų. Pagyvenusiems žmonėms paros norma padidinta iki 1000 tarptautinių vienetų.
Vida Tavorienė
SXC nuotr.
