Panevėžio ligoninės 2-ojo kardiologijos skyriaus vadovas Julius Treideris, šiemet asmeniškai atlikęs jau 50-tą koronarų plėtimo procedūrą, braukė žliaugiantį prakaitą, bet šypsojosi – pacientui atsivėrė naujas gyvenimo etapas.
Beje, šį mėnesį suėjo lygiai 2,5 metų, kai J.Treideris, buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos specialistas, ėmė gelbėti pacientus Panevėžyje. Patyrusio kardiologo paklausėme, ką daryti, kad žmonėms neprireiktų sudėtingų gydymo procedūrų, arba dar blogiau – šuntavimo operacijų.
– Gerai žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra daugiau nei 50 proc. visų žmonių mirčių Lietuvoje priežastimi. Gal panevėžiečiai serga mažiau šiomis grėsmingomis ligomis?
– Deja, pasak statistikos, pernai didžiausias sergamumas širdies – kraujagyslių ligomis buvo Kauno ir Panevėžio apskrityse. Gali būti, kad tokius rodiklius lemia gyventojų amžius – čia daugiau pagyvenusių žmonių. Juk žinoma, kad širdies- kraujagyslių ligos išryškėja sulaukus 50-ies metų. Reikia pastebėti, kad šie susirgimai paliečia vis jaunesnius žmones. Pagrindinė bėda – padidintas arterinis kraujo spaudimas. Po to seka komplikacijos: insultai, infarktai bei t.t.
– Akivaizdu, kad savo sveikata reikia rūpintis dar nesusirgus. Ar žmonės skiria pakankamai dėmesio profilaktikai?
– Mano patirtis rodo, kad Lietuvoje žmonės patys kreipiasi į gydytojus dažniausiai tik tuomet, kai išryškėja ligos simptomai. O į padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį jie žiūri pro pirštus. Galbūt vyresni žmonės tuo labiau rūpinasi. O Vakarų šalių gyventojai jau įprato kiekvienais metais apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti profilaktinius tyrimus. Jie pajuto akivaizdžią naudą.
– Viena iš pagrindinių širdies – kraujagyslių ligų profilaktikos priemonių – cholesterolio kontrolė. Tačiau vietoje paprasto cholesterolio tyrimo siūloma atlikti lipidogramą. Kuo ji reikšminga?
– Paprastas tyrimas parodo tik bendrojo cholesterolio kiekį, o lipidograma parodo visas jo dalis. Kraujo riebalus sudaro didelio tankio („gerasis“) cholesterolis, mažo tankio („blogasis“) cholesterolis ir trigliceridai. Didelio tankio cholesterolis laikomas „geruoju“, nes perdirbamas kepenyse ir suteikia organizmui naudos. Todėl labiausiai bijome mažo tankio cholesterolio, nes būtent jis patenka su maistu, lieka nepanaudojamas ir nusėda ant kraujagyslių sienelių bei sukelia aterosklerozę.
Beje, net ir atlikus paprastą tyrimą bei aptikus padidintą cholesterolio kiekį, būtina atlikti lipidogramą. Net ir esant normaliam cholesterolio kiekiui, siūloma kasmet atlikti šį tyrimą. Be to, reikia tirti ir gliukozės kiekį kraujyje.
– Ką reikia daryti, jei nustatomas sutrikęs cholesterolio kiekis?
– Dar reikia įvertinti ir kitus pagrindinius susirgimo rizikos faktorius: aukštą kraujo spaudimą, rūkymą, cukrinį diabetą ir vyrišką lytį. Pavyzdžiui: jei žmogus rūko, tai jau du faktoriai. Jei kuris nors iš tėvų yra miręs nuo insulto ar infarkto, tai – jau trys faktoriai.
Ligai galima užbėgti už akių. Gydymo pradžiai gali pakakti dietos, gyvenimo režimo pakeitimo. Galop dabar yra daug vaistų, kurie padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį.
– Turite 15 metų gydytojo praktiko stažą. Kas pasikeitė per šiuos metus širdies -kraujagyslių ligų gydymo srityje?
– Įvyko labai didelis mokslo ir technologijų šuolis. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų gydytojams atsivėrė naujos galimybės naudotis moderniausiomis technologijomis, dalintis patirtimi su Vakarų šalių kolegomis.
Pavyzdžiui, ką tik stebėjote koronarų plėtimo procedūrą. Jos metu pacientui neatliekamas pjūvis. Per kojos arteriją įvestas kateteris pasiekia širdį. Visas procesas kontroliuojamas rentgenu. Po šios nuo infarkto gelbstinčios procedūros pacientas jau kitą dieną gali važiuoti namo ir grįžti į darbą.
Pernai Panevėžio ligoninėje atlikome 238, o šiemet – užplanuota jau 300 koronarų plėtimo procedūrų. O prieš 15 metų būtų prireikę operacijos, po kurios kiltų komplikacijų rizika, lauktų ilgas reabilitacijos laikotarpis.
Dar galiu pastebėti, kad pacientus verčia labiau rūpintis savimi ekonominė situacija. Juk liga atsiliepia žmogaus finansams. Be to, vyksta švietimas žiniasklaidoje. Seniau niekas tiek nekalbėjo apie cholesterolio pavojų, tinkamą gyvenimo būdą.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: širdies- kraujagyslių ligos pasunkėjo. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas virto vos ne epidemija – serga beveik kas trečias žmogus. Prieš 15 metų tiek daug žmonių irgi nekentėjo dėl aukšto kraujospūdžio.
– Kas lemia tokį prieštaravimą: pagerėjo gydymo sąlygos, turime daugiau žinių, o ligos sunkėja?
– Matyt, tai priklauso nuo bendro gyvenimo pagerėjimo: nesveikos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, be to – nuo nuolatinio streso, kuris nuolat lydi vartotojišką visuomenę. Todėl kiekvienas žmogus turėtų atkreipti dėmesį į save, profilaktines priemones ir pasirūpinti savo širdimi.
Kalbino Oskaras Valius
Autoriaus nuotr. Panevėžio ligoninės 2-ojo kardiologijos skyriaus vadovas J.Treideris primena, kad širdies – kraujagyslių ligai galima užbėgti už akių.