Ar tikrai laimingi?
šiaulietė gydytoja endokrinologė Egidija Baltrušaitienė dažnai sulaukia pacientų, kurių svoris gerokai viršija rekomenduojamas normas, tačiau jie dėl to nemato nieko blogo. Medikei tenka tokiems pacientams pasakyti nemalonią tiesą, jog jie yra stori, o didelis svoris jų sveikatai tampa vis didesne problema.
„Kai kurie įsižeidžia, supyksta, nepripažįsta, pateisina savo svorį. Tačiau kai kalbama, jog keistis privalo dėl savo geresnės sveikatos, kokybiškesnio gyvenimo, atsako, kad dietų nesilaikys, geriau laimingas ir sotus numirs, – pasakoja medikė. – Kai reikia susilenkti, to jie negali padaryti, savo kojų nemato, kojinių nusimauti nebesugeba, sunku judėti. Toks gyvenimas – laimė?“
Gydytoja dažnai stebi apkūnių žmonių elgesį maisto parduotuvėse, kai į krepšelius keliauja riebūs produktai: „Iš septynių į krepšelį dedamų produktų šeši būna – riebalai.“ Dešrelių, sviesto, grietinės, majonezo, sausainių gerbėjai, pasak medikės, dažniausiai matomi plika akimi.
„Didžiausias iššūkis laukia parduotuvėje, kur visko yra daug ir skanu. Žmogui, negalinčiam atsispirti riebiam maistui, tai rimta problema, – sako endokrinologė. – Yra buvę atvejų, jog apkūnus, cukriniu diabetu sergantis žmogus, kai diabeto specialistė aiškina apie mitybos ypatumus, priešinasi ir ginčijasi, nesutinka keisti mitybos įpročių, net kai suserga“.
Vietoj sunkių darbų – sotūs pietūs
Gydytoja pastebi, kad antsvorio turinčių žmonių daugėja ir jie jaunėja. Įtakos tokiems pokyčiams turi greitojo maisto pasiūla. Toks maistas gana nebrangus, lengvai bet kur ir bet kuriuo paros metu pasiekiamas, itin kaloringas.
„Sunku su antsvoriu kovoti, kai jau susiformavę įpročiai. Dažnai stebiu, ką perka jaunos mamos su mažyliais. Pavyzdys: jauna mama aptukusi, vedasi jau antsvorio turinčią dukrelę ir nusiperka kibirėlį keptos duonos. Toks riebus pasirinkimas vaikui fiksuojasi kaip normalus. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, kaip reikia gyventi, ką valgyti ir panašiai“, – sakė endokrinologė.
Freeimages.com – Sofie Laier Henriksen nuotr.
Gydytoja prisiminė, jog užsienyje vartojamas apkūnius žmones apibūdinantis posakis: „Fotelio bulvė.“ Taip apibūdinami žmonės, kurie tingi ir vengia be reikalo judėti, mėgsta sočiai ir riebiai valgyti, tą daro priešais televizorių.
E. Baltrušaitienė skaito paskaitas Trečiojo amžiaus universitete apie antsvorį ir sulaukia auditorijos klausimų apie senovės lietuvius, kurie mėgo valgyti lašinius ir nebuvo nutukę. Kaip šitai ji paaiškintų?
„Valgyti lašinius galima, niekas neliepia jų atsisakyti. Bet senovės lietuviai sočiai ir riebiai pavalgę nušienaudavo pievas, sukasdavo daržus, dirbdavo kitus sunkius darbus. O kiek mes nušienaujame pievų sočiai prikirtę?“ – klausė gydytoja.
Geras šeimininkas protingai maitina
Pasak E. Baltrušaitienės, žmonės, nusprendę spręsti antsvorio problemas, turi žinoti tris pagrindinius dalykus: aiškiai ir sąmoningai suprasti, kad svorį mažinti tikrai reikia, kad pats turi tai daryti, ir turėti aiškią veiksmų strategiją.
„Jei žmogus suvokia savo problemą ir turi aiškų planą, reikia pasikonsultuoti su gydytojais, sporto klubo specialistais. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti atidesni mažindami savo svorį. Tačiau jei kiekvieną dieną du kartus po 15 minučių energingai pasivaikščios lauke mojuodamas rankomis – neblogas aktyvumas“, – patarė medikė.
Žmonėms, turintiems širdies problemų, pasak endokrinologės, mesti svorį savarankiškai gali tapti pavojinga sveikatai. Apkūnūs šešiasdešimtmečiai raginami apgalvotai mažinti svorį. Taip pat paneigia sklandančius patarimus, kad valgyti nebereikia po šeštos valandos vakaro.
„Organizmas galvoja, kad yra blogai – šeimininkas valgyti neduoda. Gal jau nebeduos? Reikia kaupti juodai dienai. Organizmas, negaudamas maisto 12 valandų, supranta kaip badavimą ir taupo energiją kaupdamas riebalus riebalinėse ląstelėse. Rekomenduojama šiek tiek užkąsti dvi trys valandos iki miego“, – sakė E. Baltrušaitienė.
Reguliari, apgalvota, saikinga mityba, kokybiškas ir ilgas naktinis miegas, aktyvus gyvenimo būdas, pasak gydytojos, geriausiai atspindi žmogaus rūpinimąsi savimi.
Ji siūlo nežiūrėti baisių filmų prieš miegą, nespręsti opių problemų, pasivaikščioti prieš miegą, išvėdinti miegamąjį kambarį. Tai padės gerai išsimiegoti ir pailsėti.
Freeimages.com – Christy Thompson nuotr.
Užtaisytas šautuvas
Gydytoja primena, kad vienkartinis ar kartkartėmis vykstantis svorio metimas naudos neduos.
„Taip, antsvorio paveldimumas patvirtintas. Atrastas nutukimo genas. Jei toks genas paveldėtas, tai – kaip užtaisytas šautuvas. Bet ar tuo šautuvu iššaus, priklauso tik nuo paties žmogaus. Jei gyvenama sąmoningai valdant mitybą, aktyviai judama, ilsimasi, tai gerieji genai ims viršų ir šiam blogam nebus progos pasireikšti“, – tvirtino endokrinologė E. Baltrušaitienė.
Medikė skatina į savo svorio reguliavimą žiūrėti sąmoningai ir atsakingai, maitintis apgalvotai, be jokių silpnybių. Siūlo pirmiausia įsisąmoninti, kad riebus ir kaloringas maistas antsvorio turinčiam žmogui yra nereikalingas.
„Negali būti savaitė dietos, o vėliau sugrįžti prie riebaus maisto. Nieko nebus. Sveika ir tinkama mityba – gyvenimo būdas visam gyvenimui. Gero šeimininko ir organizmas gerai gyvens“, – sakė gydytoja.
Ji primena, kad antsvorį turintys žmonės ilgainiui susiduria su sveikatos sutrikimais: atsiranda sąnarių ligos, miego apnėja, cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, kai kurių vėžio formų tikimybė, depresija.
„Svarbiausia būti sąmoningam ir teisingai suvokti savo situaciją“, – linkėjo gydytoja.
Antsvorį galima sieti ir su emocijomis
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė Eglė ŽARONAITIENĖ:
– Itin didelį pavojų ne tik savo organizmui, bet ir gyvybei kelia anoreksija sergantys žmonės, kurie meta svorį sąmoningai badaudami.
Turintieji antsvorio kitaip vertina ir save, ir supantį pasaulį. Jie dažniausiai nemano, kad didelis svoris kelia pavojų jų sveikatai. Dėl to lėtinės ligos atsiranda ir pažengia labai smarkiai. Tačiau galima sieti antsvorį su žmogaus išgyvenamomis emocinėmis problemomis. Jis savo nerimą "suvalgo".
Du pavyzdžiai: anoreksija sergantys žmonės išgyvena didžiulę destrukciją, savęs nepriėmimą, į save nukreipia agresiją, kankindami save badu. Apkūnūs žmonės kalba atvirkščiai, kad storo žmogaus turi būti daug ir jie jaučiasi puikiai. Tačiau tai yra tik savęs pateisinimas, psichologinė gynyba, gilesnių problemų slėpimas.
Visi žmonės atsineša valgymo įpročius iš savo šeimos ir juos „išrauti“ būna itin sunku. Daugeliui žmonių iš šeimos atsineštas valgymo įpročių modelis diegiamas ir savo šeimose. Taip mitybos tradicijos eina iš kartos į kartą.
Taip pat daug valgyti masina parduotuvėse esantis gausus maisto pasirinkimas. Dažnai maistas tampa nusiraminimo priemone. Girdžiu sakant: kas čia man beliko gyvenime, tai tik skaniai pavalgyti. Tai yra savotiška gynyba.
Vyresnio amžiaus žmonėms nėra didelės ir aiškios motyvacijos, dėl ko reikėtų mesti svorį: darbą turi, šeima ir artimieji priima tokį, koks yra. Nebent sveikatos problemos paskatina susirūpinti savo svoriu. Keisti gyvenimo stereotipus vyresniame amžiuje labai sunku. Dažnas pagalvoja, o kam save kankinti? Patys sau susigalvoja pasiteisinimų.
Jaunas žmogus nori būti gražus, nes taip lengviau įsitvirtina. Aplinkiniai iš pirmo žvilgsnio psichologiškai geriau įvertina liekną ir gerai atrodantį žmogų. Jaunimas greičiau susitvarko su antsvoriu, nes turi didesnį stimulą ir motyvus.
Svarbiausia – sąžiningumas sau pačiam. Užauga svoris labai greitai, tačiau numesti jį prireikia kelerių metų, o tai yra sunkus darbas, pirmiausia – su savimi.
Natalija KONDROTIENĖ
"šiaulių kraštas"
