Naujausiais Kembridžo universiteto tyrimais nustatyta, kad šiuolaikinio žmogaus streso lygis yra aukščiausias istorijoje, o moterys su nerimu ir stresu kovoja dvigubai daugiau nei vyrai.
„Nerimo ir streso poveikio sukeliami sutrikimai silpnina visas organizmo funkcijas, pripildo mus nerimo baimių siaubų“, – sako A. Unikauskas.
Pirmasis gydytojo patarimas – mažinkite laiką, kurį leidžiate naršydami internete, žiūrėdami televizorių, skaitydami spaudą. Smegenys neigiamai reaguoja į socialiniuose tinkluose, internete bei visur kitur pateikimą neigiamą informaciją.
„Tokios istorijos mūsų smegenims sako, kad pasaulis – pavojinga ir baisi vieta, todėl nuolat reikia būti įsitempusiam. Mūsų smegenys tada piešia baisiausius gyvenimo scenarijus, kuriuos pritaikote savo gyvenimui pagal socialinėje aplinkoje pamatytus pavyzdžius“, – aiškina gydytojas.
Kita vertus, kenksminga gali būti ir teigiama informacija. „Skaitant puikias istorijas ir žvelgiant į nuotraukas, kuriose kiti gyvena idealų gyvenimą, kyla mintys, kad esate blogesni“, – pastebi A. Unikauskas.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
Kitas jo pasiūlymas – kovokite su stresu daugiau judėdami. „Darykite tai, ką gamta kažkada ir sumąstė streso atveju – bėkite arba ginkitės“, – sako specialistas.
Nusiraminimui, pasak gydytojo, padeda ir kvėpavimo technika. Taip sukeliate biologinį atsipalaidavimo procesą organizme.
Minėta kvėpavimo techniką prailgina iškvėpimą, kad nusiramintumėte.
„Pamirškite gilų kvėpavimą ar kitus senus patarimus, kaip, apimtam nerimo priepuolio, kvėpuoti vien per burną ar nosį.
Įkvėpti reikia pamažu, skaičiuojant iki keturių, tada sulaikyti, suskaičiuoti iki keturių ir išleisti orą skaičiuojant iki šešių“, – nurodo A. Unikauskas.
Dar vienas patarimas – pakeiskite požiūrį. „Nerimas skatina galvoti apie tai, kas blogiausia, kol pasijuntame taip, lyg ir nutiko tai, kas blogiausia“, – pastebi gydytojas.
Visi kovos su stresu būdai – laidoje „Klauskite daktaro“.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
