Pasak Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro psichoterapeuto Vytauto Bartkevičiaus, psichikos sveikatos ligas būtina gydyti kuo skubiau, nes nepastebėjus problemos, vėliau gydymas prailgsta. Jaunimui dažniausiai pagalbos prireikia po egzaminų sesijos, kurią lydi nerimas, įtampa ir stresinės situacijos.
Nepakeliamas nuovargis ir įtampa
Egzaminų metu atsiranda nepakeliamas nuovargis ir įtampa. Pasak V. Bartkevičiaus, blogiausia tai, kad rimti atsiskaitymai studentams yra po didžiųjų metų švenčių, kurios visiems labai svarbios. Tad jau per šventes bestudijuojančius apima nerimas. Nesvarbu, ar jie būna su šeima, ar vyksta slidinėti – visuomet sukasi mintys apie svarbius atsiskaitymus, egzaminus.
„Šventės, kurių metų daug keliaujama, išbalansuoja. Dėl to nereikėtų stebėtis, kad ruošiantis egzaminams dažnai jaučiamas atminties susilpnėjimas. Sausį studentai dažnai skundžiasi galvos skausmais, nemiga. Naktimis jie miega neramiai, prabudinėja. Toks nuolat patiriamas stresas dar labiau silpnina atmintį“, – sako gydytojas. Jo nuomone, studentai nesaugo savo sveikatos galvodami, jog viską išmoks per paskutinę naktį.
„Gal ir tiesa, kad studentas ir kinų kalbą per vieną naktį gali išmokti, tačiau kitą rytą jau bus pamiršęs. Paskutinioji diena ir naktis turėtų būti skirta poilsiui, o ne mokymuisi. Pasikartoti išmoktą informaciją paskutinę naktį taip pat neverta, nes sukauptas žinių bagažas yra, todėl varginti savęs per daug nereikėtų. Jei visus metus studentas nesimokė, jis paskutinę dieną tikrai nieko neišmoks. Egzaminai – sunkus darbas. Kiekvienas suaugęs taip pat patiria egzaminus kasdien – vienus egzaminuoja darbdavys, kitus – specialiosios tarnybos. Kadangi jaunimas neturi patirties, jam žymiai sunkiau adaptuotis prie egzaminuojamos situacijos“, – sako V. Bartkevičius.
Tėvų palaikymas – pats svarbiausias
Dažnai tėvai, linkėdami savo vaikui gero ir per prievartą jį versdami mokytis, patys pridaro klaidų. Pasak V. Bartkevičiaus, jaunimas linkęs priešintis suaugusiesiems, ypač tai atvejais, kai jiems yra liepiama mokytis. „Nereikalinga priešprieša sukuria nemalonią aplinką namuose. Po mokslų dienos vėl sodinti vaiką ar studentą prie knygų būtų nesąžininga. Reikia leisti jam atsipalaiduoti. Taip jis pailsės ir vėliau galės efektyviau pasimokyti“, – teigia V. Bartkevičius.
Tačiau, specialisto teigimu, atleisti vadžias per daug nereikėtų. Jei egzaminas laukia tik po septynių dienų, jam reikia ruoštis kuo anksčiau, nes kuo mažiau lieka laiko mokytis, tuo daugiau atsiranda bereikalingo streso.
„Nereikėtų pamokslauti savo vaikui, o ypač lyginti jo ir bendraamžių pasiekimų. Tai ypač neigiamai veikia vaiką. Tinkamas bendravimas ir tėvų palaikymas – pats svarbiausias. Jei tėvai už nesėkmes moksluose barsis, praras vaiko pasitikėjimą, dings ryšys, o ateityje toks vaikas daugiau meluos“, – sako V. Bartkevičius.
Pastaruoju metu išaugusios eilės pas psichologus, anot V. Bartkevičiaus, rodo, jog problemą siekiama spręsti, nes laiku nesuteikus pagalbos gresia didžiulė bėda.
„Padėti jaunam žmogui galima labai paprastai – tereikia jam skirti vaistų, kurie nesukels priklausomybės, o po vaistų vartojimo jaunuolis atgaus jėgas. Juk neišlaikytas egzaminas – nėra pasaulio pabaiga, dėl kurio reikėtų bartis. Svarbiausia laiku suteikti pagalbą“, – pabrėžia gydytojas psichiatras psichoterapeutas.
SXC.hu – Mario Alberto Magallanes Trejo nuotr.
Problemos sugrįžus iš užsienio
Pasak V. Bartkevičiaus, labai liūdina sugrįžusių į Lietuvą studentų psichinė būsena, kurią sudėtinga atstatyti. Todėl tėveliams nereikėtų džiūgauti, jei jų vaikas mokosi užsienyje.
„Jaunimas turi labai daug psichikos problemų. Išvykus į užsienį jiems ne tik sunku mokytis kita kalba, bet ir sunku susitvarkyti su vienatvės jausmu, juos apninka tėvynės ilgesys. Labiausiai pasiilgstama artimųjų. Tokia pati situacija ištinka ir išvykusius dirbti į užsienį. Visiems atrodo, jog dirbantys ir uždirbantys gyvena laimingai užsienyje. Tačiau anaiptol, nes pacientai turi nemažai nusiskundimų, tad labiausiai turėtų atkreipti dėmesį tėvai, kurių vaikai išvykę. Studijos užsienyje išsekina jaunus žmones, todėl jie daugiau patiria streso, kuris neretai perauga į depresiją. Kai žmogus negauna pagalbos, o jam nerimas ir baimės jausmas yra užsifiksavę, palaipsniui gali išsivystyti ir depresija. Negydoma depresija perauga į didesnį vienišumo jausmą, dėl kurio apninka suicidinės mintys. Tai rimti dalykai. Konsultuojame jaunus pacientus, kurie tiesiai šviesiai pasako: jei nebūčiau šiandien gavęs pagalbos, būčiau pakėlęs ranką prieš save“, – aiškina V. Bartkevičius.
Lina ABROMAVIČIENĖ
“šiaulių naujienos”
SXC.hu – Alexander Redmon nuotr.
