Ne tik skanu, bet ir vertinga
Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį grybai artimi mėsai, todėl kai kuriose šalyse jie vadinami „augaline mėsa“. Grybuose nėra chlorofilo, jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis kaip augalai. Grybai, panašiai kaip ir gyvūnai, vykstant medžiagų apykaitos procesams, pagamina šlapalą, o jų glikogenas yra krakmolo tipo, kuris būdingas tik gyviems organizmams.
Mineralinių medžiagų grybai turi ne mažiau nei daržovės ar vaisiai. Grybuose yra geležies, mangano, cinko, kalio, jodo, fosforo bei vario, kurie labai reikalingi žmogaus organizmui. Juose yra visos amino rūgštys, viena kurių – lecitinas – trukdo žalingam cholesteroliui kauptis žmogaus organizme. Grybuose daug baltymų, o kvapniosios medžiagos suteikia jiems specifinį malonų aromatą. Beje, džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos ar jautiena. Grybuose daug B grupės, PP, C, A, D, U vitaminų, fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų įsisavinimą, organinių rūgščių.
Grybuose net 84-95 proc. vandens, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, įvairių lervų ir bakterijų, todėl surinktus grybus reikia tą pačią dieną išvirti.
Tikriniame baravyke rasta netgi antibiotikų. Vokiečių mokslininkų teigimu, baravykai apsaugo nuo vėžio. Bavarijoje, kur jų surenkama daugiausia, vėžiu sergama kur kas rečiau negu kituose regionuose.
Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie maistingesni. Maistingų medžiagų daugiausia grybo kepurėlėje. Kote jų gerokai mažiau.
Maistui tinka jauni grybai. Pavojingi sukriošę grybai, t. y. tie, kuriuose jau pradėję irti baltymai.
Kadangi grybai yra sunkiai virškinamas maisto produktas, jų patiekalus nepatartina valgyti asmenims, sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ar inkstų ligomis, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nepatartina grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose.
Susirgti galima skirtingu laiku
Nors Lietuvoje auga keletas šimtų rūšių valgomųjų grybų, vartotinų maistui yra tik apie šimtą, kiti yra menkaverčiai. Daugiau nei rūšių rūšių yra nuodingos, iš kurių 20-30 – labai pavojingos žmogaus gyvybei. Itin nuodingos žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, aršioji ir nuodingoji tauriabudės, rausvėjančioji plaušabudė ir kt. Bent vienas toks grybas, pakliuvęs į puodą, pragaištingas žmogaus sveikatai, neretai net gyvybei.
Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju: smailiakepurė musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis ar žaliuokėmis. „Pacientai dažniausiai nežino, kokius grybus valgė. Kita vertus, neretai apsirinka ir patyrę grybautojai. Tik retais atvejais nuodingas grybas lengvai nustatomas, ir tik tuomet, jeigu jo išskirtinė išvaizda, tarkime, bobausis, arba auga ypatingoje vietoje, pavyzdžiui, mėšlagrybis“, – dalijasi pastebėjimais gydytoja ir primena, kad nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję ar stipriai pakąsti šalnų. Tokiuose grybuose, yrant baltymams ir riebalams, susidaro nuodingųjų medžiagų, panašių į medžiagas, kurių yra sugedusioje mėsoje, žuvyje ar svieste.
Grybo nuodingumas priklauso ne tik nuo augimvietės, bet ir nuo grybo amžiaus ir dydžio. Paprastai apsinuodijus grybais blogai pasijuntama per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, kartais net po dviejų parų, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenų ir smegenų veiklai. Todėl apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai būna labai įvairūs: pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai. Tada ir gydytojai kartais yra bejėgiai išgelbėti gyvybę. „Slaptasis laikotarpis laikomas vienu svarbiausių diagnostikos požymių, kartu ir prognozės veiksniu – po ilgo slaptojo laikotarpio prasideda tik sunkūs apsinuodijimai, – perspėja toksikologė. – Be to, reikia atminti, kad kartu valgiusieji nuodingus grybus gali susirgti skirtingu laiku, ypač tais atvejais, kai slaptasis laikotarpis ilgas.“
Visais atvejais būtina medikų pagalba
Jeigu apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada jis valgė grybų. Jei žmogus grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui pirmiausia maistą reikia bandyti išvemti. Prieš tai jokiu būdu negalima gerti vandens, nes nuodingos medžiagos pateks į žarnyną. Tik kai žmogus išvemia maistą, jam galima išgerti apie 1-2 litrus šilto vandens, kruopų nuovirų, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių lapų arbatos. Prasidėjus traukuliams, apie vėmimą negali būti nė kalbos. Vėmimo negalima sukelti ir tada, jei ištiko širdies priepuolis, esant trijų mėnesių nėštumui.
Jeigu simptomai pasireiškė daugiau kaip po šešių valandų, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.
Jei nukentėjusysis yra nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, įpūskite per burną du kartus oro ir 30 kartų paspauskite krūtinės ląstą.
Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį stabiliai ant šono, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
„Žmonės klysta manydami, kad negalavimas praeis savaime, – sako gydytoja. – Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę. Vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, pravartu kartu turėti ir grybų, kuriais, manoma, buvo apsinuodyta.“
Naudingi patarimai:
* Jeigu nepažįstate grybo, jo neimkite, nerizikuokite savo, savo artimųjų ir draugų sveikata. Geriausia grybauti vadovaujantis principu: neaiškūs grybai turi likti miške. Rinkite nesukirmijusius ir nepasenusius grybus.
* Negrybaukite pakelėse, paplentėse, šalia geležinkelio, nes čia augantys grybai daugiau sukaupę teršalų nei augantys miške. Grybaukite už 200-500 m ar toliau.
* Išrovę grybą, švariai nuvalykite žemėtą koto dalį, kad nesupurvintų kitų surinktų grybų, nes humusingoje žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų.
* Nerinkite šalnų pakąstų grybų, ypač vėlai rudenį, nes juose kaupiasi nuodingosios medžiagos amidai.
* Vaikų surinktus grybus būtina peržiūrėti, patikrinti, kad nebūtų nevalgomų ar net nuodingų grybų.
* Grybus virkite ir kepkite ant nedidelės ugnies uždaruose emaliuotuose induose ne ilgiau kaip 20-30 min. Ilgiau kepami grybai sukietėja, tampa sunkiau virškinami, blogiau įsisavinami, sumažėja jų maistinė vertė.
* Paruoštus grybų patiekalus suvartokite tą pačią dieną.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Louise Fogh nuotr.
