Paruošimo būdas lemia kokybę
Arbatos kokybei itin didelės reikšmės turi jos paruošimas. Vaistininkė N. Obrikienė sako, kad klasikinis arbatos paruošimo būdas ne tik sudėtingas, bet ir užima nemažai laiko. Kur kas paprasčiau iš vaistažolių pasiruošti užpilą ar nuovirą. Užpilams gaminti naudojama žaliava – augalų žiedai, lapai, minkšti vaisiai, gleivingos šaknys. Nuovirams gaminti naudojama žaliava, iš kurios vaistingosios medžiagos ištraukiamos per ilgesnį laiką, t.y. žievės, šaknys, šakniastiebiai, kieti vaisiai.
Ruošiant užpilą arba nuovirą, šaukštas susmulkintos žaliavos beriamas į emaliuotą arba nerūdijančio plieno indelį, užpilama stikline kambario temperatūros vandens ir įstatoma į didesnį šalto vandens indą. Kaitinama nuolat maišant ant silpnos ugnies: užpilas – 15 minučių, nuoviras – 30 minučių. Kambario temperatūroje užpilas aušinamas 45 minutes, nuoviras – 10 minučių. Po to nukošiama ir pripilama tiek virinto vandens, kad būtų pilna stiklinė.
Namų sąlygomis vaistažoles galima užplikyti termose: žoles, žiedynus, lapus – 0,5–1 valandą, vaisius – 10-12 valandų, po to nukošti.
Paruošti užpilai ir nuovirai gali būti ne tik geriami, bet ir naudojami išoriškai – skalaujama gerklė ir plaunamos žaizdos, ruošiamos inhaliacijos, vonios, pavilgai, kompresai.
Autorės nuotr. Medumi galima paskaninti arbatą. Meduje gausu angiliavandenių, yra sacharozės, geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, vitamino C. „Medus daug saldesnis už cukrų, tad skanindami arbatą, nepadauginkite“, – primena vaistininkė Nijolė Obrikienė.
Skanu ir sveika
Nuo seno močiutės šeimai virdavo liepžiedžių nuovirą. „Liepų arbata – aromatingas, budrumą skatinantis gėrimas. Nors liepų žiedų arbata dažniausiai vartojama kaip prakaitavimą skatinanti bei temperatūrą mažinanti priemonė, žieduose esantys biologiškai aktyvūs junginiai naudingi sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosint, padeda esant inkstų akmenligei, nes turi šlapimą varančių savybių“, – pasakoja vaistininkė.
Liepų žiedus galima sumaišyti su aviečių lapais ar pačiomis aviečių uogomis. Aviečių uogose yra salicilo rūgšties, vitamino C, B1, B2, PP, karotinų, mineralinių medžiagų: kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies; raugų, pektinų, fitosterino, kuris padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir gydo aterosklerozę. Aviečių lapuose kur kas daugiau vitamino C nei uogose; vitamino E, karotinoidų, flavonoidų.
Norintiems išsaugoti gerą sveikatą, vaistininkė pataria mėgautis čiobrelių arbata. Čiobreliai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, palengvina atsikosėjimą, todėl vartojami ne tik peršalus, bet ir gydant įsisenėjusį kosulį, laringitą, bronchitą.
Čiobreliai dėl savo gebėjimo veikti antimikrobiškai puikiai plečia bronchus bei slopina bronchų gleivinės uždegimą. Šio augalo žaliava vartojama pertusinui gaminti, kuris ypač tinka vaikams nuo kosulio.
Pankolis, be gausybės savo gydomųjų savybių, geba išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių. Tereikia vieną arbatinį šaukštelį smulkintų pankolio vaisių užpilti puodeliu verdančio vandens ir palaukti, kol arbata atvės. Silpna pankolio arbata yra puiki gripo profilaktikos priemonė.
„Ruošdami arbatą nepamirškite anyžių, – pataria vaistininkė. – Anyžiai – puiki nuo seno savo gydomosiomis savybėmis garsėjanti profilaktinė priemonė nuo gripo. Arbata su anyžiais ne tik tinka kosuliui palengvinti, bet ir yra puikaus skonio. Anyžių nuoviras refleksiškai dirgina bronchų gleivinę, todėl padaugėja sekreto ir sumažėja jo klampumas. Anyžių kvapas gerina nuotaiką“.
Papildyti arbatą mineralinėmis medžiagomis ir flavonoidais galite įdėję šeivamedžio žiedų, juose gausu eterinio aliejaus, vitamino C, mineralinių bei kitų vertingų medžiagų. Šeivamedžio žiedų arbata mažina uždegimą, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, dezinfekuoja, laisvina vidurius. „Kiaušinio baltymuose pamirkyti bei orkaitėje iškepti šeivamedžio žiedynai – ypatingas delikatesas“, – tikina vaistininkė.
Ilona šnarienė
SXC.hu – R. Young nuotr.
