Geros energijos užtaisas
54— erių joniškietė Danutė Ožalienė sako neturinti sveikatos problemų, bet reikia nuolat rūpintis savimi ir tobulėti.
Žiemą jos namai virsta bodyflekso, jogos, aerobikos užsiėmimų vieta. Moteris sako kai ką perėmusi iš Dainiaus Kepenio sveikatos mokyklos, kai ką iš jogos, meditacijos, ir susikūrusi savo sistemą.
Su pavasariu prasideda dviračių sezonas. Prieš gerą savaitę moteris panėrė į Joniškio baseino vandenį.
„Prieš daug metų susidarė grupelė moterų, kurios rytą 6 valandą keliasi ir bėga į miesto pakraštį. Atliekame mankštą, kvėpavimo pratimų, apšylame ir trumpam šokame į vandenį. Kartu pasveikiname saulę, palinkime viena kitai geros nuotaikos. Energijos užtenka visai dienai“, — pasakoja D. Ožalienė.
Vietoj skrandžio skausmų — sveika mityba
Masažuotoja dirbanti D. Ožalienė yra patyrusi, ką reiškia nuolatiniai skrandžio skausmai, sunkumas, prastas virškinimas.
„Buvau 18-metė. Dirbau vaikų darželyje. Ten kirsdavau kotletus su riebiu grietinės— sviesto padažu, o paskui stebėdavausi, kodėl graužia skrandį, jaučiu diskomfortą. Pradėjusi maitintis sveikai šiuos negalavimus greitai pamiršau,— teigia joniškietė. — Mes patys turime būti savo gydytojais, nuolat tobulėti, nekrauti į savo organizmą šlamšto, kaip į konteinerį. Nekalbu jau apie gaiviuosius saldžius gėrimus ar bulvių traškučius. Reikia apskritai rinktis kuo natūralesnį maistą. Nuėjusi į prekybos centrą išeinu beveik tuščiu maišeliu.“
Košė — ne ubagų valgis
Sveiką mitybą pripažįstančios moters nuomone, finansinė krizė išėjo į naudą, nes galbūt dalis žmonių ėmė maitintis paprasčiau, bet geriau.
Vienu puikiausių produktų ji vadina įvairias kruopas. Kadaise pradėjusi virtis košes Danutė sulaukdavo priekaištų ir iš mamos bei kitų artimųjų.
„Daugelis vyresnio amžiaus žmonių sakydavo, kad košę valgo ubagai. Atrodė nenormalu, kad nevalgau įvairių mėsos produktų, riebaus padažo ar saldumynų. Bet aš galiu būti nenormali, svarbu, kad jaučiuosi normaliai“, — šypsosi sveikuolė.
Saldžiai valgysi, karčiai gyvensi
Danutės močiutės namai visada kvepėjo žolynais. Ji nuo kosulio išvirdavo šeivamedžio arbatos, nuo peršalimo užpildavo liepžiedžių, čiobrelių, nuo didelio kraujospūdžio — krapų, nuo kasos negalavimų — pelynų.
„Pelynai turi kartumo, bet jį mėgsta kasa. O jei per saldžiai valgysi, karčiai gyvensi“, — moko D. Ožalienė.
Prasidėjus pavasariui daugelis žmonių jaučia nuovargį po ilgos, sunkios žiemos, trūksta vitaminų, apima mieguistumas, silpnumas. Sveikuolė sako besižvalganti į pievą, kada žolės greičiau ims augti. Tai — pirmoji pagalba išvargusiam, užterštam organizmui.
Pienėms turime nusilenkti
Moteris ypatingai vertina garšvas (jos dažnai auga avietynuose), dilgėles ir pienes. Pienėms, sako Danutė, turime nusilenkti, nes jos gerina kasos, žarnyno darbą, skystina kraują, turi daug veikliųjų medžiagų. Be to, joniškietės manymu, pienė yra lietuviškas priešvėžinis augalas. Vartoti galima beveik viską: šviežius lapelius, žiedus, šaknis.
Per dieną reiktų sukramtyti 3— 4 pienių lapus. Nuskinti, nuplauti ir kramtyti. Galima dėti į salotas arba įberti į baigiančią virti sriubą. Pavasarį dar iki žydėjimo arba rudenį galima rinkti pienių šaknis. Nuplautas supjaustome gabalėliais ir padžioviname. Pavirinus 5 minutes geriame kaip arbatą nuo cholesterolio.
Pienių saldainiai
Iš pienių žiedų moteris rekomenduoja paruošti saldainių. Jiems reikės 1 stiklinės pienių žiedų, 1 stiklinės razinų, šiek tiek lazdynų riešutų. Razinas nuplauname, nuo žiedų nuimame žalius lapelius ir viską sumalame. Tada iš masės voliojame rutuliukus ar kitokios formos saldainius, į vidų įdėdami po riešutą. Saldainius galima apvolioti avižiniuose dribsniuose arba kokoso drožlėse. Jei saldainių pasirodo per daug, galima šia malta razinų ir pienių žiedų mase vietoje įdaro aptepti lietinius. Sako, labai skanu.
Pagalba nuo pavasarinio nuovargio
Garšvos turi daug mikroelementų, o dilgėlės — stiprina kraują ir kartu tirština kraują, tad jas labai tinka vartoti kartu su pienėmis, kurios kraują skystina. Taip pasiekiamas balansas.
Pasak D. Ožalienės, iš visų minėtų trijų žolių lapų galima spausti sultis arba — susmulkinti, užpylus vandeniu palaikyti 40 minučių ir gerti. Tikra pirmoji pagalba nuo pavasarinio nuovargio.
Pavasarį naudinga valgyti beržų, liepų, aronijų, šermukšnių pumpurų ir jaunų besiskleidžiančių lapelių. O salotų, špinatų, agurkų sultys šarmina kraują, kurį „užrūgštiname“ valgydami saldumynus, daug miltinių produktų.
Augalinė kosmetika
Joniškietė augalinėmis priemonėmis pakeičia ir chemijos persotintą kosmetiką. Pavyzdžiui, vietoje rutulinio dezodoranto naudoja citriną. Patepi pažastį — jokio blogo kvapo nei prakaito. Tik reikia nepadauginti, vos patepti.
Petražoles sutrynusi su alyvuogių aliejumi deda kaip kaukę ant veido. Sutraukia išsiplėtusius kapiliarus. Galima ir agurkų losjoną arba rožių žiedlapių toniką pasigaminti, bet tam jau sudėtingesnė receptūra ir ruošos procesas, sako sveikatos gyvensenos propaguotoja.
Loreta RIPSKYTĖ
Autorės nuotr.
“Šiaulių kraštas”
