Pavasarį pranašaujantis paukščių čiulbėjimas yra tik vienas iš aplinkos garsų, kurie daugybei žmonių dėl turimo klausos sutrikimo nepažįstami – Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog per artimiausius dešimtmečius prasta klausa gali grėsti jau 1 iš 4 planetos gyventojų. Daugiau rūpinantis savimi ir išsivadavus iš stereotipinių nuostatų, kai problema paliečia asmeniškai, priimti sprendimą nešioti klausos aparatus daug lengviau.
Dažniausiai klausa ima silpti dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau sveikatos būklė, kai viena ar abiem ausimis sunku „sugaudyti“ aplinkos garsus ar pašnekovo žodžius, pasireiškia ir dėl genetikos, gretutinių ligų ar traumų, kitų sveikatos pakitimų. Kasdienis triukšmas – dar viena klausos sutrikimo priežastis, kuri lydi kiekvieną mūsų. Itin jo žalą jaučia vis daugiau jaunų žmonių, linkusių garsiai klausytis muzikos per ausines, lankytis triukšmingose susibūrimų vietose.
Delsiant klausos nuostolius kompensuoti sunkiau
Jei klausos praradimas pasireiškia ankstyvajame amžiuje ir liga negydoma arba tam skiriama per mažai dėmesio, sutrinka kognityvinė žmogaus raida. Smegenys negauna pakankamai garsinės informacijos, tad nesivysto procesai, padedantys pažinti pasaulį ir kokybiškai gyventi suaugus. Visgi palengva blėstantis klausos pojūtis už save atsakingam vyresniam žmogui taip pat neretai tampa milžinišku išbandymu.
„Dėl keblumų bendraujant, įtampos mėginant įsiklausyti į foniniame triukšme paskęstančią svarbią informaciją atsiranda socialinė atskirtis – imama vengti pačių artimiausiųjų. Prastėja atmintis, kyla didesnė demencijos rizika, trūksta motyvacijos užsiimti mėgstamomis veiklomis, neapleidžia baimės ar nerimo jausmas, kuris veda į gilesnes psichologines problemas“, – džiaugtis gyvenimu trukdančias pasekmes vardija klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika, dirbanti „Klausos sprendimuose“.
Paradoksalu, bet neretai vizitą pas specialistus vyresni didelę klausos problemą turintys žmonės atidėlioja, nes nepripažįsta, kad ją turi. Be to, šiuolaikiniai klausos reabilitacijos prietaisai laikomi neveiksmingais, klaidingai manoma, jog jie atkreips aplinkinių dėmesį ir neva skelbs apie turimą negalią ar senatvės požymį. Tai vienos pagrindinių stigmų, dėl kurių delsiama, liga progresuoja ir smegenims suvokti aplinkos garsus darosi vis sunkiau.
Pataria atrasti vidinės stiprybės
Pernai Europos klausos aparatų gamintojų asociacija (angl. European Hearing Instrument Manufacturers Association, EHIMA) atliko tyrimą, norėdama įvertinti europiečių polinkį pasisakyti apie turimą klausos problemą. Skaičiai parodė, jog vos 1-as iš 9-ių gyventojų, sulaukusių 65-erių ir daugiau, apie tai kalba arba kalbėtų drąsiai. Tačiau didžioji dauguma tų, kurie nusprendžia nešioti klausos aparatus, teigia vėl gyvenantys visavertiškai.
Taigi priimti save su klausos sutrikimu, nelaikyti jo iš kitų išskiriančiu trūkumu ar neslėpti sveikatos būklės nuo kitų – nedideli, bet esminiai žingsniai geresnės klausos link. Daugiau nei 20 metų patirties audiologijos srityje turintis klausos centro „Audiomedika“ vadovas Mindaugas Jonaitis sako, kad lietuvių požiūris į klausos pojūčio svarbą kinta. Klausos aparatas nėra daiktas, kurį trokštama turėti, tačiau stiprėja suvokimas, jog tai būdas ir vėl mėgautis kasdienybe, pilna garsų.
„Klausos protezavimo specialistas empatiškai pasidalija su pasimetusiu ar išsigandusiu klientu ekspertinėmis žiniomis, nuramina, pataria. Jei reikia, išsklaido mitus apie šiuolaikinio klausos aparato išvaizdą ir sutvirtina tikėjimą, jog aplinkiniai jo nepastebi. Tačiau atrasti valios toliau keliauti geresnės klausos link reikia pačiam žmogui“, – sako M. Jonaitis ir akcentuoja, kad nuolatinis prietaisų dėvėjimas sustiprina ne tik klausą, bet ir bendrą fizinę bei psichologinę savijautą, kurios nulemia gyvenimo kokybę.
Gegužė skirta pabrėžti problemos svarbą
Klausos priežiūros specialistai daugelyje šalių paskutinį pavasario mėnesį skelbia geros klausos mėnesiu ir įvairiomis iniciatyvomis šviečia visuomenę. Turintiesiems klausos sutrikimų tai padeda geriau suvokti savo sveikatos būklę ir sužinoti, jog ją įmanoma pakeisti. Plačiojoje visuomenėje formuojasi deramas požiūris į rūpinimąsi savo bei artimųjų sveikata, užkertantis kelią galimam klausos praradimui. Daugėja klausos sutrikimų turintiems žmonėms itin svarbaus aplinkinių palaikymo.
Prisidėdamos prie prasmingo visuotinio tikslo, įmonės „Audiomedika“ ir „Klausos sprendimai“ rengia socialinę akciją „Išgirsk pavasarį“. Gegužės 21 d. (penktadienį) 15–19 val. Vilniaus Bernardinų sode praeiviai bus kviečiami išgirsti ir pajusti tai, ką girdi ir kaip jaučiasi sutrikusią klausą turintys žmonės. Atskleisti patirtį skaitydamas tekstus padės aktorius Giedrius Savickas. Visą birželio mėnesį renginio dalyviai, norintys pasitikrinti klausą, bus laukiami klausos centruose „Audiomedika“ visoje Lietuvoje ir Vilniuje įsikūrusiuose „Klausos sprendimuose“ nemokamai klausos patikrai.
