Asmens higienos įgūdžiai dažniausiai susiformuoja vaikystėje tėvų, senelių ir mokytojų dėka, tačiau apie higienos įgūdžius vaikams reikia priminti nuolat.
Rankos – viena judriausių kūno dalių
Aplinkos švara mūsų šalyje imta rūpintis nuo seno. Dar XVI a. karaliaus Žygimanto potvarkiu Lietuvoje buvo įsteigta medicinos policija. Ji buvo atsakinga už prieglaudų gyventojų švarą, gatvių valymą bei vandens telkinių priežiūrą. Gana vėlai, XIX a. pr., Lietuvoje atsirado ir muilas. Nors muilą naudojo jau senovės babiloniečiai, Europoje pramoniniu būdu jis pradėtas gaminti tik XV a. Vėliau, 1877 m., netgi buvo išrinkta Vilniaus miesto valdybos Vykdomoji sanitarijos komisija, kuri buvo atsakinga už miesto aplinkos švarą ir dezinfekciją. Taigi aplinkos švaros ir higienos reikšmė mūsų krašte buvo žinoma jau seniai.
Ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai, kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius – durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, rašiklius ir kitus bendro naudojimo daiktus, bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Žmogaus rankos dažniau negu kitos kūno dalys liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, nuo kurios galima užsiteršti, todėl, anot šiaulių visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistės vaikų ir jaunimo klausimais Dianos Gedminienės, žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra.
Nešvarios, grublėtos, šerpetojančios, juodomis panagėmis rankos ne tik atrodo neestetiškai, bet ir yra nehigieniškos. Be nešvarumų, dulkių, rankų odos vagelėse ir raukšlėse, pirštų įlinkimuose, o ypač po nagais, žiedais, laikrodžiais, apyrankėmis gali prisirinkti įvairių patogeninių mikroorganizmų. Pastarųjų išgyvenimo ant rankų trukmė yra ganėtinai ilga ir skirtinga: rotavirusas gali išgyventi apie 4 val., salmonella – 3 val., Auksinis stafilokokas – apie 2,5 val., hepatito A virusas – apie 2 val. Mikroorganizmai geba ne tik ilgai išlikti ant rankų, įvairių papuošalų, bet ir itin dažnai tampa užkrečiamų ligų priežastimi.
Švarių rankų nemėgsta
Dažnas įsitikinęs, kad rankas pakanka nusiplauti pasinaudojus tualetu, parėjus namo iš darbo, parduotuvės, universiteto ar mokyklos, prieš valgį, tad dauguma žmonių neplauna savo rankų taip dažnai, kaip reikėtų. Tai patvirtina ir statistika: vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų. Su vienu delno paspaudimu galima pernešti mikrobų 14 asmenų ir 5 paviršiams. Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas. Ant mobiliųjų telefonų gyvena 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete.
Kadangi nuolatos kontaktuojame su įvairiausiomis bakterijomis, ant mūsų rankų knibždėte knibžda milijonai įvairiausių mikroskopinių gyvių, kurie tik ir taikosi patekti į akis, nosį, burną ir galiausiai sukelti infekciją.
Pixabay.com – Dani Geza nuotr.
šiltėjantys orai – ypač palankus metas žarnyno užkrečiamosioms, kirmėlinėms bei grybelinėms ligoms plisti – daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta būtent šiltuoju metų laiku. Švarios rankos, pasak specialistės, gali apsaugoti nuo daugelio ligų. Viena jų – hepatitas A, kuri dar teisėtai vadinama nešvarių rankų liga.
Būtent rankos apkaltinamos kaip viruso pernešėjos, nes užsikrečiama pačiais netikėčiausiais būdais: gaivinantis gėrimais su ledo kubeliais, sušaldytais iš nevirinto vandens, valgant virusu užkrėstus džiovintus vaisius ar ledus net ir viešbučio restorane, mėgaujantis termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, ragaujant užsikrėtusio virėjo pjaustytas žalias salotas, netyčia gurkštelėjus vandens maudantis užkrėstame vandens telkinyje, net buitinio kontakto būdu, pavyzdžiui, naudojantis tais pačiais indais ar rankšluosčiais su jau užsikrėtusiu žmogumi. Dažnai taip ir lieka neaišku, kaip buvo užsikrėsta.
Medikai tvirtina, jog 99 atvejais iš 100 pats žmogus kaltas, kad apsikrėtė kirmėlėmis. Kirmėlių kiaušinėliais apsikrečiama per vandenį, daržoves, žemes, per rankas ir burną, tad kuo prastesnė higiena, tuo dažniau užsikrečiama, todėl, sugrįžus iš darbo, kad ir kokie pavargę bei alkani būtume, turime prisiminti, jog pirmiausia reikia nusiplauti rankas. Tą pačią taisyklę privalu nepamiršti nusipirkus obuolių ar kitokių vaisių, nereikėtų pulti iškart neplautų duoti vaikams valgyti. Negalima gerti nevirinto upių, ežerų ar kitų telkinių vandens. Pieną gerti tik virintą ar pasterizuotą.
Nešvarių rankų liga vadinama ir dizenterija, kuria užsikrečiama valgant užterštą maistą, neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant vandenį, pieną, maudantis uždraustose vietose. Būtina plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar jo gaminimą. Visomis galimomis priemonėmis reikia naikinti muses.
„Didelio susibūrimo vietose, ypač mokyklose ir vaikų darželiuose, užkrečiamųjų ligų grėsmės išvengti yra sunku. Vaikai daug bendrauja tarpusavyje, bėgioja, dažnai liečia vienas kitą, dalijasi daiktais, todėl susidaro palankios sąlygos plisti virusams ir bakterijoms“, – sako sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais Diana Gedminienė.
Nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2,5 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie
90 tūkst. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų. Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų.
Geras pavyzdys užkrečia vaikus
Poreikis plauti rankas priklauso nuo aplinkybių. Rankas reikėtų plauti maždaug kas valandą. Dauguma žmonių rankų plovimui skiria apie 5 sekundes.
Anot specialistės, dažniausiai būtent vaikams reikia priminti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Norint pašalinti infekcijų sukėlėjus ir išvengti ligų, būtina kruopščiai plauti rankas 10–15 sekundžių muiluoti jas trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius, paskui nuplauti po tekančiu vandeniu. Vien tik pakišus rankas po šaltu vandeniu didžioji dalis infekcijų sukėlėjų ant jų tikrai išlieka. Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų dauginimuisi ant rankų, labai svarbu rankas tinkamai nusausinti. Jeigu rankos nesausai nušluostomos ar ant jų lieka muilo, padidėja dermatito rizika.
„Visiškai nesunku įpratinti vaikus laikytis tinkamos rankų higienos, – tikina specialistė. – Tam tereikia suaugusiųjų pavyzdžių – plauti rankas stebint vaikams, stengtis aptarti, ką ir kodėl darote, kad kartojimu įgytas gebėjimas taptų įgūdžiu ir įpročiu visam gyvenimui. Neretai geresniu skatinimu tampa ne primygtinis prašymas vaikui nusiplauti rankas, o paaiškinimas, kodėl visą tai reikia daryti. Užtenka vaikui pasakyti, kad, grįžus iš lauko, rankos yra nešvarios ir liečiant jomis burną, akis galima susirgti, užsikrėsti kirmėlėmis. Kai vaikas pagaliau supranta, kodėl reikia atlikti vieną ar kitą švaros ritualą, ima laikytis jo nuolatos.“
Rankas būtina plauti:
– visada, kai rankos atrodo nešvarios;
– kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
– kiekvieną kartą prieš valgį;
– prieš ir po maisto gaminimo;
– po žaidynių, darbų lauke, gyvūnų lietimo;
– grįžus iš lauko;
– po važiavimo troleibusu, autobusu, buvimo viešose vietose.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Pixabay.com – Gerd Altmann nuotr.
