Artėjant vasarai suintensyvėja daugumos gyvenimo ritmas, o ypatingai – jaunimo. Baigiamieji studijų egzaminai, karšti orai, aktyvesnis sportas lauke ir prasidedantis vakarėlių sezonas. Tai gali tapti tikru išbandymu netgi ir jaunai širdžiai. Todėl „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė pataria jaunimui nesivadovauti požiūriu, kad širdies problemos gresia tik vyresniems. Vietoje to, ji siūlo savo širdimi pradėti rūpintis kuo anksčiau.
Vis jaunesni pradeda rūpintis savo širdimi
Širdies kraujagyslių ligos vis jaunėja. Dar visai neseniai savo širdies darbu būdavo patariama pasirūpinti tik vyresniems žmonėms, tačiau šiandien „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė teigia: širdimi turėtų rūpintis ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis jaunimas.
„Mūsų širdies darbo kokybė priklauso nuo to, kaip mes nuo pat jaunystės rūpinamės savo kūnu. Nors iki šiol širdies kraujagyslių ligos yra grėsmingiausios vyrams nuo 45 metų, vis dažniau vaistinėse sulaukiame ir trisdešimtmečių, kurie jau pradeda domėtis savo širdies raumens stiprinimu. Tai iš tikrųjų labai sveikintina“, – teigia J. Deksnienė.
Tačiau vaistininkė priduria, kad savo širdimi vertėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau. Ypač, jeigu žmogus aktyviai užsiima aukšto intensyvumo treniruotėmis arba dalį savo sveikatos skiria vakarėliams. Tai gali būti dar pavojingiau karštuoju metų sezonu. Todėl jaunimui rekomenduojama bent jau profilaktiškai pasimatuoti savo kraujo spaudimą ir įsivertinti, ar šis atitinka normas.
Svarbu žinoti ir retus širdies ligų simptomus
Vaistininkės praktika atskleidžia: dažniausiai žmones susirūpinti savo širdies darbu paskatina netikėti jos permušimai ar atsiradęs skausmas krūtinėje. Tačiau širdies sutrikimai gali pasireikšti ir retesniais simptomais, kurie labiau primena kvėpavimo takų arba virškinimo sistemų sutrikimus.
„Kartais žmonėms sunku identifikuoti sutrikusį širdies darbą. Vieną kartą netgi į vaistinę teko iškviesti greitąją pagalbą dėl to, kad vaistų įsigyti atėjęs vyras nepažino infarkto simptomų. Jam atrodė tarsi aplink kaklą būtų užveržtas kaklaraištis – skausmas plito į pečius ir apatinį žandikaulį. Pasirodo šie simptomai atsirado ne iš niekur – prieš tai keletą dienų jis jautė pykinimą ir skrandžio skausmus. Visą tą laiką žmogus gydėsi nuo virškinimo problemų, o, pasirodo, liga slypėjo visai kitur – širdies kraujagyslėse“, – prisimena J. Deksnienė.
Širdies darbo sutrikimams didelę svarbą užima mūsų gyvenimo būdas, sako vaistininkė. Ilgai besitęsiantis rūkymas, alkoholio ir energetinių gėrimų vartojimas, nesveika mityba bei išsibalansavęs miego rėžimas. Jeigu pradžioje organizmas dar geba priimti tokius iššūkius, bėgant metams jis gali stipriai nusilpti. Taip pat širdžiai pavojų gali sukelti ir per daug intensyvios treniruotės, todėl jų krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui.
Kaip stiprinti širdies raumenį vasarą?
Drauge su vasara artėja karšti orai, studijų egzaminai, aktyvesnis sportas ir dažnesni vakarėliai. Vaistininkės teigimu, užsiimant šiomis širdžiai aktyviomis veiklomis, svarbu reguliariai tikrinti savo kraujospūdį, vartoti maisto papildus bei kiek įmanoma labiau palaikyti tolygų miego rėžimą.
„Jeigu jūs mėgstate aktyvią veiklą, natūralu, kad užsiimant ja jūs išprakaituojate daugiau mineralų, ypač magnio ir kalio. Todėl papildomai vertėtų gerti tirpius papildų gėrimus, turinčius didesnį elektrolitų kiekį. Tai gelbsti užsiimant įvairiomis sporto šakomis, žygiuojant, bėgiojant ar kopiant į kalnus. Papildomai vartojant šias medžiagas, širdies raumuo greičiau ir lengviau atsigauna nuo didelės apkrovos“, – pasakoja J. Deksnienė.
Kitas visiems puikiai pažįstamas papildas – omega 3. Dauguma yra gerai susipažinę su įvairiausiomis žuvų taukų naudomis. Tačiau kalbant apie širdies kraujagyslių ligų prevenciją, omega 3 papildus atsimena retas. Iš tikrųjų, jie mažina kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį bei teigiamai veikia širdies ritmą.
„Artėjant vasaros pramogoms tikrai kur kas rečiau susimąstoma apie sveikatos problemas. Todėl būtų naivu tikėtis, kad jaunimas pradės daug daugiau dėmesio skirti savo širdies veiklai. Tačiau jeigu ir nesinori apkrauti savęs papildomais vitaminais ar kraujospūdžio matavimais, galima mažesniais žingsneliais kurti sveikesnius įpročius. Pavyzdžiui, kasdien išgerti daugiau vandens, į savo maisto racioną įtraukti daugiau daržovių ir liesesnių patiekalų, o pavargus aktyvios veiklos metu rasti bent keletą minučių trumpam atsikvėpimui“, – pataria farmacininkė.
