Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad pavojingiausias sveikatai yra atvirų telkinių vanduo.
Kaip užteršiamas vanduo?
Su smarkiu lietumu į atvirų telkinių – upių, ežerų – vandenį nuplaunamos įvairios žmonių ir gyvūnų paliktos bjaurastys: paukščių, gyvulių ir namų augintinių išmatos, lauko tualetų, šiukšliadėžių „turinys“. Kartu su šiuo „turtu“ į vandenį patenka įvairių mikrobų, kurie gali sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. O įšilęs vanduo – labai palanki aplinka tiems mikrobams ne tik gyvuoti, bet ir aktyviai veistis. Verta žinoti, kad, pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, echinokokų ir kt.) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti net kelis mėnesius.
Negerk iš balutės…
Pavojingi mikroorganizmai patenka į žmogaus organizmą, jam netyčia gurkštelėjus užkrėsto vandens. Tada šie nukanka į žarnyną ir gali sukelti įvairias ligas. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Irina Bulsienė verčia sunerimti. Pasak jos, rizikuojame susirgti šigelioze (dizenterija), vidurių šiltine, cholera, kitomis bakterinėmis ir pirmuonių sukeltomis žarnyno ligomis, virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu A, rotoviruso sukeltomis infekcijomis, helmintozėmis (ligomis, kurias sukelia kirmėlės), odos uždegimais ir t. t. Todėl ne veltui specialistai pataria po stiprių liūčių bent jau parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose. Maudantis reikia stengtis, kad į burną nepatektų vandens, kuris gali būti užterštas, ir negerti net filtruoto vandens iš atvirų vandens šaltinių. Vienintelė išeitis – tokį vandenį bent minutę pavirinti.
Maudynės su antelėmis
Stovintys vandenys, nesvarbu, koks jų dydis, pradedant tvenkiniais, baigiant ežerais ir mažomis kūdromis, jau yra liūdnai pagarsėję. Juose (ypač sekliuose ir esančiuose netoli miesto) dažnai apsigyvena cerkarijos. Tai vandens paukščių išskiriamos lervos. Jos parazituoja ant ančių, žuvėdrų, gulbių, todėl pulkelis antelių turėtų priversti poilsiautojus sunerimti, kad tame vandenyje pilna cerkarijų, kurios tik ir laukia, kada įsikibs jiems į kojas. Lervos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą – cerkarinį dermatitą. Pažeidimo vietoje jau po 10–15 minučių ima dilgsėti, deginti, atsiranda bėrimų, gali net 2–3 savaites niežėti, kartais pakyla temperatūra.
Pasak Irinos Bulsienės, kai kuriais atvejais parazitų lervos gali keliauti po oda, po 1–5 cm per parą, palikdamos matomus raudonus takelius. Todėl tokiame vandenyje maudytis nereikėtų, bet jei jau per vėlu, išlipus iš vandens būtina iškart energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu, o odos paviršių nuvalyti alkoholio turinčiu skysčiu. Cerkarinio dermatito požymiai – įkyrus niežulys ir odos bėrimai, jį nustatyti padeda kraujo tyrimai.
Saugokime akis
Jei vanduo užterštas, užkratas gali patekti į akis. Akys gali parausti, pūliuoti. Jei maudomasi su kontaktiniais lęšiais, infekcinės ligos dažnai komplikuojasi sunkiais ragenos uždegimais, jų gydymas ilgai trunka. Kitas pavojus, tykantis įlindusio atsigaivinti į kūdrą ar ežerą, yra konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas). Šios ligos sukėlėjai – stafilokokai ir pneumokokai – su vandeniu patenka ant akių gleivinės ir gali prasidėti uždegimas. Tenka ilgai gydytis, nes neišgydyta liga atsinaujina.
Bakterijos, virusai ir kitos bjaurastys
Vandenyje tykančios bakterijos ir virusai dažniausiai sukelia ūmias žarnyno infekcijas. Jei taip nutiko, po maudynių praėjus dienai ar trims (kai kuriais atvejais – po kelių valandų ar savaitės) užsikrėtęs žmogus gali viduriuoti, vemti, karščiuoti, jį pykins, vargins pilvo spazmai, vaikams gali atsirasti traukulių. Taip, pasak Irinos Bulsienės, pasireiškia šigeliozė, kitos bakterijų sukeltos infekcijos, kurios nustatomos tiriant išmatas, rotovirusinė infekcija ir kt. Minėti požymiai gali varginti 3–14 dienų. O štai bakterija Leptospira sukelia gyvybei pavojingą ligą leptospirozę, kurios klinika jau visai kitokia: aukšta kūno temperatūra, šaltkrėtis, galvos, strėnų, raumenų (ypač blauzdų) skausmai, bėrimai, pageltusios akys ir gleivinė. Silpnesnio imuniteto žmonės gali susirgti mažakraujyste, gali sutrikti jų inkstų ir kepenų veikla. 90 proc. sergančiųjų jaučia tik karščiavimą ir bendrus negalavimus. Kiti serga sunkiai. Liga išgydoma antibiotikais.
Žarnyno pirmuonys ir kirmėlės pirmiausia sutrikdo žarnyno veiklą: prarandamas apetitas, silpna, gausiai viduriuojama. Kirminų sukelti susirgimai gali pasireikšti ir įvairiomis alerginėmis reakcijomis: išberia odą ir gleivinę, vargina priepuolinio pobūdžio kosulys, dusulys.
Užterštame vandenyje aptinkamas ir virusas, galintis sukelti hepatitą A.
Tirpalas nuo viduriavimo
Viduriuojant rekomenduojami specialių druskų mišinių tirpalai. Nors jie ir nestabdo viduriavimo, geriausiai padeda atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Tirpalo sudėtis: valgomoji druska – 3,5 g (1 arbatinis šaukštelis – apie 10 g), soda – 2,5 g, kalio chloridas – 1,5 g (galima ir be jo), gliukozė – 20 g, jei jos nėra, tinka cukrus – 30 g (1 arbatinis šaukštelis – apie 8 g). Šiuos miltelius ištirpinkite 1 litre šilto vandens. Skonis nemalonus, todėl geriau gerti atvėsintą. Jei nėra sąlygų pasidaryti tokį tirpalą, gerkite stipresnės mineralizacijos – sūresnį mineralinį vandenį. Šaltinio vanduo netinka, nes jame per mažai druskų.
Karolina Stankaitytė
SXC.hu nuotr.
