Nerimą pasėja pavyzdžiai
šį pavasarį gydytojai onkologai pacientų sulaukė kaip niekada gausiai — antplūdis susirūpinusių sveikata buvo, kuomet nuo vėžio mirė žinomi šalyje žmonės. Toks susirūpinimas dėl galimo vėžinio susirgimo, pasak gydytojų yra pagirtinas, nes išaiškinama piktybinių navikų dar pirmose stadijose, tačiau labai dažni atvejai, kai žmonės pavėluoja ateiti dėl baimės. Vėžys jau būna gerokai įsikerojęs — medikai tampa bejėgiais.
„Sergamumas vėžiu katastrofiškai didėja visame pasaulyje. Žmonija atsidūrė vėžio žnyplėse — daugėja senų žmonių, aplinka užteršta, mus supa didžiuliai elektromagnetiniai laukai, mobilūs telefonai, kompiuteriai ir kitokia technika. Didelės įtakos sveikatai turi po Černobylio avarijos paplitusi radiacija. Imuninė sistema silpnėja, dėl to ir vystosi įvairūs augliai“, — sakė gydytoja chemoterapeutė Augenija Žlabienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad ligai kelią užkirsti gali tik dėmesys sau, primena, kad kiekviena nuo 25 iki 60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar iki vėžinių pakitimų, o 50-69 metų amžiaus moterys gali nemokamai, pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą, 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą.
50-75 metų vyrai, o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis — nuo 45 metų, pagal valstybės finansuojamą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kasmet nemokamai turi būti atliktas PSA lygio kraujyje tyrimas. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Užleista liga — smūgis ne tik ligoniui
Pasak gydytojos, pastebėta, kad moterys dažniausiai serga krūties vėžiu, ypač nuo 40 iki 55 metų, fiksuojamas didžiausias mirtingumas nuo šio susirgimo, todėl nemokami profilaktiniai patikrinimai yra labai reikalingi, nes paskaičiuota, kad kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga 1400 moterų, o apie 500 miršta.
„Apčiuopa, profilaktiniai patikrinimai moterims turėtų būti įskiepyta nuo mažens, kaip asmens higienos dalis. Vis jaunesnės moterys suserga, pasitaiko neretai atvejų, kuomet trisdešimtmetėms diagnozuojamas krūties vėžys. Užleistas. Maži vaikai lieka be mamos“, — sakė chemoterapeutė.
Gydytoja pasakoja, kad mažiausi pakitimai neatsiranda be jokios priežasties. Mamografija bei ultragarsinis tyrimas pirmųjų stadijų vėžio „nepamato“, tačiau gydytojas skiria visą kompleksą tyrimų: apžiūra, ultragarsinis tyrimas, mamografija, biopsija. Moterims iki 40 metų skiriamas tik ultragarsinis tyrimas, nes dėl standaus krūties liaukinio audinio mamografinis tyrimas nėra tikslus. Įrodyta, kad apie 10 procentų padidėja tikimybė susirgti krūties vėžiu, jei šia liga sirgo mama, sesuo, teta.
„Vėžys nėra mirties nuosprendis, ir tai reikia įsisąmoninti. Diagnozavus ankstyvojoje stadijoje skiriamas spindulinis, chemiohormoninis gydymas. Vėžys išgydomas. Turime aibę sėkmingų pavyzdžių, tačiau yra vienas “bet“ — reikia neužleisti ligos ir nebijoti gydymo“, — tikino gydytoja chemoterapeutė.
Baimė — ligos sąjungininkė
A. Žlabienė patikino, kad pastebėję neįprastų dalykų savo kūne, pablogėjus savijautai žmonės dažnai atidėlioja vizitą pas gydytoją — kovoja su baime, nenori pripažinti, jog galėjo susirgti vėžiu, apie tai niekam neprasitaria.
„Suprantama, mes visada bijome to, ko nežinome, natūrali žmogaus reakcija į tai, kas, nežinoma, todėl ir grėsminga. Pas gydytoją išsiruošiama tada, kai jau kažkas skauda“, — sakė medikė.
Svarbiausias, pasak gydytojos, yra psichologinis nusiteikimas. Nežinomybė ir netikrumas dėl ateities gali sukelti didžiulę įtampą, tačiau baimė dažnai yra perdėta. Susidomėjimas savo liga, pasak specialistų, ir jos supratimas galėtų padėti nusiraminti ir palengvinti darbą medikams bei pačiam pacientui sparčiau įveikti ligą.
„Dabar gausu informacijos apie vėžį, tai nebėra kažkokia gėdinga liga, žmonės jau žino, kaip save stebėti, profilaktiškai dažniau tikrinasi. Visos naujausios diagnostinės technologijos bei medikamentai prieinami pacientams. Tereikia laiku ateiti pas gydytoją ir pasitikrinti“, — teigė gydytoja A. Žlabienė.
Natalija KONDROTIENĖ
“Šiaulių kraštas”
