Nudegimas
Retą dieną netenka nupilti verdančio vandens nuo išvirusių bulvių arba užvirusį pieną perpilti į kitą indą. Nepatogiai pakreipus puodą arba netyčia palietus jo kraštą ranka, nutvilko stiprus karštis ir skausmas…
Pirmiausia reikia kuo greičiau pakišti skaudamą vietą po bėgančio šalto vandens srove ir, laukiant, kol susilpnės skausmas, pasistengti prisiminti, kur padėta soda. Paskui reikia greitai ištirpinti arbatinį šaukštelį sodos stiklinėje vandens, gautame tirpale pamirkyti marlės gabalėlį. Nuspausti, uždėti ant nudegimo vietos ir palaukti maždaug 30 minučių. Soda suminkština odą ir apsaugo nuo nudegimo giliau esančius audinius.
Ne kiekviena šeimininkė pagalvoja, kokia pavojinga keptuvė su įkaitusiais riebalais. O jeigu į tuos riebalus patenka truputis skysčio, pakyla karšti garai ir į šalis ištykšta karšti purslai, nudegindami ranką, o kartais ir veidą. Šiuo atveju taip pat gali padėti šaltas vanduo, bet neužtenka vien palaikyti skaudamą vietą po jo srove – būtina kruopščiai su muilu nuplauti riebalų likučius.
Pavojingiausia, kai verdančių riebalų lašas patenka į akį. Tuomet reikia kuo greičiau akį suvilgyti iš pradžių šaltu vandeniu, paskui arbatžolių antpilu. Dėl viso pikto reikia nueiti pas akių gydytoją, nes karšti riebalai galėjo pažeisti rageną.
Arbatžolių antpilas gali padėti ir tada, kai ragaujant karštą sriubą nusvyla liežuvis ir lūpos. Reikia keletą kartų įsiurbti į burną šalto antpilo ir palūkėti, kol jame esantis taninas nuramins sudirgusią švelnią gleivinę.
Sumušimas
Darbuojantis virtuvėje reikia būti apdairiems ir atsargiems. Pavyzdžiui, specialiu plaktuku mušant mėsos gabalą, galima pataikyti į pirštą, o imant nuo lentynos indą galima atgalia ranka netyčia nuversti sau ant kojų kokį nors daiktą. Kartais tokie sumušimai būna labai skausmingi.
Geriausiai skausmą malšina šaltis. Reikia iš šaldiklio paimtą ledo gabalėlį apvynioti servetėle arba rankšluosčiu ir priglausti prie skaudamos vietos. Per dieną reikia padaryti keletą tokių procedūrų. Jeigu per dvi dienas neišnyksta paraudimas ar sutinimas, trečią dieną sumuštą vietą reikia pradėti šildyti. Gabalėlį marlės reikia pavilgyti degtinėje, nuspausti, uždėti ant skaudamos vietos, pridengti vaškiniu popieriumi arba celofanu, ant jo uždėti vatos sluoksnį ir sutvarstyti. Šildomąjį kompresą galima laikyti visą dieną.
Įpjovimas
Virtuvėje neįmanoma apsieiti be peilio, todėl dažnai neapsieinama ir be įpjovimų. Ypač jeigu peiliai neaštrūs. Pavyzdžiui, atšipusiu peiliu pjaustant kopūsto gūžę ar svogūno galvutę, prireikia gerokai daugiau jėgų, negu pjaustant aštriu peiliu. O sutelkus jėgas pamirštamas budrumas. Todėl labai svarbu dažnai galąsti peilius ir nedirbti paskubomis.
Namų vaistinėlėje visuomet turi būti vandenilio peroksido, kad įsipjovus būtų galima juo suvilgyti žaizdą. Vandenilio peroksidas – vienas iš geriausių kraujavimą stabdančių vaistų. Neturint šio skysčio, reikia įpjovimo vietą paspausti sausu tamponėliu, paskui žaizdos kraštelius patepti jodu, briliantine žaluma arba kalio permanganato tirpalu ir aprišti.
Įsipjauti galima renkant ir sudužusio indo šukes. Ypač pavojingos stiklo šukės (sudužusios stiklinės, taurelės). Neverta bandyti jas surinkti plikomis rankomis. Stambesnės šukės paliestos gali subyrėti į smulkias ir plonytes kaip adatėlės, jos labai lengvai prasiskverbia į odą.
Todėl rekomenduojama stiklo šukes sušluoti į semtuvėlį arba surinkti drėgna skepetėle ir išmesti į šiukšlių kibirą.
Rakštis
Apdorojant sukapotą mėsą, darinėjant žuvį ar plaunant senas šiurkščias pjaustymo lentas, gali į ranką įlįsti rakštis. Pirmiausia reikia ją išrauti, suėmus pincetu arba kosmetinėmis žnyplutėmis. Vertikaliai įstrigusią rakštį reikia traukti aukštyn, o pakrypusią į šalį – atgal, ta pačia kryptimi, kuria ji įlindo, kad nenulūžtų galiukas. Pašalinus rakštį žaizdelę būtina suvilgyti jau minėtais dezinfekuojamaisiais tirpalais.
Pūliuojantis pirštas
Pūlinys ant piršto sukelia ne tik skausmą, bet ir pavojų visai šeimai. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės apsinuodija vien todėl, kad ant patiekalus gaminusio virėjo piršto buvo skaudulys. Mat kiekvienas bent menkiausias pūlinukas yra stafilokokų židinys.
Patekę ant produktų stafilokokai ima labai sparčiai daugintis, ir jeigu šie produktai termiškai neapdorojami, apsinuodijimo neįmanoma išvengti.
Esant ant piršto pūlingam uždegimui, negalima pjaustyti duonos ir salotoms skirtų daržovių, plakti kremų, gaminti drebučių.
Kad skaudulys greičiau pratrūktų, nebūtina be gailesčio „šutinti“ pirštą. Užtenka keletą kartų per dieną palaikyti jį šiltoje (40 laipsnių C) sodos vonelėje.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
