Vanduo – sveikatos faktorius
„Vanduo – pagrindinis vaistas, pašalinantis iš kūno įvairiausius negalavimus, visos bėdos įveikiamos juo ir visos kančios nugalimos. Amžinu gyvenimu pripildytas jis, todėl kūną saugo nuo kenksmingų jėgų ir teikia išgijimą…“ – rašoma senovės indų „Vedose“. Ir išties ne be reikalo. Žmogui gimstant, vanduo sudaro
90 proc. jo kūno masės. Nustatyta, jog kūdikio organizme yra 75 proc. vandens. Organizmui senstant mažėja ir vandens kiekis – suaugusiojo žmogaus kūne iki 70 proc. Senstant mažėja ląstelių sugebėjimas absorbuoti vandenį, ir jo belieka vos 55 proc.
Kiekvieną dieną organizmo vandens atsargas išnaudojame kvėpuodami, prakaituodami ar šlapindamiesi.
Organizme vandens sumažėjus vos 1 proc., pajuntamas troškulys. Jei žmogus nuolat vartoja nepakankamai skysčių, troškulio pojūtis išsireguliuoja, nebejaučiama, kada būtina atsigerti. Tokiu atveju dažnai troškulys painiojamas su alkiu: ima atrodyti, kad norisi valgyti, kai iš tikrųjų organizmas reikalauja skysčių.
Sveikiau – mažesni kiekiai
Anot mitybos specialistės Rimos Blaškytės, reikėtų išsiugdyti įprotį nuolat gurkšnoti vandenį net tada, kai nejaučiama troškulio. Šiam tikslui pasiekti pravartu nešiotis su savimi buteliuką geriamojo vandens, kaip rūkaliui turėti kišenėje pakelį cigarečių. Pasak specialistės, suformuoti šiam įpročiui reikia 21 dienos. Per tiek dienų priverstinis veiksmas tampa natūraliu ir nereikalaujančiu papildomos motyvacijos.
Nuolat nedideliais kiekiais vartojant vandenį, jis lengvai įsisavinamas, neapkraunama širdis ir inkstai. Priešingu atveju organizmui tenka sunkiai padirbėti, jeigu žmogus dienos vandens normą išgeria vienu ypu. Tai gali netgi būti kenksminga sveikatai.
Vidutiniškai per dieną žmogus turėtų išgerti apie 2 l skysčių, tačiau ne visiems reikia būtent tiek. Kiek skysčių reikia suvartoti, priklauso nuo daugelio dalykų: medžiagų apykaitos, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, amžiaus ir netgi lyties: vyrams reikia daugiau vandens, nes jų didesnė raumenų masė, jie gausiau prakaituoja. Kiek vandens būtina išgerti, sužinoti galima naudojantis paprastute formule: 1 kg svorio turi tekti apie 30–34 ml vandens.
Jeigu daug sportuojate, maitinate kūdikį krūtimi ar esate nėščia, vandens suvartoti reikėtų daugiau nei įprastai. Išgeriamo vandens kiekį būtina padidinti, jeigu karščiuojate ar vemiate. Gerkite kuo daugiau vandens, kad kompensuotumėte tai, ką organizmas praranda.
Pixabay.com/Photoshot nuotr.
Apskaičiuoti reikiamą vandens kiekį, galima atsižvelgiant į tai, kiek kilokalorijų (kcal) maisto suvartojama perdien. Normalaus 80 kg sveriančio vyro dienos norma yra apie 2 200 kcal, tad jis turėtų išgerti 2,2 l vandens. Moters, kuri sveria 60 kg – 1 500 kcal. Jai reikia bent 1,5 l vandens.
Kiekviena organizmo funkcija priklauso nuo vandens
Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla. Yra užfiksuoti netgi žmonių mirties atvejai po didelio vandens iš organizmo pasišalinimo.
Vanduo perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus, mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį. Apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis. Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta. Vanduo reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai. Jis reguliuoja kūno temperatūrą, apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku žmogus gausiau prakaituoja, o kūną atvėsina vanduo. Pastarasis organizmą taip pat aprūpina mineralinėmis medžiagomis, kurių šis netenka su prakaitu. Aplinkos temperatūrai krintant dėl tam tikrų procesų, kuriuose dalyvauja vanduo, organizme kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti.
Kai organizme trūksta vandens, sausėja gleivinė, lėtėja medžiagų apykaita, pila karštis, ima stipriau plakti širdis, suglemba raumenys, svaigsta ir skauda galvą, oda parausta, praranda elastingumą. Žmogus jaučiasi pavargęs, nebesugeba susikaupti.
Kai skysčių organizmui teikiama nepakankamai, kraujo specifinis tankis padidėja ir nuodingų medžiagų šalinimas sutrinka. Dėl to kūnas pats nuodijasi savo išskyromis. Iki šiol nėra žinoma jokio kito skysčio, kuriame tirptų tiek daug kietųjų medžiagų. Vanduo – išties neprilygstamas tirpiklis, kuris tirpina visus mineralus, baltymus, krakmolą, kitus elementus ir kraujo pavidalu išnešioja juos po visą organizmą. Kai organizmui skysčių pakanka, toksinės medžiagos ištirpdomos vandenyje, o paskui pašalinamos per inkstus, odą, žarnyną ar plaučius. Leidę toksinėms medžiagoms kauptis kūne, rizikuojame prisikviesti daug rimtų ligų.
Vanduo ar maistas?
Tinkamiausiu ir naudingiausiu organizmui laikomas negazuotas, tyras vanduo. Deja, daugelis mūsų vandenį seniai pakeitėme kava, arbata, limonadais, tačiau gėrimai, kuriuose yra kofeino, ne papildo vandens atsargas organizme, o atvirkščiai, jį iš ten išvaro. Minėtieji bei visi kiti skysčiai, kurie turi skonį, laikomi maistu.
Natūraliu geriamuoju vandeniu laikome tą vandenį, kuris visuose namuose teka iš čiaupo ir yra naudojamas maistui gaminti, praustis. Tokios nuostatos laikosi Europos Sąjunga. Jis turi atitikti griežtus kokybės reikalavimus.
Geriant fasuotą natūralų mineralinį vandenį arba stalo vandenį, yra kiek kitaip. Mineralinis vanduo turi daugiau ištirpusių mineralinių medžiagų ir apie jo savybes reikia išmanyti ir mokėti skaityti etiketes. Tai nėra kasdienės mitybos produktas.
Pro vandenį leidžiant elektros srovę, gaunamas dviejų požymių aktyvuotas vanduo. Tai šarminis (gyvasis) ir rūgštinis (negyvasis) vanduo. Gyvasis vanduo – minkštas, bekvapis, skoniu panašus į lietaus vandenį. Jis skatina ląstelių regeneraciją, pakelia kraujospūdį, gydo odos žaizdas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Taip pat reguliuoja kalcio kiekį kraujyje, turi įtakos osteochondrozės, aterosklerozės profilaktikai.
Negyvasis vanduo – pasižymi baktericidinėmis savybėmis, yra rūgštoko skonio, mažina kraujospūdį, skausmus sąnariuose, gydo slogą, anginą, tirpdo dantų akmenis.
Pixabay.com/ Skeeze nuotr.
Druska ir šlapimo spalva
Mokslo jau įrodyta, kad organizmo išsausėjimas – viena svarbiausių įvairių skausmų ir ligų, tarp jų – vėžio, priežastis. Ne veltui esą jogai kas valandą išgeria po stiklinę vandens su truputėliu druskos – organizmą drėkinti reikia nuolat. O druska sukuria tam tikrą osmosinį slėgį, kuris reikalingas, kad vanduo prasiskverbtų į ląsteles. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvartoti 6 gramus druskos.
Geras kūno vandens poreikių matavimo aspektas yra šlapimo spalva. Gerai drėkinantis kūną žmogus išskiria bespalvį šlapimą – neskaitant vitaminų spalvos ir priemaišų, esančių maisto produktuose. Palyginti nedaug vandens netekęs žmogus išskiria geltoną šlapimą. Tikrą dehidrataciją patiriantis žmogus išskiria oranžinės spalvos šlapimą.
Kokios temperatūros vandenį geriame, dažnai priklauso nuo sezono. Vasaros metu norisi vėsesnio vandens. Visi kraštutinumai, anot mitybos specialistės, nėra gerai, kaip ir labai karšta arbata, taip ir vanduo iš šaldytuvo įkaitus kenkia mūsų organizmui. Geriausia gerti +20–50°C vandenį.
Vandens gėrimo taisyklės:
* atsikėlę ryte, išgerkite1 stiklinę vandens ir nevalgykite 1,5–2 val.;
* 30 min. prieš valgymą išgerkite 1 stiklinę vandens;
* valgydami negerkite, pavalgę negerkite apie 40 min.;
* likus 30 min. iki miego, išgerkite 1 stiklinę vandens;
* kai norite gerti – gerkite vandenį.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Pixabay.com/Emilian Robert Vicol nuotr.