Revoliucinis vitamino D pripažinimo žygis tęsiasi. Daugybė mokslininkų tvirtina, kad per mažai turint šio daugiausiai iš saulės gaunamo vitamino padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, bronchų astmos, kai kurių vėžinių ligų rizika. Jo stygius siejamas su sezonine depresija, kitais psichikos sutrikimais, nėštumo komplikacijomis, autoimuninėmis bei infekcinėmis ligomis.
Teigiama, jog pakankama vitamino D koncentracija gali sumažinti sergamumą ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. O jo deficitas plaučių uždegimo galimybę padidina 2,5 karto. Aišku, yra ir neigiančių kai kurias saulės vitaminui priskiriamas galias.
Tačiau akivaizdu, kad beveik visi žmogaus organai turi vitamino D receptorių: jų aptinkama kauliniame, kremzliniame, riebaliniame audiniuose, raumenyse, smegenyse, kiaušidėse, prostatoje ir kt. Šis vitaminas yra svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt.
Pixabay.com/ ClkerFreeVectorImages nuotr.
Apie 80–90 proc. organizmui reikalingo vitamino D gauname veikiant saulei odą. Kompensuoti jos spindulių stoką galima valgant daugiau riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių, sviesto ir kitų produktų, turinčių vitamino D. Vartojami ir žuvų taukai.
Specialisto komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbanavičius:
– Vitaminas D yra labai svarbus žmogaus organizmo įvairių medžiagų apykaitai, gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jis dar vadinamas ir hormonu – kiti junginiai negali pakeisti šio vitamino. Svarbiausia, kad vitaminas D dalyvauja visuose kalcio organizme įsisavinimo procesuose. Kalcis dalyvauja formuojantis bei atsinaujinant kauliniam audiniui. Stingant vitamino D atsiranda kalcio sutrikimai – didėja rachito, osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika. Pastarąjį dešimtmetį paskelbta daug mokslo darbų, dažniausiai tvirtinančių apie vitamino D teigiamą vaidmenį sveikatai, jo svarbą įvairių ligų profilaktikai.
Vitamino D gamyboje, pervedant jį iš pradinės į aktyvią formą, dalyvauja įvairūs organizmo audiniai. Ypač svarbią rolę čia vaidina oda, kurioje šis vitaminas gaminasi veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Todėl žmonėms reikia pabūti saulėje, nors persistengti nederėtų – žinome ir apie neigiamą jos poveikį. Didelį vaidmenį galutinai įsisavinti vitaminui D vaidina inkstai.
šio vitamino poreikis ypač padidėja organizmui augant. Reikia atkreipti dėmesį, kad senstant saulės vitamino pasisavinimas pro odą silpsta. Todėl vyresniojo amžiaus žmonėms reikia daugiau skirti dėmesio mitybai ar reguliariai vartoti piliules pagal nustatytą normą. Šiuolaikinė farmacija yra pagaminusi įvairių vitamino D preparatų. Be to, šiuo vitaminu dabar stengiamasi praturtinti kai kuriuos maisto produktus.
Pixabay.com/stokpic nuotr.
Nedidelis vitamino D trūkumas gali būti gana dažnai. Tačiau jo stokos simptomai apskritai didesnės klinikinės išraiškos neturi ir yra nespecifiniai: pavyzdžiui, jaučiamas nuovargis, svyruoja nuotaika, slenka plaukai ir kt. Pavartojus vitamino D preparatus pastebimas sveikatos pagerėjimas.
Įtariant, kad vitamino D trūksta, jo koncentraciją galima ištirti paėmus kraujo medicininių tyrimų laboratorijoje. Vitamino D pavojinga perdozuoti, bet jo pertekliaus atvejai labai reti.
Svarbu
Kam labiausiai gresia vitamino D stygius?
mažai gaunantiems saulės,
nėščiosioms,
kūdikiams ir paaugliams,
vyresniems kaip 65 metų asmenims,
sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, vėžinėmis, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/mary-troublemaker nuotr.
