„Yra ne vaistai nuo ligų, bet ligos – nuo vaistų“, – šmaikštavo lektorius, pasiūlęs iš pradžių atsisakyti bent jau kavos, alaus ir gėrimų su angliarūgšte bei imtis rytinės mankštos.
Gamtos kerštas žmogui
Joniškio visuomenės sveikatos biuro organizuotame susitikime natūralios medicinos atstovas Liudvikas šalčius pirmiausia pažymėjo, kad, esant užterštam orui, vandeniui vaistai tampa neefektyvūs, tad reiktų grįžti prie senolių patirties.
Tačiau šiandien žmogus labiau linkęs išgerti tabletę nei pajudėti, sureguliuoti mitybą. Jei skauda galvą – skuba prie vaistų lentynėlės, ima mausti nugarą – vėl taip pat, bet taip kovoja tik su pasekmėmis, su simptomais, o priežastys lieka nepanaikintos.
„Liga – tai būsena, į kurią ateina pats žmogus, teigia rytiečiai, nes ji yra gamtos kerštas už jos dėsnių nesilaikymą. Todėl sakau: vaistų nuo ligų nėra, tik ligos nuo vaistų. Mylite vaikus, tėvynę, puodus, o save kada mylėsite? – klausė Liudvikas šalčius. – Lietuvoje pažįstu keturis žmones, kurie, būdami vyresni negu 90 metų, turi visus savo dantis, skaito be akinių, jiems neskauda sąnarių, niekada nebuvo pas gydytojus, negėrė vaistų“.
Pixabay.com/Mizianitka nuotr.
Trys taisyklės ir „Bermudų trikampis“
Natūropato teigimu, tie senjorai laikėsi trijų pagrindinių taisyklių: tinkamai pagal gyvenimo ritmą maitinosi, daug judėjo nuo ryto iki vakaro plušėdami laukuose, daržuose, miškuose, ir dainuodavo, gražiai bendraudavo, taip sukurdami gerą emocinę būseną, nebūdami nuolat įsitempę nuo informacijos perkrovos, patiriamo streso.
Sveikam organizmui per dieną reikia sėdėti ne ilgiau kaip 3–4 valandas, sėdint stuburas labiau apkraunamas negu stovint, nes žmogus dažniausiai prie kompiuterio rymo susikūprinęs, palinkęs į priekį. Tačiau užuot daugiau judėjęs, šiuolaikinis žmogus, grįžęs iš darbo namo, renkasi vadinamąjį „Bermudų trikampį”: lova, šaldytuvas, televizorius.
Nuo ilgalaikės emocinės įtampos kepenys suriebėja, plečiasi, kreipia stuburą, vienas klubas atsiduria aukščiau, kitas – žemiau, atsiranda skausmai.
Apie skysčių naudą
Daugelis žmonių vargsta ir dėl sąnarių skausmų. Nuo ko jie atsiranda?
Natūralios medicinos atstovas sako: pirmiausia todėl, kad organizmui trūksta skysčių. Jų reikia per dieną išgerti tris procentus nuo savo svorio. Pavyzdžiui, jei žmogus sveria 60 kilogramų, jam reikės maždaug 1,8 litro. Tačiau natūropatas skaičiuoja visus skysčius, ne tik vandenį, bet ir sriubą, arbatą, sultis. Į minėtą kiekį negalima įskaičiuoti kavos, alaus ir gazuoto mineralinio vandens bei kitų gazuotų skysčių.
Burbuliukus mineraliniam vandeniui suteikia angliarūgštė, kuri slopina skonio receptorius. Ji išderina skrandžio šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, ėda dantų emalę.
Alus dabar nežinia iš ko gaminamas, o kava, daugeliui žmonių tampanti kasdieniu įpročiu, be kurio jie negali pradėti darbo arba bando puodeliu šio aromatingo gėrimo pakelti žemą kraujospūdį, yra „botagas širdžiai“.
„Išgėrę vieną puodelį kavos jūs iš organizmo išvarote du puodelius filtruoto, pašildyto vandens, ir pirmiausia nukenčia sąnariai bei smegenys“, – sakė Liudvikas šalčius.
Druska reikalinga
Lektorius taip pat teigė, kad druska nėra joks baubas, nes organizme skyla į natrį ir chlorą, kurie yra pagrindiniai raumenų komponentai, būtini ir širdies darbui. Suaugęs žmogus natrio chlorido per parą turi gauti apie 5-6 gramus, tai yra – maždaug du arbatinius šaukštelius. Vieną paprastai gauname su maistu, o antrą reikia papildomai suvalgyti. Natūropatas siūlė jį išgerti ištirpinus litre vandens.
SXC.hu nuotr.
Nereikia baimintis, kad druska kažkur kaupsis, nes natrio chloridas yra tirpus, o netirpsta įvairūs kalcio fosfatų deriniai, kurie atsiranda, jei visas daržoves, vaisius valgome šviežius. Patartina bent trečdalį jų vartoti raugintų, nes rauginant išsiskiria medžiagos, ardančios vandenyje netirpius darinius.
„Jei neturite raugintų daržovių, mano patarimas paprastas: į stiklinę vandens įpilkite šaukštą obuolių acto (kitoks actas netinka – aut. past.) ir išgerkite“, – pasakojo natūralios medicinos specialistas.
Mankšta – sveikatinimas, sportas – luošinimas
L. Šalčiaus manymu, organizmas turi gauti maisto pagal tam tikrą natūralų ritmą, kuris šiuolaikiniam žmogui tapo svetimas. Senoliai gyveno kitaip: pusryčius jie turėdavo užsidirbti, tik apėję lauką, gyvulius sėsdavo prie stalo, taip pat ir pietaudavo, vakarieniaudavo. Vidaus organai tebeturi savo darbo ritmą, todėl valgyti, pasak L. Šalčiaus, galima tik iki aštuntos vakaro, ne vėliau, nes vėliau skrandis turėtų ilsėtis. Jeigu mes to neleidžiame, „užsikuria“ visa organizmo virškinimo sistema, „žadinami“ inkstai, organizmas prievartaujamas. Ir rytą atsikeliame užtinusiais akių vokais.
šiaulių kraštas/L.Lipskytės nuotr. Natūropatas L. Šalčius
Natūropatas L. Šalčius taip pat aiškino, kad fizinį krūvį reikia pasirinkti tinkamą ir nepersistengti. Mankšta yra sveikatinimas, o sportas – luošinimas, įsitikinęs lektorius. Jis sakė, kad geriausiai fizinį krūvį galima pasirinkti pagal pulsą. Jeigu jis siekia iki 100 tvinksnių per minutę, viskas gerai, jeigu didesnis, reikėtų sumažinti tempą.
Intensyviai sportuojant žmogus ima gaudyti orą per burną, ir visos „šiukšlės“ iš aplinkos patenka į kvėpavimo takus, be to, gaunamas deguonies perteklius, kuris taip pat kenksmingas, kaip ir jo trūkumas.
Loreta RIPSKYTĖ
Pixabay.com/Lisa Runnels nuotr.
