Saldumynai žudo
Norintiems išvengti vėžio, fondo specialistai siūlo iki 500 g per savaitę sumažinti kiaulienos, jautienos ir avienos kiekį, praktiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų ir kontroliuoti savo kūno svorį. Esą kūne neturėtų būti nei vieno nereikalingo riebalų gramo. Taigi sekti savo kūno formas turėti net tie, kurie neturi antsvorio.
Anot onkologų, mityba lemia apie 30 proc. vėžio susirgimo atvejų, tiek pat – rūkymas, apie 5 proc. – alkoholis, apie 2 proc. – aplinkos užterštumas.
„Tai nereiškia, kad turėtume visko atsisakyti ir laikytis ekspertų rekomendacijų kaip švento rašto. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms mėsos tikrai reikia daugiau. Svarbiausia, labai nenutolti nuo siūlomų vidurkių ir kad mėsa netaptų vieninteliu mūsų baltymų šaltiniu“, – svarstė onkologė Laima Griciūtė.
Bene geriausiai nuo vėžio apsaugo daržovės ir vaisiai, kuriuose yra daug laisvuosius radikalus naikinančių medžiagų, tačiau maitintis tik jais, anot medikės, taip pat negerai. Maistas turi būti įvairus. Pavyzdžiui, per dieną mūsų organizmas turi gauti apie 400 g daržovių, panašiai – ir grūdinių kultūrų.
Pasak L. Griciūtės, labiausiai riboti reikia riebalų ir cukraus kiekį. „Mat šios medžiagos skatina nutukimą, o nutukę žmonės dažniau serga žarnyno, gimdos, inkstų, prostatos, krūties (ypač antroje gyvenimo pusėje) vėžiu. Tačiau nutukimas neįtakoja tokių vėžio rūšių, kaip sarkoma, odos vėžys. Be to, jei žmogus turi įgimtą polinkį sirgti vėžiu, nepadės nė sveika mityba. Tačiau tokių atvejų tikrai nėra daug – apie 1-2 proc.“, – teigė onkologė.
Nors kai kurie medikai teigia, kad saikingai geriamas vynas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologai įspėja, kad alkoholiniai gėrimai gali sukelti burnos ertmės, stemplės, kepenų, net ir krūties piktybinius navikus. Mat nors pat alkoholis nėra kancerogenas, organizmui jį pasisavinant, išskiriama labai toksiškų medžiagų.
Maistas nebeišgydys
Vėžio latentinis periodas – labai ilgas ir gali užtrukti kelis ar net keliasdešimt metų. Pavyzdžiui, rūkoriams vėžys išsivysto per 15-40 metų.
Ar galima pristabdyti jau atsiradusio naviko vystimąsi keičiant mitybos įpročius? „Ne visada. Tai priklauso nuo vėžio atmainos, žmogaus reakcijos, ligos priežasties, – nenudžiugino medikė. – Tačiau stebuklų, kai vėžinės ląstelės išnyksta be jokio gydymo, pasitaiko“.
Gyvenimo trukmė, susirgus vėžiu, taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, odos vėžys pagydomas beveik 100 proc. Taip pat ilgai išgyvena žmonės su skydliaukės vėžiu. Tačiau yra vėžių, kurie labai pikti, pavyzdžiui, kasos, tulžies, plaučių, kepenų. Jais sergantys pacientai išgyvena metus ar net trumpiau. Daug kas priklauso ir nuo, kada liga buvo diagnozuota. Bėda tik ta, kad ne visas vėžio rūšis galima nustatyti laiku. Štai išsiaiškinti I stadijos plaučių vėžį kol kas medikai beveik bejėgiai.
Beje, pastaruoju metu pasaulyje atsiranda nauja nuostata, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vėžys bus neišvengiamas, nes jis susijęs su ląstelių senėjimu. Anot Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro mediko Juozo Kurtinaičio, pasaulyje šiuo metu metami milžiniški pinigai į vėžio tyrimus, kuriais siekiama ieškoti būdų, kaip pratęsti žmonių gyvenimą susirgus, o ne kovoti su juo. Kitaip tariant, vėžį norima kontroliuoti kaip diabetą, hipertenziją, kitas ilgalaikes ligas.
Anot mediko, Lietuvoje žmonės su vėžiu išgyvena 18, 20 ar 25 metus ir dažnai miršta ne nuo vėžio, o nuo kitų ligų.
Inga Saukienė
Vytauto Prekevičiaus nuotr.
