Medus — ypatingas maisto produktas
Medus yra vienas iš seniausių maisto produktų: archeologai medaus aptiko netgi Egipto valdovo, valdžiusio 1332— 1322 m. pr. m. e. Tutanchamono kape. Įdomiausia tai, jog piramidėje aptiktas medus tebebuvo tinkamas valgyti.
„Tai bene vienintelis negendantis maisto produktas, žinoma, medus negenda tik tuomet, jeigu yra subrendęs“, — sako bitininkas Jonas Petrutis.
Per anksti iš avilio išimtas medus linkęs surūgti. Surūgusį medų nesunku atpažinti iš nemalonaus, rūgštaus kvapo. Be to, jis inde susisluoksniuoja: apačioje nusėda tirštas, o viršuje lieka skystas. Tokio medaus vandens kiekis viršija normą, jis turi mažai fermentų ir sacharozės.
Gero medaus savybės nesikeičia keliasdešimt metų. Brandaus, ilgai laikyti tinkamo medaus sudėtyje yra ne daugiau kaip 18— 20 procentų vandens. Patikrinti, ar medus subrendęs, galima liaudišku būdu: šviežias, dar nesutirštėjęs medus, pasemtas ir pilamas iš šaukšto, teka nenutrūkstama srovele.
Geriausias ir mėgstamiausias
Anot bitininko, medaus spalva priklauso nuo medingųjų augalų dažomųjų medžiagų ir žiedadulkių, kurios patenka į medų kartu su nektaru.
Jeigu medus surinktas pavasarį, žydint kiaulpienėms ir sodams, jis — ryškiai geltonos, gintarinės spalvos, greitai kristalizuojasi. „Tai pirmarūšis pavasario medus“, — sako bitininkas.
Birželio mėnesį bitės neša medų iš aviečių, šaltekšnių, baltųjų dobiliukų, vasarinių rapsų žiedų. Aviečių medus būna tamsesnis, rapsų — šviesus, kartais net baltos spalvos, riebalinės konsistencijos, anot bitininko pastebėjimų, retai kieno mėgiamas.
Birželio pabaigoje pražysta liepos, kiek vėliau — grikiai. Grikių medus — tamsus, specifinio skonio, jame daug geležies, todėl jis tinka mažakraujystei gydyti. Raudonųjų dobilų medus lėtai kristalizuojasi.
„Tamsesnis medus visuomet turi daugiau veikliųjų ir dažomųjų medžiagų, fitoncidų, mikroelementų ir vitaminų. Visos šios medžiagos labai naudingos žmogaus organizmui“, — sako bičių mylėtojas.
Naudingos bitininko žinios
Geriausias medus, bitininko žodžiais, būna koriuose — jis išsaugo visas gydomąsias savybes. Be to, vaške vitamino A (karotino) yra netgi daugiau negu morkose. Kramtant medaus korį, vitaminas pasisavinamas per burnos gleivinę. Prarytas gabalėlis vaško nukenksmina kenksmingas virškinamojo trakto medžiagas.
„Mūsų protėviai iškopę medų iš medžių drėvių bei uolų plyšių, valgė jį su koriais ir duonele, galbūt net ir su perais, todėl ilgai išgyvendavo su sveikais dantimis“, — sako bitininkas J. Petrutis.
Ką tik išsuktas medus esti skystas, tačiau vėliau jis kristalizuojasi, o tai, anot bitininko, patikimas geros kokybės požymis.
Kristalizuodamasis medus šviesėja, o ant sutirštėjusio medaus paviršiaus susiformuoja balta gliukozės plutelė, kuri laikoma itin vertinga. Ją nugraibius rekomenduojama duoti silpniems ligoniams, arba moterims, nes skatina odos regeneraciją bei elastingumą.
„Tinkamai paruoštas bei gerai išlaikytas natūralus lietuviškas medus sveikatos požiūriu yra pats vertingiausias, — užtikrina bičių mylėtojas. — Kiek medaus suvartoti, žino pats organizmas: vieniems prireiks trijų desertinių šaukštų per dieną, kitiems pakaks ir trijų arbatinių šaukštelių medaus“.
Vienos iš unikaliausių gamtos dovanų
Bitininkas J. Petrutis tiki, jog gydo ir avilio oras, ir bičių dūzgesys, o ką jau kalbėti apie bičių duonelę, žiedadulkes, vašką, bičių nuodus, pienelį, pikį. Mokslininkų patvirtinta, kad net mirusios bitės gali būti vartojamos kaip stebuklingas jaunystę grąžinantis vaistas.
Bičių pienelis ypač vertinamas dėl stimuliuojamo poveikio smegenims. Jo dėka pagerėja savijauta, darbingumas.
„Visi bičių produktai padeda įveikti stresą, tačiau bičių pienelis su stresu susidoroja veiksmingiausiai“, — užtikrina bitininkas. Šis unikalus gamtos produktas didina hemoglobino kiekį kraujyje, mažina cholesterolio kiekį, gerina atmintį, virškinimo sistemos veiklą, skatina senstančių ląstelių atsinaujinimą, stimuliuoja liaukų sekreciją. Taip pat tinka onkologinių ligų profilaktikai bei žmonėms, gaunantiems didesnes radiacijos dozes. Japonijoje dar ir dabar bičių pienelio profilaktiškai skiriama visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams.
Autorės nuotr. Bitininkas Jonas Petrutis sako, kad geriausias medus būna koriuose — jis išsaugo visas gydomąsias savybes.
Apie bičių produktų naudą
Žiedadulkės
Žiedadulkės — biologiškai aktyviausias bičių produktas. Jose yra folio rūgšties, kalio, kalcio, geležies, aminorūgščių. beveik visų vitaminų, o svarbiausia žiedadulkių sudedamoji dalis — visaverčiai baltymai. Per dieną suvalgydamas 30 g žiedadulkių, suaugęs žmogus gali visiškai patenkinti vertingų baltyminių medžiagų poreikį, todėl šis bičių produktas yra nuostabus maisto papildas.
Žiedadulkės skatina organizmo regeneracinius procesus, tinka vartoti esant nervinei depresijai, prostatos ligų profilaktikai. Jos gerina regėjimą, puoselėja odą iš vidaus, reguliuoja virškinimą. „Žiedadulkes patartina čiulpti burnoje ir tik tada nuryti, arba maišytas su medumi. Galima iš vakaro, ar bent prieš kelias valandas pamerkti stiklinėje vandens, kad išbrinktų branduoliai, ir jas gerti užgeriant papildomu kiekiu skysčio“, — pataria bitininkas.
Bičių pikis
Bičių pikis veiksmingas gydomąsias savybes geba išsaugoti net iki 10 metų. Bitės pikį naudoja avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės.
Bičių pikis pasižymi itin stipriomis dezinfekuojamosiomis ir uždegimus gydančiomis savybėmis, todėl vartojamas gydant opas, žaizdas, nušalimus, sąnarių ligas. Tam paprastai naudojamas pikio aliejus. Bičių pikis malšina skausmą, gydo burnos ertmės ligas, grybelines ligas, šlapimo organų uždegimus, slopina gerklės skausmą (tinka naudoti pikio spiritą). Viršutinių kvėpavimo takų gydymui ir profilaktikai gali būti kramtomas apie 1 gramo svorio pikio gabaliukas.
Bičių duonelė
Kompiuteriu dirbantiems, nereguliariai valgantiems, pagyvenusiems ir seniems žmonėms bitininkas pataria valgyti bičių duonelę, kuri turi daug B grupės, A, E, PP, C vitaminų, seleno, cinko, geležies, todėl geba stiprinti regėjimą, atmintį ir klausą. Ji išsiskiria antimikrobiniu, antitoksiniu, priešgrybeliniu poveikiu, puikiai atkuria bakterijų pusiausvyrą žarnyne.
„Tai labai vertingas produktas, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui, o savo kaloringumu prilygstantis miltams, ryžiams bei žirniams“,–sako bitininkas. Sveikiems žmonėms per dieną pakanka 1— 2 šaukštelių bičių duonelės. Jei virškinimo sistema jautresnė, bičių duonelę galima vartoti ištirpdytą.
Besiskundžiantiems silpnais dantimis, bitininkas rekomenduoja kramtyti korių medų, kurio sudėtyje yra vaško ir žiedadulkių. Tai sustiprina dantų smegenis, išvalo dantų kišenes nuo maisto liekanų, padeda kovoti su paradantoze.
Pravartu žinoti apie medų
Medus, ypač liepinis, vartojamas gydant viršutinių kvėpavimo takų uždegimus kaip priešbakterinė ir kosulį mažinanti priemonė. Jis geba sumažinti skrandžio sulčių rūgštingumą ir padėti, kai skrandžio sultyse rūgšties trūksta, tik tada medų valgyti reikia 10 minučių prieš valgį, užgeriant šaltu vandeniu. Medus rekomenduojamas sergant skrandžio opalige, tik gydantis medumi, anot bitininko, reikia būti kantriems, nes gydymas trunka iki kelių mėnesių.
Medaus tirpalas ypač tinka senyvo amžiaus žmonėms žarnyno peristaltikai suaktyvinti turint polinkį viduriams užkietėti. Be to, medus gerina kepenų funkciją, skatina tulžies nutekėjimą, padeda įveikti lėtines kepenų ligas.
Vakare išgertas medaus tirpalas ypač tinka nerviškai jautriems žmonėms, mat moksliškai įrodyta, jog retieji medaus junginiai, fermentai, vitaminai ir organinės rūgštys teigiamai veikia žmogaus nervus. Tiems, kurie naktį sunkiai užmiega arba užmigę greitai prabunda, bitininkas pataria po vakarienės užsigardžiuoti šaukštu medaus. Duodant medaus tirpalo mažiems vaikams, jie sparčiau auga, geriau virškinamas maistas, būna atsparesni infekcinėms ligoms. Mėgstantiems medų vaikams karštą vasaros dieną bitininkas siūlo atsigaivinti saldžia vasaros pagunda, kurią pasigaminti apsieinama ir be nuolat skubančių suaugusiųjų pagalbos, tereikia sumaišyti po stiklinę medaus ir grietinėlės bei užšaldyti.
Ilona šnarienė
“Šiaulių kraštas”
Vido Venslaviškio nuotr.
