Nors iki šiol yra tikima, kad UVB (ultravioletiniai B spinduliai) yra atsakingi už daugumą odos pažeidimų sukeltų saulės – ypač nudegimų, UVA gali būti svarbus faktorius odos senėjimui ir odos vėžiui atsirasti, skelbia Vilniaus visuomenės sveikatos centras.
Dauguma apsauginių kosmetikos priemonių nuo saulės filtrų apsaugo tik nuo UVB, bet praleidžia UVA, taigi nepadeda visiškai saugotis nuo melanomos formavimosi. UV spinduliai skirstomi į 3 tipus: UVA, UVB, UVC (ultravioletiniai C spinduliai) spinduliai. Jie skiriasi bangos ilgiu: UVA spindulių bangos ilgis yra 320- 400 nanometrų.
Agresyvūs UVA spinduliai pasiekia giliausius odos sluoksnius, sužadina kolageną naikinančius fermentus ir sukelia DNR mutaciją; veikiant jiems dažniau vystosi piktybinės odos vėžio formos. Specialistai UVA spindulius skirsto į du tipus. Antrojo tipo UVA spinduliai į odą prasiskverbia iki 320-340 nm, o pirmojo tipo – iki 340-400 nm gylio. UVB spindulių bangų ilgis- 290-320 nm, o UVC- 200-290 nm.
Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistė Ieva Kisielienė, UVA spinduliavimas sudaro apie 90% UV spinduliuotės ir yra intensyviausias anksti ryte ir vidurdienį, jis apie 400 kartų skvarbesnis už UVB spinduliuotę. UVB spinduliavimo maksimumas yra nuo 10 iki 14 valandos. Minėtu laiku būtina venkti tiesioginių saulės spindulių, reikia stengtis likti šešėlyje. Pravartu prisiminti „šešėlio“ taisyklę – jei Jūsų šešėlis trumpesnis už Jūsų ūgį, UV spinduliavimas yra intensyvus.
Norėdami išvengti priešlaikinio odos senėjimo, odos pažeidimų ar odos vėžio, saugokite save nuo kenksmingų UV spindulių. Vien tik saulės filtrai jūsų neapsaugos! Reikia naudoti visas priemones, galinčias sumažinti kenksmingą saulės spindulių poveikį. Todėl visuomenės sveikatos specialistė I. Kisielienė pataria:
Ø Venkite saulės jos piko valandomis: 10-16 val.
Ø Nešiokite kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą.
Ø Nepalikite vaikų saulėje be tinkamos apsaugos.
Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 15-30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Tepti reikėtų kruopščiai, nes neatidžiai tepantis galima stipriai nudegti nepateptą odos vietą ar įdegti netolygiai. Tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti apsauginę priemonę nuo saulės. Norėdami geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos.
Svarbi ir apsauginio kremo dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą, specialistų sutarta, kad ji yra 2 mg/kv.cm. Visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Norint apsaugoti vidutinio kūno sudėjimo žmogaus kūno paviršių, reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamam SPF, tepasiekiama 20-50% apsaugos.
Apsauginiai kremai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi: žmones gali apimti perdėto saugumo jausmas, o juk netinkamai naudojant kremus, galima gauti dideles ultravioletinių spindulių dozes. Todėl rekomenduojame teptis kremu kas dvi valandas, o jei maudotės, gausiai prakaituojate, apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpės 1/3. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Teptis apsaugos priemonėmis reikėtų prieš naudojant makiažo priemones, apsaugos priemones nuo vabzdžių ir kt.
Europos Komisija nustatė apsauginių kosmetikos priemonių nuo saulės rekomendacijas, kurios nėra privalomos, bet valstybės narės turėtų atsižvelgti į rekomendacijas ir laikytis teisės aktuose numatytų ženklinimo reikalavimų.
Nuo UVA spindulių apsaugančios priemonės turi būti paženklintos specialiu ženkliuku, kuriame yra raidės UVA.
Nuo saulės poveikio apsaugančių gaminių veiksmingumas, kuris nurodomas etiketėse, turėtų būti priskirtas tokioms kategorijoms: „mažas“, „vidutinis“, „aukštas“, ir „labai aukštas“. Kiekviena kategorija turėtų atitikti standartinį apsaugos laipsnį nuo UVB ir UVA spinduliuotės. Priemonės, žymimos SPF (apsaugos nuo saulės veiksnys), saugo nuo odos nudegimą sukeliančių UVB spindulių, bet nesaugo nuo odos vėžio riziką didinančios ir odos senėjimą spartinančios UVA spinduliuotės. Be to, kol kas nėra vienodų tyrimo būdų, norint patikrinti apsaugos nuo UVA spindulių.lygį.