2018 09 22, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Venera gali apdovanoti tiek mylintį, tiek besimėgaujantį seksu   print
2014-09-18
„Ak, va­sa­ra gra­žuo­le, my­lė­čiau aš ta­ve, jei ne dul­kės, karš­čiai, uo­dai ir mu­sės“, – XIX a. ra­šė A. Puš­ki­nas. Mū­sų lai­kų psi­cho­lo­gai ap­ti­ko dar vie­ną va­sa­ros „trū­ku­mą“ – aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ir di­de­lis sau­lės švie­sos kie­kis di­di­na ly­ti­nių hor­mo­nų kie­kį or­ga­niz­me, to­dėl va­sa­rą žmo­gaus or­ga­niz­mas yra kur kas aukš­tes­nia­me sek­sua­li­nio pa­si­ren­gi­mo lyg­me­ny­je, nei ki­tais me­tų lai­kais.

Vien va­sa­rai kal­tės su­vers­ti ne­de­rė­tų

Ro­ma­nų pa­si­tai­ko įvai­riais me­tų lai­kais, ta­čiau va­sa­rą vy­rai ir mo­te­rys ren­gia­si leng­vais, plo­no au­di­nio dra­bu­žiais, ne­veng­da­mi ap­nuo­gin­ti dau­giau kū­no. To­kia ap­ran­ga ne tik ma­žiau var­žo kū­ną, bet ir sie­lą, dėl ko jau­čia­mės la­biau at­si­pa­lai­da­vę, lin­kę už­megz­ti nau­jas pa­žin­tis, daž­niau įsi­trauk­ti į avan­tiū­ras, ne­re­tai nė ne­su­si­mąs­ty­da­mi apie ga­li­mas ne itin ma­lo­nias pa­sek­mes, ku­rioms paašt­rė­jus ir va­sa­rai pa­si­bai­gus, anot gy­dy­to­jos aku­še­rės-gi­ne­ko­lo­gės As­tos Dam­ku­vie­nės, ima­me daž­niau vars­ty­ti gi­ne­ko­lo­gi­jos ka­bi­ne­tų du­ris.

Gy­dy­to­ja sa­ko, jog kal­tin­ti rei­kia ne tik va­sa­ros iš­dai­gas. Ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių in­fek­ci­jų dau­gė­ji­mą le­mia da­bar­ti­niu me­tu itin pa­si­kei­tęs po­žiū­ris į mo­ra­lę, iš­kreip­tas ver­ty­bių su­vo­ki­mas, su­ma­žė­jęs at­sa­ko­my­bės jaus­mas bei per­ne­lyg anks­ty­vas ly­ti­nis gy­ve­ni­mas. „Kar­tą, pa­si­tei­ra­vu­si sep­ty­nio­lik­me­tės ar ne per anks­ti ji pra­dė­jo ly­ti­nį gy­ve­ni­mą, ga­vau at­sa­ką, jog šiais lai­kais tai yra nor­ma. Pa­cien­tę at­ly­dė­ju­si vy­res­nio­ji se­suo pa­si­džiau­gė, jog tai nu­ti­ko da­bar, o ne tuo­met, kai se­sei bu­vo try­li­ka,“ – ste­bi­si neat­sa­kin­gu pa­cien­tės po­žiū­riu gy­dy­to­ja.

Ne­pa­gei­dau­ja­mo­mis do­va­no­mis at­si­kra­ty­ti ne­leng­va

Gi­ne­ko­lo­gės pa­tir­tis by­lo­ja, jog jau­ni­mas ži­no tris ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čias li­gas: si­fi­lį, AIDS ir go­no­rė­ją. Tuo tar­pu pa­skai­čiuo­ta, jog ly­ti­nu ke­liu plin­tan­čių li­gų yra apie tris­de­šimt. Anot gi­ne­ko­lo­gės, ne vi­sos jos pas mus pa­pli­tu­sios, ta­čiau drą­siai ga­li­me kal­bė­ti apie dvi­de­šimt iš jų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­ru­mo ne­pra­ran­da Žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­sas (ŽPV), ku­ris gy­ve­na ir dau­gi­na­si žmo­gaus epi­te­li­nio au­di­nio ląs­te­lė­se – odo­je ir glei­vi­nė­se. Tai la­bai pla­čiai pa­pli­tu­si ir daug ti­pų tu­rin­ti vi­ru­sų gru­pė. Kai ku­rie jų su­ke­lia lė­ti­nius už­de­gi­mus, ki­ti – kar­pas, tre­ti – gim­dos kak­le­lio vė­žį. Vi­ru­sas plin­ta kon­tak­ti­niu bū­du – lie­čian­tis su ne­šio­to­jo ly­ti­niais or­ga­nais, ly­ti­nių san­ty­kių me­tu. Mo­ti­na vi­ru­są ga­li per­duo­ti nau­ja­gi­miui.

Ne­sant pre­ven­ci­nių prie­mo­nių la­bai pa­di­dė­ja ri­zi­ka už­si­krės­ti ŽIV, ypač tiems, kas el­gia­si ri­zi­kin­gai. Ri­zi­kin­gas el­ge­sys yra la­bai pa­pras­tas: vie­nas jų – ne­sau­gūs ly­ti­niai san­ty­kiai. „Bend­rau­jant su jau­ni­mu paaiš­kė­jo, jog jau­ni­mas nė ne­ži­no, kad Lie­tu­vo­je yra apie 3 000, o mū­sų mies­te dau­giau nei 70 už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV. Aiš­ku, tų žmo­nių bi­jo­ti ne­rei­kia, ta­čiau bū­ti­na sau­go­ti sa­ve, kad neuž­sik­rės­tu­mė­te gy­vy­bei pa­vo­jin­gu vi­ru­su“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Mir­ti­mi gra­so ir he­pa­ti­tai, ku­rių vie­nas iš už­si­krė­ti­mo bū­dų – ne­sau­gūs ly­ti­niai san­ty­kiai. Pa­te­kę į or­ga­niz­mą, he­pa­ti­to vi­ru­sai ap­si­gy­ve­na ke­pe­nų ląs­te­lė­se, ten ima dau­gin­tis ir su­ke­lia už­de­gi­mą, dėl ko žūs­ta daug ke­pe­nų ląs­te­lių. Jei už­de­gi­mas už­si­tę­sia il­gai, o su­kė­lu­si jį prie­žas­tis ne­pa­ša­li­na­ma, žu­vu­sių ląs­te­lių vie­to­je ve­ši jun­gia­ma­sis au­di­nys, pa­ma­žu su­trik­dy­da­mas nor­ma­lią ke­pe­nų funk­ci­ją. Lė­ti­niai B ir C he­pa­ti­tai ga­li pro­gre­suo­ti iki ke­pe­nų ci­ro­zės ar ke­pe­nų vė­žio ir žmo­gus ga­li mir­ti.

Nuo ge­ni­ta­li­jų sri­ties pūs­le­li­nės vi­ru­so (her­pes ge­ni­ta­lis) ne­mirš­ta­ma, ta­čiau ši ne­sau­gios mei­lės do­va­na – vi­sam gy­ve­ni­mui. Pir­mi­nis li­gos epi­zo­das pa­pras­tai bū­na ryš­kiau­sias – odo­je ar glei­vi­nė­je at­si­ran­da nie­žu­lys, de­gi­ni­mas, ne­di­de­lis pa­rau­di­mas, vė­liau tą vie­tą iš­be­ria pūs­le­lė­mis, ku­rios il­gai­niui trūks­ta, at­si­ran­da skaus­min­gos žaiz­de­lės. Jos ga­li iš­kil­ti ne tik ge­ni­ta­li­jų sri­ty­je, bet ir ant sėd­me­nų, šlau­nų, prie išan­gės, kryž­kau­lio sri­ty­je. Ak­ty­viam li­gos pe­rio­dui praė­jus, vi­ru­sas vi­sam lai­kui „įsi­ku­ria“ kryž­mens jun­ta­mo­jo ner­vo gang­li­juo­se ir ten su­ke­lia pa­slėp­tą in­fek­ci­ją.

RomanceFreeimages.com- Gisela Royo nuotr.

Chla­mi­dio­zė ir go­no­rė­ja pa­vo­jin­gos tuo, kad dau­ge­lis žmo­nių ap­si­krė­tę per ly­ti­nius san­ty­kius ne­jau­čia jo­kių simp­to­mų ar­ba jau­čia la­bai ne­ryš­kius simp­to­mus, dėl ku­rių ne­si­krei­pia į me­di­kus. Apie pu­sė už­si­krė­tu­sių­jų, ku­rie šias in­fek­ci­jas ne­šio­ja dau­giau nei pu­sė me­tų, vė­liau sa­vo­tiš­kai „pa­sveiks­ta“, vi­siš­kai nie­ko ne­be­jau­čia, ta­čiau jų or­ga­niz­me to­liau vyks­ta pa­ki­ti­mai, ku­rie nu­le­mia rep­ro­duk­ci­nius svei­ka­tos pa­žei­di­mus ir net vi­siš­ką ne­vai­sin­gu­mą. Tad dėl vie­no iš par­tne­rių nu­kly­di­mų, po­ra ga­li lik­ti be ga­li­my­bės tu­rė­ti vai­kų.

Ga­nė­ti­nai leng­vai ly­tiš­kai plin­tan­čio si­fi­lio pir­mi­nės sta­di­jos me­tu daž­niau­siai ant ly­ti­nių or­ga­nų ar bur­nos glei­vi­nė­je at­si­ran­da spe­ci­fi­nė ope­lė, moks­liš­kai dar va­di­na­ma kie­tuo­ju šan­ke­riu. Jei šio­je sta­di­jo­je ne­pra­de­da­mas gy­dy­mas, si­fi­lis pe­rei­na į ant­rą, o vė­liau ir tre­čią sta­di­ją. Šių sta­di­jų me­tu pa­cien­tai skun­džia­si karš­čia­vi­mu, gerk­lės per­štė­ji­mu, vi­so kū­no bė­ri­mais, plau­kų slin­ki­mu ar pa­ti­nu­sio­mis ton­zi­lė­mis. Ga­li­nė­je sta­di­jo­je si­fi­lis su­ke­lia rim­tus svei­ka­tos pa­ken­ki­mus, to­kius kaip silp­nap­ro­tys­tę, ak­lu­mą bei ki­tus ner­vų sis­te­mos pa­žei­di­mus. „Kas­met Lie­tu­vo­je už­fik­suo­ja­ma po 3-4 at­ve­jus įgim­to si­fi­lio at­ve­jus. Ži­no­ma, at­ve­jų bū­tų ir dau­giau, ta­čiau ti­ria­si tik tos gru­pės, kam pri­va­lu tai pa­da­ry­ti – nėš­čio­sios. Liūd­na, kad nėš­čių­jų tar­pe už­si­krė­tu­sių si­fi­liu yra ga­nė­ti­nai ne­ma­žai,“ – sa­ko gy­dy­to­ja.

Įgim­tas si­fi­lis ga­li pa­si­reikš­ti įvai­riai. Kar­tais li­gos simp­to­mai pa­si­reiš­kia per pir­mą­sias die­nas po kū­di­kio gi­mi­mo, o kar­tais – tik po ke­le­to mė­ne­sių. Kū­di­kiai, ser­gan­tys įgim­tu si­fi­liu, bū­na ner­vin­gi, dau­giau ver­kia. Ne­re­tai pir­miau­sia ši li­ga pa­si­reiš­kia įvai­riais bė­ri­mais, odos pa­gel­ti­mu, van­de­nin­go­mis, krau­jin­go­mis iš­sky­ro­mis iš kū­di­kio no­sies, pa­ti­nu­sio­mis ran­ko­mis ir ko­jo­mis bei dė­me­lė­mis bur­no­je. De­ja, net 12 pro­c. nau­ja­gi­mių įgim­tas si­fi­lis bai­gia­si mir­ti­mi.

Trūks­ta mū­sų pa­čių ir vals­ty­bės dė­me­sio

Tam, kad su­ma­žė­tų ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų, anot gi­ne­ko­lo­gės, rei­kė­tų in­ten­sy­viau švies­ti vi­suo­me­nę. Ypač tuo su­si­rū­pin­ti tu­rė­tų mo­kyk­lų va­do­vai bei vi­si tie, ku­rie tie­sio­giai dir­ba su jau­ni­mu. „Kal­bė­tis rei­kia ne tik su mer­gai­tė­mis, bet ir ber­niu­kais, nes tai nė­ra vie­no žmo­gaus pro­ble­ma, tai – po­ros pro­ble­ma. Tam, kad jau­ni­mas jaus­tų at­sa­ko­my­bę, pri­va­lu tu­rė­ti ne­ma­žą ži­nių ba­ga­žą apie ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čias li­gas, ap­si­sau­go­ji­mo bū­dus. Taip pat tu­rė­tų keis­tis ir vals­ty­bės po­žiū­ris į šei­mą – pri­va­lu stip­rin­ti jau­nas šei­mas, rem­ti jas, o ne su­gy­ven­ti­nius“, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja.

Anot gy­dy­to­jos, nie­ko ge­ra ne­ža­da ir tai, kad vals­ty­bė­je iki šiol nė­ra jo­kio me­cha­niz­mo, ku­ris pa­dė­tų ma­žin­ti ne­pa­gei­dau­ja­mų li­gų, pa­vyz­džiui si­fi­lio, pli­ti­mą. „Dau­gu­ma ty­ri­mų – mo­ka­mi, tad re­ta ku­ri jau­na stu­den­tė net ir no­rė­da­ma ga­li sau leis­ti pa­si­da­ry­ti bran­giai kaš­tuo­jan­čius ty­ri­mus, kad su­ži­no­tų sa­vo svei­ka­tos būk­lę. O juk pa­kan­ka vien­kar­ti­nio ly­ti­nio ak­to, kad, pa­ty­rę ma­lo­nu­mą, įsi­gy­tu­mė­te ne itin ma­lo­nią do­va­ną vi­sam gy­ve­ni­mui „, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Svar­bu ži­no­ti

Kiek­vie­nas tu­ri įver­tin­ti sa­vo el­ge­sį ir, jei jis ne­sau­gus, sku­bė­ti pa­si­tik­rin­ti. Pro­fi­lak­tiš­kai at­lik­ti ty­ri­mus dėl ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų (LPL) rei­kė­tų tuo­met, jei­gu žmo­gus yra ly­tiš­kai ak­ty­vus ir tu­ri ne­ma­žai sek­sua­li­nių par­tne­rių. Kar­tą per me­tus ver­tė­tų iš­si­tir­ti dėl to­kių li­gų kaip chla­mi­dio­zė, mi­kop­laz­mo­zė, si­fi­lis. Šių li­gų ei­ga kar­tais bū­na be jo­kių simp­to­mų, to­dėl jos ypač pa­vo­jin­gos.

Pre­zer­va­ty­vai 100 pro­c. neap­sau­go nuo ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų, ta­čiau nau­do­jant pre­zer­va­ty­vus ly­tiš­kai plin­tan­čių su­si­rgi­mų ri­zi­ką ga­li­ma ge­ro­kai su­ma­žin­ti.

Įta­rę, jog už­si­krė­tė­te ko­kia nors ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čia li­ga, jo­kiais bū­dais ne­si­gy­dy­ki­te pa­tys, ne­si­nau­do­ki­te drau­gų pa­ta­ri­mais. Be gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos ir spe­cia­lių ty­ri­mų ne­ži­no­si­te, ko­kia li­ga ser­ga­te. Be to, dau­ge­lio ly­tiš­kai plin­tan­čių li­gų simp­to­mai pa­na­šūs, ta­čiau li­gos gy­do­mo­mis vi­siš­kai skir­tin­gais vais­tais.

Į me­di­kus kreip­ki­tės vos pa­ste­bė­ję įspė­ja­muo­sius simp­to­mus. Kuo anks­čiau in­fek­ci­ja nu­sta­to­ma, tuo grei­čiau ir leng­viau ją ga­li­ma iš­gy­dy­ti.

Pag­rin­di­niai LPL po­žy­miai, dėl ku­rių ver­tė­tų su­ne­rim­ti:

- neįp­ras­tos iš­sky­ros iš makš­ties: pa­ki­tu­si jų spal­va, tirš­tu­mas, at­si­ra­dęs ne­ma­lo­nus kva­pas;

- iš­sky­ros iš var­pos;

- žaiz­de­lės ar­ba pūs­le­lės prie makš­ties, var­pos ar tie­sio­sios žar­nos;

- dir­gi­ni­mas apie makš­tį, var­pą ar­ba tie­sią­ją žar­ną;

- de­gi­ni­mo jaus­mas ar skaus­mas šla­pi­nan­tis;

- pa­daž­nė­jęs šla­pi­ni­ma­sis;

- skaus­mas ly­ti­nių san­ty­kiu me­tu.

 

 Freeimages.com nuotr.

 

 

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys