2017 11 18, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Pušų dovanos – jūsų sveikatai ir grožiui   print
2014-04-03
Vaikš­ti­nė­da­mi miš­ke ne­praei­ki­te pro pu­šį, ku­ri per am­žių am­žius tei­kia žmo­gui svei­ka­tos. Iš anks­to pa­si­rū­pi­nus ža­lia­va, su­si­rgus ar­ba su­si­lpnė­jus imu­ni­te­tui, ne­be­rei­kės bėg­ti į vais­ti­nę ir leis­ti pi­ni­gų vais­tams bei vi­ta­mi­nams.

Kū­nui – ener­gi­ja, sie­lai – ra­my­bė

Lau­ki­niai au­ga­lai – ne­pa­mai­no­mas, pui­kus mais­tas ir vais­tas, ypač pa­va­sa­rį. Jie au­ga trą­šų ir her­bi­ci­dų ne­pa­kenk­ta­me dir­vo­že­my­je, yra tur­tin­gi mik­roe­le­men­tais, vi­ta­mi­nais, fer­men­tais ir ki­to­mis bio­lo­giš­kai ak­ty­vio­mis me­džia­go­mis. Vi­siems ge­rai pa­žįs­ta­ma pu­šis – nuo­lat ža­liuo­jan­tis spyg­liuo­tis, ga­lin­tis užaug­ti iki 40 m aukš­čio.

Apie pu­šį su­kur­ta daug le­gen­dų bei pa­sa­ko­ji­mų. Jos sa­kai, mi­li­jo­nus me­tų iš­gu­lė­ję Že­mės gel­mė­se, vir­to gin­ta­ru, ku­ris šian­dien yra mū­sų pa­si­di­džia­vi­mas. Lie­tu­vo­je pu­šys su­da­ro dau­giau kaip 41 pro­c. vi­sų miš­kų bend­ro plo­to.

Šie spyg­liuo­čiai iš­ski­ria į orą bak­te­ri­ci­di­nių sa­vy­bių tu­rin­čius fi­ton­ci­dus, t. y. la­kias me­džia­gas, ku­rios ša­li­na iš oro mik­ro­bus ir dul­kes, to­dėl pu­šy­ne leng­va kvė­puo­ti, ja­me ypač ge­rai jau­čia­si ser­gan­tys plau­čių li­go­mis. Pu­šy­nuo­se vi­sa­da bū­na ir fi­toor­ga­ni­nių me­džia­gų, ku­rių pa­gau­sė­ja bir­že­lio-lie­pos mė­ne­siais, bio­lo­gi­nio au­ga­lų ak­ty­vu­mo me­tu. Tuo­met nuo spyg­liuo­čių miš­ko oro ga­li pa­di­dė­ti krau­jos­pū­dis, pa­daž­nė­ti šir­dies pla­ki­mas, pra­dė­ti svaig­ti gal­va, pa­sun­kė­ti kvė­pa­vi­mas pro no­sį ir pan. Dėl mi­nė­tų prie­žas­čių va­sa­rą pu­šy­ne ga­li blo­giau jaus­tis ser­gan­tys hi­per­to­ni­ja, šir­dies iše­mi­ne li­ga.

Pu­šy­ne ver­ta ap­si­lan­ky­ti ieš­kant ne tik fi­zi­nės, bet ir dva­si­nės svei­ka­tos. Pu­šis ypač tin­ka tiems, ku­rie jau­čia ener­gi­jos sto­ką ir apa­ti­ją. Ji grą­ži­na į sie­lą švie­są ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mą, iš­sklai­do liū­de­sį ir šird­gė­lą, iš­lais­vi­na nuo gy­ve­ni­mą gniuž­dan­čios sa­vig­rau­žos. Tu­rė­da­ma sie­lą su­šil­dan­čią ga­lią, pu­šis ga­li nu­ri­tin­ti ak­me­nį nuo šir­dies, iš­va­duo­ti nuo kal­tės jaus­mo, ne­su­ge­bė­ji­mo at­leis­ti.

Li­goms gy­dy­ti, imu­ni­te­tui stip­rin­ti

Pu­šys nuo se­no do­mi­no žmo­nes sa­vo vais­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis. Ko­vo mė­ne­sio pa­bai­ga – pa­ts lai­kas pri­si­rink­ti pu­šų pum­pu­rų ir spyg­lių. Ža­lia­va ren­ka­ma šva­rio­je vie­to­je, to­liau nuo as­fal­tuo­tų ke­lių, nuo ne jau­nes­nių kaip 10 me­tų au­ga­lų.

Gal­būt sun­ku pa­ti­kė­ti, ta­čiau pu­šų spyg­liai – pui­kus vi­ta­mi­nų šal­ti­nis. Per ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą jų van­de­ni­ne iš­trau­ka žmo­nės sėk­min­gai gy­dė skor­bu­tą. Pu­šų spyg­liuo­se gau­su vi­ta­mi­nų K, P, E, PP, B1 , B2 , B3 , B6. Pu­šies ūg­liuo­se su dar ne­su­kie­tė­ju­siais spyg­liais ypač daug vi­ta­mi­no C ir cuk­ri­nių me­džia­gų. Šiais lai­kais pu­šų ūg­liai – ne­be mais­tas, nors anks­čiau žmo­nės juos gau­siai var­to­da­vo. Tuo­met bu­vo šven­tai ti­ki­ma, jog pa­va­sa­rį rei­kia nors ke­lis ūg­lius su­val­gy­ti, kad me­tai so­tūs ir svei­ki bū­tų.

Spyg­lių ar­ba­tos pa­de­da at­si­gau­ti nu­var­gus, ser­gant bron­chi­tu, plau­čių už­de­gi­mu ir net tu­ber­ku­lio­ze. Spyg­liais ga­li­ma gy­dy­ti ir bur­nos ert­mės bei dan­te­nų li­gas. Iš pu­šų spyg­lių ver­da­ma ne tik kvap­ni ar­ba­ta, bet ir pu­šų spyg­lių si­ru­pas, ruo­šia­mos kos­me­ti­nės prie­mo­nės – pu­šų spyg­lių fi­to­lis ir pu­šų spyg­lių nuo­vi­ras vo­niai ir pir­čiai. Pu­šų spyg­lių pa­vil­gai tin­ka­mi dė­ti ant il­gai ne­gy­jan­čių žaiz­dų ir nu­de­gi­mų.

Ne­be­ra­gau­ja­me pa­va­sa­rį ir pu­šies braz­do, bet dar prieš pus­šim­tį me­tų de­rė­jo pa­va­sa­rį jo su­val­gy­ti nors kiek, vėl­gi, kad me­tai bū­tų sėk­min­ges­ni, kad nuo­var­gis ir du­su­lys ne­var­gin­tų. Pu­šies braz­de esa­ma ete­ri­nio, dar ne­su­der­vė­ju­sio ir tu­rin­čio de­zin­fek­ci­nių sa­vy­bių alie­jaus.

Val­go­mų lau­ki­nių au­ga­lų ži­no­vė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė siū­lo pa­si­ruoš­ti pa­čios iš­ban­dy­tą, la­bai ska­nų pu­šų spyg­lių si­ru­po re­cep­tą, ku­rį ži­no­vė ver­da kiek­vie­ną pa­va­sa­rį. Te­rei­kia su­rink­tus pu­šų spyg­lius nu­plau­ti, su­kar­py­ti ar su­muš­ti me­di­niu grūs­tu­vu, už­pil­ti van­de­niu tiek, kad ap­sem­tų, vir­ti va­lan­dą, pa­lai­ky­ti pa­rą, pa­skui nuo­vi­rą nu­koš­ti.

Gau­tą nuo­vi­rą ga­li­ma dar nu­ga­rin­ti, cuk­raus dė­ti pu­sę nuo­vi­ro kie­kio: pa­vyz­džiui, į 1 lit­rą nuo­vi­ro dė­ti 0,5 kg cuk­raus. Vir­ti kol su­tirš­tės iki no­ri­mos kon­sis­ten­ci­jos. „To­kiu pu­šų si­ru­pu ska­nu pa­sal­din­ti ar­ba­tą, o įpy­lus į ga­zuo­tą sta­lo van­de­nį ga­lė­si­te mė­gau­tis ypa­tin­go sko­nio ir aro­ma­to pu­šų li­mo­na­du, ku­rį ypač mėgs­ta vai­kai. Nau­da dvi­gu­ba – ne tik ska­nu, bet ir svei­ka. Pu­šų si­ru­pas stip­ri­na or­ga­niz­mą, pa­pil­do vi­ta­mi­nais, stip­ri­na imu­ni­te­tą“, – sa­ko K. Ši­lins­kie­nė.

Pa­na­šiai ver­da­mas ir pu­šų spyg­lių nuo­vi­ras, tik į jį de­da­mas ne cuk­rus, o jū­ros drus­ka: 1 lit­rui nuo­vi­ro rei­kia 1 šaukš­to drus­kos. To­kį pa­čių pa­si­ga­min­tą nuo­vi­rą ga­li­ma iš­lai­ky­ti vi­sus me­tus, jį pil­ti į vo­nią, ar at­skies­tą nau­do­ti ga­ri­nė­je pir­ty­je. Pu­šų nuo­vi­ras tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį ner­vų sis­te­mai, ša­li­na nuo­var­gį ir stre­są, ma­ži­na reu­ma­to ir rau­me­nų skaus­mus, at­gai­vi­na odą ir plau­kus.


SXC.hu - Andrej Eliseev nuotr.

La­bai nau­din­ga ir pu­šų spyg­lių alie­ji­nė iš­trau­ka – fi­to­lis. Juo ga­li­ma tep­ti ran­kas, no­rint su­minkš­tin­ti jų odą. Taip pat ga­li­ma nau­do­ti su­skel­dė­ju­siems kul­nams gy­dy­ti ir stip­rin­ti na­gus. Tin­ka at­pa­lai­duo­jan­čiam pė­dų ma­sa­žui, pa­mai­tin­ti odą po pir­ties. Jei pu­šų alie­ju­mi įtrin­si­te krū­ti­nę, jis pa­leng­vins bron­chi­to simp­to­mus. Be to, fi­to­lis mal­ši­na są­na­rių skaus­mus ir rau­me­nų nuo­var­gį. Vy­rai juo ga­li nu­ra­min­ti ir pa­mai­tin­ti odą po sku­ti­mo­si.

K. Ši­lins­kie­nė sa­ko, kad spyg­lių fi­to­lį be di­de­lio var­go ga­li­ma pa­si­ga­min­ti pa­tiems, te­rei­kia šva­rius spyg­lius su­muš­ti grūs­tu­vu, už­pil­ti ne­ra­fi­nuo­tu alie­ju­mi, pa­vyz­džiui, sau­lėg­rą­žų, pa­lai­ky­ti tam­sio­je vie­to­je 14 die­nų ir nu­sunk­ti.

Pu­šys žy­di nuo ge­gu­žės pra­džios iki bir­že­lio ant­ro­sios de­ka­dos, bet jų žie­da­dul­kių ore ga­li bū­ti nuo ba­lan­džio pra­džios iki rugp­jū­čio pa­bai­gos. Vais­ti­nei ža­lia­vai pum­pu­rai ren­ka­mi dar ne­pra­dė­ję skleis­tis, brin­ki­mo me­tu, sau­su oru. Džio­vi­na­mi ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je.

Džio­vin­ti pum­pu­rai tu­ri bū­ti ar­ba su­ki­bę, ar­ba pa­lai­di, der­vos kva­po, kar­taus sko­nio. Stik­lai­niuo­se juos ga­li­ma lai­ky­ti 2 me­tus. Iš 10 kg ne­džio­vin­tų pum­pu­rų gau­na­ma 3,8-4 kg sau­sų. Iš pu­šų pum­pu­rų pa­ruoš­ti pre­pa­ra­tai var­to­ja­mi in­ha­lia­ci­joms, at­si­ko­sė­ji­mui leng­vin­ti, kvė­pa­vi­mo ta­kams de­zin­fe­kuo­ti, šla­pi­mui ir tul­žiai va­ry­ti. Jie slo­pi­na už­de­gi­mus, vei­kia an­ti­sep­tiš­kai, skys­ti­na ant glei­vi­nės esan­čius už­de­gi­mo pro­duk­tus ir pa­de­da juos pa­ša­lin­ti ser­gant kvė­pa­vi­mo ta­kų bei plau­čių li­go­mis.

Val­go­mų lau­ki­nių au­ga­lų ži­no­vė siū­lo pa­ban­dy­ti iš pu­šų pum­pu­rų pa­si­ga­min­ti spi­ri­ti­nę iš­trau­ką, pui­kiai pa­gel­bė­sian­čią ser­gant vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis. Už­pil­tus pum­pu­rus rei­kia pa­lai­ky­ti 14 die­nų tam­sio­je vie­to­je, pa­skui nu­sunk­ti ir už­pil­ti pa­kar­to­ti­nai.

Iš pu­šų pa­ruoš­tą vais­ti­nę ža­lia­vą drau­džia­ma var­to­ti, jei­gu

* esa­te lin­kę į aler­gi­nes reak­ci­jas;

* sergate bron­chų ast­ma (ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti į vi­dų);

* sergate inks­tų, ke­pe­nų li­go­mis;

* turite pa­di­din­tą krau­jos­pū­dį (ne­re­ko­men­duo­ja­mos vo­nios).

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Vido Venslaviškio nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys