2018 06 18, Pirmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Pa­ži­nę sa­ve, ge­ra sa­vi­jau­ta džiaug­si­tės kas­dien   print
Dau­ge­lis žmo­nių be­veik ne­pa­žįs­ta sa­vo kū­no, ne­tu­ri nė ma­žiau­sio su­pra­ti­mo apie ne­pap­ras­tas or­ga­niz­mo funk­ci­jas. Kad bū­tu­me svei­ki ir ener­gin­gi, tu­ri­me ne tik pa­žin­ti sa­vo or­ga­niz­mą bei tin­ka­mai juo pa­si­rū­pin­ti.

No­rint iš­lai­ky­ti svei­ka­tin­gu­mą

Ami­no rūgš­tys – sta­ty­bi­nė or­ga­niz­mo me­džia­ga. Kad or­ga­niz­mas funk­cio­nuo­tų ne­prie­kaiš­tin­gai, rei­kia šiek tiek dau­giau nei 20 skir­tin­gų ami­no rūgš­čių for­mų. Vi­sos jos yra itin svar­bios, nes „sta­to“ ląs­te­les ir at­sta­to rau­me­nis, for­muo­ja an­ti­kū­nus, ku­rie ko­vo­ja su bak­te­ri­jo­mis ir vi­ru­sais. Ami­no rūgš­tys yra fer­men­tų ir hor­mo­nų sis­te­mos da­lis. Jos su­da­ro RNR ir DNR rūgš­tis, da­ly­vau­ja rau­me­nų veik­lo­je ir pa­de­da or­ga­niz­mą ap­rū­pin­ti de­guo­ni­mi. Iš ami­no­rūgš­čių su­si­da­ro saus­gys­lės, rau­me­nys ir raiš­čiai, or­ga­nai ir liau­kos, plau­kai ir na­gai, bū­ti­ni or­ga­niz­mo skys­čiai.

Ne­re­tai ami­no rūgš­čių trūks­ta tiems, ku­rie lai­ko­si die­tos, yra griež­ti ve­ge­ta­rai ar su­var­to­ja per ma­žai ka­lo­ri­jų. To­kiais at­ve­jais or­ga­niz­mas pra­de­da skai­dy­ti pro­tei­nus, esan­čius rau­me­nų au­di­niuo­se, kad už­si­tik­rin­tų rei­kia­mą ami­no rūgš­čių kie­kį.

Ami­no rūgš­tis ga­li­ma pa­da­ly­ti į dvi ka­te­go­ri­jas: bū­ti­nas ir ne­la­bai svar­bias. Ne­la­bai svar­bios yra tos rūgš­tys, ku­rias ga­li­me pa­si­ga­min­ti pa­tys. Bū­ti­no­sios rūgš­tys yra tos, ku­rių mū­sų or­ga­niz­mas pa­ts pa­si­ga­min­ti ne­ga­li, to­dėl jų kas­dien tu­ri­me gau­ti su mais­tu. „Jei­gu no­ri­te, kad or­ga­niz­mas ge­riau pa­si­sa­vin­tų bal­ty­mus ir juos pa­vers­tų gro­žiui bei svei­ka­tai nau­din­go­mis ami­no rūgš­ti­mis, prieš val­gy­da­mi iš­ger­ki­te stik­li­nę cit­ri­na pa­rūgš­tin­to van­dens, tuo­met bal­ty­mai – mė­sa, žu­vis, rie­šu­tai, pie­no pro­duk­tai – bus be var­go su­virš­kin­ti, o odai ne­trūks ją stang­ri­nan­čio ir raukš­les ma­ži­nan­čio ka­lo­ge­no“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Kris­ti­na Kur­ga­no­vie­nė.
Ne vi­sas cho­les­te­ro­lis yra „blo­gas“

Dar prieš 40 me­tų cho­les­te­ro­lis bu­vo me­džia­ga, apie ku­rią ži­no­jo tik che­mi­kai ir moks­li­nin­kai. Tuo­met svei­ka die­ta bu­vo lai­ko­ma kiau­ši­niai, kiau­lie­na ir su­muš­ti­niai su svies­tu pus­ry­čiams, o kep­ta jau­tie­na ir bul­vės – va­ka­rie­nei. Da­bar ži­no­ma, kad cho­les­te­ro­lio ly­gis krau­jy­je – vie­nas iš po­žy­mių, kiek il­gai ir kaip svei­kai gy­ven­si­me. „Nors daž­niau­siai kal­ba­ma apie cho­les­te­ro­lio su­ke­lia­mą ža­lą, ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad ši me­džia­ga, at­lik­da­ma ke­le­tą svar­bių funk­ci­jų, bū­ti­na nor­ma­liai or­ga­niz­mo veik­lai – be jos ne­si­ga­min­tų an­tinks­čių ir ly­ti­niai hor­mo­nai, vi­ta­mi­nas D ir kt.“ – pa­sa­ko­ja die­to­lo­gė.

Žmo­gaus or­ga­niz­me yra 140-150 g cho­les­te­ro­lio – į rie­ba­lus pa­na­šios me­džia­gos, esan­čios vi­so­se kū­no ląs­te­lė­se. Me­di­kai re­ko­men­duo­ja kas­dien su­var­to­ti ne dau­giau kaip 300 mg cho­les­te­ro­lio, ta­čiau iš tik­rų­jų jo mes gau­na­me maž­daug dvi­gu­bai dau­giau – apie 600 mg. Taip at­si­tin­ka dėl pa­ly­gin­ti daug su­val­go­mo rie­baus, daug cho­les­te­ro­lio tu­rin­čio mais­to: rie­bios mė­sos, kiau­ši­nių, svies­to, sū­rio ir grie­ti­nės.

Anot gy­dy­to­jos die­to­lo­gės, ži­no­ti pa­pras­tą cho­les­te­ro­lio kie­kį ne­pa­kan­ka. Rei­kia iš­si­tir­ti jo su­dė­ti­nes da­lis: „ge­rą­jį“ (di­de­lio tan­kio) ir „blo­gą­jį“ (ma­žo tan­kio) cho­les­te­ro­lį. Pa­vo­jų svei­ka­tai su­ke­lia „blo­ga­sis“ cho­les­te­ro­lis, ku­ris į or­ga­niz­mą pa­ten­ka su gy­vu­li­nės kil­mės mais­tu. „Svei­ka mi­ty­ba yra svar­biau­sia prie­mo­nė, ma­ži­nan­ti cho­les­te­ro­lio kie­kį, nes vi­sas per­tek­li­nis cho­les­te­ro­lis gau­na­mas bū­tent su mais­tu“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Kas­met pro­fi­lak­tiš­kai iš­si­tir­ti cho­les­te­ro­lį re­ko­men­duo­ja­ma, jei jums dau­giau nei 20 me­tų, šei­mo­je yra ser­gan­čių­jų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, tu­ri­te ant­svo­rio ar mėgs­ta­te rie­bų mais­tą. „Nie­ka­da ne­vė­lu pra­dė­ti rū­pin­tis cho­les­te­ro­lio kie­kiu or­ga­niz­me. Krau­jo ty­ri­mas ga­li bū­ti ge­riau­sias šir­dies ir krau­ja­gys­lių būk­lės ro­dik­lis“, – pri­me­na gy­dy­to­ja. 

Svar­biau­sias iš gy­vy­biš­kai bū­ti­nų mik­roe­le­men­tų

Žmo­gaus or­ga­niz­me iš mik­roe­le­men­tų dau­giau­sia yra ge­le­žies. Jos rei­kia, kad pa­si­ga­min­tų he­mog­lo­bi­nas. Ge­le­žis taip pat pa­de­da or­ga­niz­mo ląs­te­lėms ap­si­rū­pin­ti de­guo­ni­mi, su­tei­kia ener­gi­jos, ša­li­na nuo­var­gį, sau­go nuo ma­žak­rau­jys­tės ir stip­ri­na imu­ni­te­tą. Kai stin­ga ge­le­žies, silp­nė­ja at­min­tis, sun­ku su­si­kaup­ti, ka­muo­ja nuo­var­gis, di­dė­ja skyd­liau­kės li­gų ri­zi­ka, lū­ži­nė­ja na­gai, sau­sė­ja oda, lū­pos, slen­ka plau­kai.

Ka­dan­gi or­ga­niz­mas su mais­tu pa­si­sa­vi­na tik apie 8 pro­c. ge­le­žies, dau­ge­liui, ypač mo­te­rims, vai­kams ir se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms, jos ga­li stig­ti. Šį mik­roe­le­men­tą ne­re­tai truk­do pa­si­sa­vin­ti su­tri­kęs skran­džio rūgš­tin­gu­mas, tam tik­ros virš­ki­ni­mo trak­to li­gos, virš­ki­ni­mą ge­ri­nan­tys ir skran­džio sul­čių rūgš­tin­gu­mą ma­ži­nan­tys pre­pa­ra­tai. „Štai ko­dėl bū­ti­na val­gy­ti vi­sa­ver­tį mais­tą“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Ge­le­žis ge­riau­siai pa­si­sa­vi­na­ma iš gy­vu­li­nių pro­duk­tų. Ypač daug ge­le­žies yra gal­vi­jų ke­pe­ny­se, rau­do­no­je mė­so­je, žu­vy­se, avi­žų ir gri­kių kruo­po­se. Šio mik­roe­le­men­to yra obuo­liuo­se, mo­liū­guo­se, pet­ra­žo­lė­se, ru­pio­je duo­no­je, pu­pe­lė­se, sa­lo­to­se, erš­kė­tuo­gė­se, bi­čių pro­duk­tuo­se.

Kad or­ga­niz­mas iš mais­to pa­si­sa­vin­tų kuo dau­giau ge­le­žies, rei­kia ne tik pa­si­rink­ti tin­ka­mus pro­duk­tus, bet ir de­rin­ti mais­tą. Ži­no­me, kad ne­pa­tar­ti­na mė­sos už­si­ger­ti pie­nu, nes pie­no pro­duk­tai truk­do pa­si­sa­vin­ti ge­le­žį. Ge­riau­siai ge­le­žis pa­si­sa­vi­na­ma su vi­ta­mi­nu C, to­dėl mė­są pa­tar­ti­na val­gy­ti su dar­žo­vė­mis, be to, jas val­gant su mė­sa, žu­vi­mi ar paukš­tie­na, ge­le­žies iš au­ga­li­nių pro­duk­tų įsi­sa­vi­na­ma net tris­kart dau­giau. Ge­le­žį iš or­ga­niz­mo ša­li­na ne tik pie­nas, bet ir ka­va, ar­ba­ta, ypač stip­ri, sė­le­nos, špi­na­tai, au­ga­li­nė ląs­te­lie­na, kal­cio ir fos­fo­ro jun­gi­niai.

Pro­bio­ti­kai – neats­ki­ria­ma or­ga­niz­mo da­lis

Žar­ny­nas – vie­nas svar­biau­sių or­ga­nų, nuo ku­rio ge­ro funk­cio­na­vi­mo pri­klau­so ir vi­so or­ga­niz­mo imu­ni­nė būk­lė. Ne­re­tai dėl ne­tai­syk­lin­gos mi­ty­bos, stre­so ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sty­giaus tas dar­bas su­trin­ka. O kur dar įvai­rios li­gos, an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mas, ne­svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, or­ga­niz­mo se­nė­ji­mas, ap­lin­kos po­ky­čiai, ku­rie taip pat su­trik­do žar­ny­no mik­rof­lorą. Tokiais atvejais žar­ny­nui pri­rei­kia pa­gal­bos iš ša­lies. Sie­kiant at­kur­ti nau­din­gų bak­te­ri­jų pu­siaus­vy­rą, pa­tar­ti­na var­to­ti pro­bio­ti­nį mais­tą ar pro­bio­ti­nius pre­pa­ra­tus. Jo­gur­tas, ke­fy­ras, ki­ti pie­no pro­duk­tai, į ku­riuos įdė­ta bi­fi­do, lac­to ir ki­tų žar­ny­no veik­lą at­ku­rian­čių bak­te­ri­jų, pa­de­da pa­lai­ky­ti nor­ma­lią žar­ny­no mik­rof­lorą. Bėda ta, kad pro­bio­ti­kai žar­ny­ne iš­si­lai­ko la­bai trum­pai. „Pro­bio­ti­nio mais­to tu­rė­tu­me val­gy­ti kas­dien ar­ba re­gu­lia­riai var­to­ti mais­to pa­pil­dų su gy­vo­sio­mis mais­to bak­te­ri­jo­mis“, – pa­ta­ria die­to­lo­gė.

Ypač pro­bio­ti­kų ver­tė­tų ne­pa­mirš­ti var­to­jant an­ti­bio­ti­kus, ku­rie ne­si­ren­ka, ku­ri bak­te­ri­ja yra ge­ra, o ku­ri – blo­ga, to­dėl juos var­to­jant nai­ki­na­mos ir ge­ro­sios žmo­gaus bak­te­ri­jos, iš­ba­lan­suo­ja­ma na­tū­ra­li žar­ny­no, odos ir ki­ta mik­rof­lora.
Fer­men­tus ga­li iš­skir­ti tik gy­vi or­ga­niz­mai

En­zi­mai, ar­ba fer­men­tai, yra la­bai svar­būs mū­sų or­ga­niz­mui, nes pa­lai­ko gy­vy­bi­nius pro­ce­sus. Be jų or­ga­niz­mas ne­gy­ve­na, be to, tie pa­tys en­zi­mai rei­ka­lin­gi su­si­nai­ki­nant mi­rus – mo­tu­lė gam­ta pa­si­rū­pi­no ap­si­va­ly­mu. Aukš­tes­nė­je nei 42°C tem­pe­ra­tū­ro­je en­zi­mai žū­va. Žmo­gų, ku­riam tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la iki 40-41°C, jau­čia­si kri­tiš­kai, at­ro­do, lyg tuoj mirs – iš tie­sų te­rei­kia dar po­ros laips­nių ir gy­vy­bę pa­lai­kan­tys en­zi­mai žus.

Be en­zi­mų ne­vyk­tų bio­che­mi­nės reak­ci­jos, or­ga­niz­mas ne­ga­lė­tų virš­kin­ti ir įsi­sa­vin­ti mais­to, de­gin­ti rie­ba­lų, ang­lia­van­de­nių ir kt. Har­mo­nin­gai veik­da­mi, en­zi­mai rū­pi­na­si vi­sais fi­zio­lo­gi­niais pro­ce­sais – nuo virš­ki­ni­mo iki žaiz­dų gi­ji­mo.

Maž­daug nuo 40 me­tų žmo­gaus or­ga­niz­me ima ga­min­tis vis ma­žiau en­zi­mų. Jų ne­re­tai su­ma­žė­ja pikt­nau­džiau­jant ne­svei­ku, ra­fi­nuo­tu mais­tu, dėl nuo­la­ti­nio stre­so, ser­gant tam tik­ro­mis li­go­mis.

Kad gau­tu­me rei­kia­mą kie­kį en­zi­mų, gy­dy­to­ja pa­ta­ria val­gy­ti dau­giau ža­lio, neap­do­ro­to mais­to. Į virš­ki­ni­mo sis­te­mą pa­te­ku­sia­me ža­lia­me mais­te yra en­zi­mų, be to, jis pa­ts su­si­nai­ki­na, tad or­ga­niz­mui daug ener­gi­jos tam skir­ti ne­be­rei­kia. Vir­tas mais­tas yra ne­gy­vas, nes vi­si en­zi­mai jau yra mi­rę, su­si­nai­kin­ti ne­be­ga­li. Tuo tiks­lu į pa­gal­bą siun­čia­mi mū­sų or­ga­niz­mo en­zi­mai, ku­rie tą mais­tą ir fer­men­tuo­ja. De­ja, en­zi­mų tu­ri­me ri­bo­tą kie­kį, tad kuo in­ten­sy­viau juos nau­do­ja­me, tuo in­ten­sy­viau mū­sų gy­vy­bin­gu­mas ma­žė­ja.

Tar­si švie­so­fo­ras

„Jei­gu mai­tin­si­tės at­si­žvelg­da­mi į svei­kos mi­ty­bos pi­ra­mi­dės prin­ci­pus, bū­si­te svei­kes­ni ir ne­tu­rė­si­te pro­ble­mų dėl ant­svo­rio“, – tvir­ti­na gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Kris­ti­na Kur­ga­no­vie­nė.

Trys svei­kos mi­ty­bos pi­ra­mi­dės aukš­tai pa­žy­mė­ti skir­tin­go­mis spal­vo­mis, ati­tin­kan­čio­mis švie­so­fo­ro reikš­mes – į tai at­si­žvel­gia­ma su­da­rant val­gia­raš­tį. Anks­tes­nės mi­ty­bos pi­ra­mi­dės pa­grin­das bu­vo duo­na, bul­vės ir grū­dai, ta­čiau da­bar, at­si­žvel­giant į tai, kad per ma­žai var­to­ja­me dar­žo­vių ir vai­sių, apa­ti­nė pi­ra­mi­dės da­lis pa­da­ly­ta į dvi da­lis: grū­dų pro­duk­tus ir dar­žo­ves bei vai­sius.

"Sveikatos sodo" nuotr.

Pa­gal nau­jau­sias Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­jas svei­kos mi­ty­bos pi­ra­mi­dė bu­vo pa­keis­ta. Jos apa­čia pa­pil­dy­ta aš­tuo­nio­mis stik­li­nė­mis van­dens – tiek svei­kam žmo­gui re­ko­men­duo­ja­ma iš­ger­ti per die­ną. Ap­link pi­ra­mi­dę iš­dės­ty­tos fi­zi­nį ak­ty­vu­mą sim­bo­li­zuo­jan­čios fi­gū­ros pri­me­na, kad suau­gu­siam žmo­gui per die­ną rei­kia ak­ty­viai ju­dė­ti ne ma­žiau kaip pu­sę va­lan­dos, vai­kams – dau­giau nei va­lan­dą.

Ant­ra­me pi­ra­mi­dės aukš­te yra mė­sos ir pie­no pro­duk­tai, ma­žes­nę da­lį su­da­ro alie­jus ir rie­šu­tai. Pas­ta­ruo­sius rei­kia var­to­ti kas­dien, ta­čiau sai­kin­gai.

Pa­čio­je pi­ra­mi­dės vir­šū­nė­je esan­čius pro­duk­tus – sal­du­my­nus, svies­tą, cuk­rų ir drus­ką – pa­tar­ti­na var­to­ti re­tai ir ma­žais kie­kiais.
Bio­lo­gi­nis laik­ro­dis tik­si skir­tin­gai

Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, kiek­vie­no žmo­gaus or­ga­niz­mas funk­cio­nuo­ja pa­gal bio­lo­gi­nį laik­ro­dį, ku­ris, mums net neį­ta­riant, dir­ba se­kun­džių tiks­lu­mu. Be jo iš­sek­tu­me, ne­tek­tu­me ener­gi­jos, ne­su­ge­bė­tu­me pri­si­tai­ky­ti prie die­nos ir nak­ties, me­tų lai­kų kai­tos, šal­čio ir karš­čio. Pas­kai­čiuo­ta, kad bio­rit­mai kei­čia­si kas ke­tu­rias va­lan­das per die­ną, to­dėl vie­no­mis va­lan­do­mis jau­čia­mės žva­lūs, ki­to­mis – ma­žiau ener­gin­gi. Kiek­vie­no žmo­gaus bio­lo­gi­nis laik­ro­dis yra in­di­vi­dua­lus, pri­klau­so nuo jo tem­pe­ra­men­to, ge­ne­ti­kos ir ki­tų da­ly­kų.

Me­di­kė sa­ko, kad, siek­da­mi har­mo­ni­jos ir nuo­lat rū­pin­da­mie­si sa­vo svei­ka­ta, tu­ri­me mo­kė­ti iš­girs­ti tai, ką sa­ko mū­sų or­ga­niz­mas, ir pri­si­de­rin­ti prie jo vi­di­nio bio­lo­gi­nio laik­ro­džio. Taip ma­žiau nua­lin­si­me sa­vo or­ga­niz­mą, psi­chi­ką ir pa­siek­si­me ge­res­nių re­zul­ta­tų. Ži­nant sa­vo bio­lo­gi­nį rit­mą ir pa­gal jį gy­ve­nant, leng­viau iš­sau­go­ti pui­kią sa­vi­jau­tą, pla­nuo­ti die­nos dar­bus, at­si­kra­ty­ti ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų.

Ry­tas vi­siems pra­si­de­da skir­tin­gu me­tu, ta­čiau tin­ka­miau­sias lai­kas kel­tis – 6 val., nes tuo­met pa­bun­da vi­sas kū­nas. Šiuo me­tu stip­rė­ja imu­ni­te­tas, to­dėl pra­var­tu iš­ger­ti jį stip­ri­nan­čios ar­ba­tos ar sul­čių. Nuo 7-8 val. ly­ti­nės liau­kos iš­ski­ria dau­giau­sia hor­mo­nų, to­dėl kū­nas jaut­riau­siai rea­guo­ja į pri­si­lie­ti­mus ir švel­nu­mą. 8 val. ke­pe­nys bai­gia iš­si­va­ly­ti, tad ge­riau jų ne­sku­bė­ti terš­ti ci­ga­re­tė­mis ar ka­va, ne­ger­ti vais­tų. Ge­riau­sias lai­kas pus­ry­čiau­ti – 7-9 val., nes mais­tas grei­tai virš­ki­na­mas ir ge­rai pa­si­sa­vi­na­mas, o su mais­tu gau­tos ka­lo­ri­jos aki­mirks­niu pa­ver­čia­mos ener­gi­ja.

Nuo 9-11 val. dau­gu­mos žmo­nių dar­bin­gu­mas bū­na pa­ts di­džiau­sias. Šiuo lai­ku sme­ge­nys pa­jė­giau­sios priim­ti di­džiau­sią in­for­ma­ci­jos kie­kį – dir­ba net tris kar­tus grei­čiau, nei įpras­tai, pa­di­dė­ja ge­bė­ji­mas su­si­kaup­ti, tad jei tu­ri­te dar­bo, ku­riam rei­kia kū­ry­bin­gu­mo, ne­švais­ty­ki­te lai­ko vel­tui. 13-14 val. bio­lo­gi­nis rit­mas ra­gi­na pail­sė­ti, nes tuo me­tu iš­si­ski­ria dau­giau­sia ra­mi­na­mai vei­kian­čio hor­mo­no me­lo­ni­no, to­dėl šiek tiek su­ma­žė­ja bud­ru­mas ir pro­ti­nė veik­la, su­lė­tė­ja me­džia­gų apy­kai­ta ir ki­tų or­ga­nų veik­la. Šis lai­kas ne­tin­ka­mas ir gro­žio pro­ce­dū­roms, ne­bent tin­ka kirp­ti plau­kus, nes jie su­minkš­tė­ja ir tam­pa la­bai pa­slan­kūs. Ga­li­me su­skub­ti pas odon­to­lo­gą, pa­si­da­ry­ti de­pi­lia­ci­ją ar ki­tas ne­ma­lo­nias pro­ce­dū­ras – iš­tir­ta, kad tarp 13 ir 17 val. or­ga­niz­mas bū­na at­spa­riau­sias skaus­mui.

Nuo 15 iki 17 val. už­plūs­ta ant­ro­ji ener­gi­jos ban­ga. Ją nau­din­ga iš­nau­do­ti su­dė­tin­goms pro­ble­moms spręs­ti, ta­čiau ne­per­len­ki­te laz­dos, nes tuo me­tu mū­sų emo­ci­jos tam­pa itin stip­rios, jas sun­ku su­val­dy­ti. Šiuo lai­ku paašt­rė­ja vi­si pen­ki ju­ti­mų re­cep­to­riai, ypač sko­nio ir uos­lės.

18 val. – tin­ka­miau­sias lai­kas va­ka­rie­niau­ti. 19-20 val. skir­ki­te lai­ko gro­žiui puo­se­lė­ti, oda efek­ty­viai rea­guo­ja į kos­me­ti­nes prie­mo­nes ir pro­ce­dū­ras. 20-21 val. – tre­čio­ji ener­gi­jos ban­ga, kai or­ga­niz­mas vėl tam­pa dar­bin­gas, pui­kiai vei­kia at­min­tis ir in­te­lek­tas, bet pa­di­dė­ja ir jaus­min­gu­mas, ka­muo­ja neaiš­ku­mas, il­ge­sys, ašt­riau iš­gy­ve­na­ma vie­nat­vė.

Ge­riau­sia ei­ti mie­go­ti 22 val. va­ka­ro. Jei ne­pa­vy­ko iš­kart už­mig­ti, ne­si­ner­vin­ki­te, bet pa­gu­li­nė­ki­te, pa­sva­jo­ki­te, pa­pla­nuo­ki­te atei­tį – 23 val. ne­re­tai ky­la pui­kių min­čių. Tai kū­ry­bos va­lan­da. Sun­kiau­sias pe­rio­das trun­ka nuo 3 iki 5 val. Šiuo me­tu į gal­vą atei­na juo­džiau­sios min­tys, nes or­ga­niz­mas yra iš­se­kęs ir ap­mi­ręs. Jei iš va­ka­ro ap­si­nuo­di­jo­te, bū­tent 4 val. ry­to pa­bu­si­te nuo skran­džio sun­ku­mo ir py­ki­ni­mo jaus­mo, nes šiuo me­tu or­ga­niz­mas ak­ty­viai ša­li­na tok­si­nes me­džia­gas. 4 val. la­bai paašt­rė­ja klau­sa, to­dėl mus ga­li pa­ža­din­ti bet ko­kia smulk­me­na.

Tarp 4 ir 6 val. di­džiau­sias mir­tin­gu­mas nuo šir­dies li­gų. Tai sie­ja­ma su stai­giu krau­jos­pū­džio su­ma­žė­ji­mu, kai or­ga­nai, ypač sme­ge­nys, ma­žiau­siai ap­rū­pi­na­mi krau­ju. Šiuo me­tu or­ga­niz­mo ener­gi­nis ir imu­ni­nis ak­ty­vu­mas yra ma­žiau­sias. Yra ir ge­rų ži­nių – 24-4 val. gims­ta dau­gu­ma vai­kų.

Sut­ri­kus me­džia­gų apy­kai­tai, ko­re­guo­ki­te mi­ty­bą

Dau­ge­liui me­džia­gų apy­kai­ta aso­ci­juo­ja­si tik su liek­nu­mu ar ant­svo­riu. Vi­si ži­no­me, kad kuo ji lė­tes­nė, tuo sun­kiau iš­sau­go­ti nor­ma­lų kū­no svo­rį. ta­čiau me­džia­gų apy­kai­ta at­lie­ka daug dau­giau funk­ci­jų – ji le­mia bend­rą sa­vi­jau­tą ir svei­ka­tą.

Kiek­vie­no mū­sų me­džia­gų apy­kai­tą są­ly­go­ja ge­ne­ti­ka, am­žius, virš­ki­ni­mo trak­to būk­lė, en­dok­ri­ni­nių liau­kų ir ner­vų sis­te­mos veik­la, tam tik­ros li­gos, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, mi­ty­ba, var­to­ja­mi vais­tai. Na­tū­ra­liai me­džia­gų apy­kai­ta ima lė­tė­ti nuo 30 me­tų. Kas de­šimt­me­tį ji tam­pa 5-7 pro­c. lė­tes­nė.

 „No­rė­da­mi iš­sau­go­ti nor­ma­lų kū­no svo­rį, su mais­tu tu­ri­te gau­ti tiek ener­gi­jos, kiek jos išeik­vo­ja­te. Jei­gu jos iš­nau­do­ja­te ma­žai, tai ir mais­to me­džia­gų jums rei­kia la­bai ne­daug, o jei­gu gy­ve­na­te ak­ty­viai, dir­ba­te sun­kų fi­zi­nį dar­bą, ener­gi­jos išeik­vo­ja­te dau­giau, tai ir mais­to tu­ri­te gau­ti dau­giau. Ant­raip, kai or­ga­niz­mui stin­ga ka­lo­ri­jų – ener­gi­jos, jis ima gy­ven­ti tau­py­mo re­ži­mu. Tuo­met lė­tė­ja me­džia­gų apy­kai­ta, to­dėl kiek­vie­nas kąs­nis „ei­na“ į kū­ną. Be to, su­lė­tė­jus me­džia­gų apy­kai­tai, or­ga­niz­me pra­de­da kaup­tis tok­si­nai, to­dėl ne tik au­ga svo­ris, bet ir blo­gė­ja sa­vi­jau­ta“, – per­spė­ja gy­dy­to­ja.

Jei­gu su­tri­ko virš­ki­ni­mas ar ko­kio nors ki­to už me­džia­gų apy­kai­tą at­sa­kin­go or­ga­no veik­la, gy­dy­to­ja pa­ta­ria ne pul­ti ger­ti vais­tų, o vi­sų pir­ma ko­re­guo­ti mi­ty­bą – ša­lin­ti prie­žas­tį. „Daug ką ga­li­te pa­keis­ti be vais­tų ar ki­tų daug kai­nuo­jan­čių mais­to pa­pil­dų“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Die­ta tu­ri tap­ti gy­ve­ni­mo bū­du

Dau­ge­liui žmo­nių die­ta aso­ci­juo­ja­si su sa­vęs kan­ki­ni­mu. Tai, anot die­to­lo­gės, itin klai­din­gas po­žiū­ris. „Jei­gu tu­ri­te pro­ble­mų dėl svo­rio, at­min­ki­te, jog nė­ra ste­buk­lin­gos die­tos, – sa­ko me­di­kė. – Lai­ki­nos die­tos nie­ka­da ne­duos no­ri­mo re­zul­ta­to. Nu­mes­ti svo­rio gal ir pa­vyks, ta­čiau po ku­rio lai­ko grį­žus prie ydin­gos mi­ty­bos svo­ris pa­di­dės dvi­gu­bai. Tik tuo­met, kai įpra­si­te val­gy­ti re­gu­lia­riai, tris kar­tus per die­ną, ma­žais kie­kiais ir rink­si­tės kuo svei­kes­nius pro­duk­tus, pa­vyks at­si­kra­ty­ti ant­svo­rio.“

Ne­ver­ta ti­kė­tis ste­buk­lo ir gal­vo­ti, kad kaž­kas ki­tas jį už jus pa­da­rys. Net di­džiau­si tur­tuo­liai ne­ga­li nu­sam­dy­ti žmo­gaus, ku­ris liek­nė­tų už jį. „Ste­buk­lus da­ro­me mes pa­tys“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

http://savaitrastis.siauliaiplius.lt

SXC.hu - Nick Benjaminsz nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys