2018 06 18, Pirmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Žolininkė pataria nepramiegoti pavasario   print
2015-04-07
But­kiš­kė­je (Kel­mės ra­jo­nas) gy­ve­nan­ti žo­li­nin­kė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė tei­gė, jog pa­va­sa­rio su­lau­kus pa­var­gu­siam žmo­gui pa­dė­ti at­si­gau­ti sku­ba gam­ta. Tik rei­kia mo­kė­ti pa­gal­ba pa­si­nau­do­ti ir pa­va­sa­rio ne­pra­mie­go­ti.

Tik­ra gy­vy­bė – kle­vų, ber­žų su­la, ir ska­nu, ir svei­ka mais­tui nau­do­ti dil­gė­les, kiaul­pie­nes, garš­vas, įvai­rius pum­pu­rus.

Gy­vy­bė – iš me­džių

Žo­li­nin­kė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė tvir­ti­no, jog kiek­vie­no žmo­gaus or­ga­niz­mas po žie­mos yra pa­var­gęs, už­si­ter­šęs, to­dėl jam rei­kia pa­dė­ti. Žie­mą trūks­ta vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų.

„Pa­ti gam­ta mums sku­ba į pa­gal­bą. Ga­lė­jo­me gai­vin­tis ir stip­rin­tis kle­vų su­la, da­bar – ber­žų. Abie­jo­se su­lo­se gau­su iš­tir­pu­sių mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, mik­roe­le­men­tų“, – sa­kė K. Ši­lins­kie­nė.

Ber­žų su­la pa­si­žy­mi or­ga­niz­mą va­lan­čiuo­ju po­vei­kiu, ša­li­na su­si­kau­pu­sias drus­kas, įvai­rius šla­kus. Se­no­vės lie­tu­viai su­lą rau­gin­da­vo. Lai­ky­da­vo vė­siuo­se rū­siuo­se me­di­nė­se sta­ti­nė­se, ant vir­šaus už­pil­da­vo avi­žų. Ka­dan­gi daž­nas da­bar­ties žmo­gus to pa­da­ry­ti ne­tu­ri ga­li­my­bių, žo­li­nin­kė pa­ta­rė su­lą kon­ser­vuo­ti. Už­ten­ka su­lą pa­kai­tin­ti maž­daug iki 70 laips­nių, į lit­rą su­los įber­ti 50 gra­mų cuk­raus, po­rą gra­mų rūgš­ties, įdė­ti ser­ben­tų ša­ke­lių.

Pa­va­sa­rį ser­ben­tai tu­ri pri­si­kau­pę ete­ri­nių alie­jų. K. Ši­lins­kie­nė sa­kė ži­nan­ti šei­mi­nin­kių, ku­rios į su­lą de­da cit­ri­nų ar greipf­ru­tų, bet ji pa­ti yra už lie­tu­viš­kus au­ga­lus. Kon­ser­vuo­ta su­la pui­kiau­siai lai­ko­si per va­sa­rą.

Ber­žų su­los ga­li­ma ger­ti kiek tik šir­dis gei­džia. Kle­vų su­lą, ku­ri yra sal­des­nė už ber­žų, ri­bo­ti tu­rė­tų ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu. Ber­žų su­la ga­li­ma praus­ti vei­dą.

Pikt­žo­lės ne­ver­tos blo­go var­do

Pa­va­sa­rį pra­de­da aug­ti įvai­rios žo­lės, ku­rias, pa­sak žo­li­nin­kės, dau­ge­lis žmo­nių ne­pel­ny­tai va­di­na pikt­žo­lė­mis. Nors ža­lia­val­giams žo­lės – pa­grin­di­nis mais­to pro­duk­tas.

Trys ska­niau­sios žo­lės – dil­gė­lė, garš­va ir kiaul­pie­nė. Dil­gė­lę reik­tų ap­do­ro­ti ter­miš­kai, nes ši žo­lė „ba­do­si“. Mėgs­ta­miau­sias Kris­ti­nos Ši­lins­kie­nės pa­va­sa­ri­nis pa­tie­ka­las – dil­gė­lių kiau­ši­nie­nė. Dil­gė­les nu­plau­ti, su­pjaus­ty­ti, tru­pu­tį pa­kep­ti kep­tu­vė­je ant alie­jaus ir už­pil­ti kiau­ši­nio pla­ki­niu.

„La­bai ska­nu. Tik pa­tar­čiau var­to­ti maž­daug sprin­džio aukš­čio, ne­pe­rau­gu­sias dil­gė­les. Šios žo­lės tin­ka vai­kams, paaug­lėms mer­gai­tėms, nes stip­ri­na ir tirš­ti­na krau­ją. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms dil­gė­les reik­tų var­to­ti ma­žes­niais kie­kiais ar­ba iš vi­so jų ne­var­to­ti, nors po­rą sy­kių pa­ska­nau­ti kiau­ši­nie­nės su dil­gė­lė­mis tik­rai nie­kam ne­pa­kenks“, – tvir­ti­no K. Ši­lins­kie­nė.

Kiaul­pie­nė val­go­ma vi­sa ir per vi­są se­zo­ną. Kar­tu su dil­gė­lė­mis į sa­lo­tas de­da­mi kiaul­pie­nių la­pe­liai, kad su­ma­žin­tų dil­gė­lių po­vei­kį krau­jo kre­šė­ji­mui. Kiaul­pie­nės skys­ti­na krau­ją. Va­sa­rą iš kiaul­pie­nių žie­dų ver­da­mi si­ru­pai. Ru­de­nį ka­sa­mos kiaul­pie­nių šak­nys, džio­vi­na­mos. Iš kiaul­pie­nių šak­nų ruo­šia­ma ka­va. Ga­li­ma var­to­ti su­mal­tas šak­nis virš­ki­ni­mo liau­kų veik­lai ge­rin­ti.

Dar­ži­nin­kų kei­kia­ma garš­va la­bai rei­ka­lin­ga žmo­gaus or­ga­niz­mui. Vi­du­ram­žiais vie­nuo­ly­nuo­se garš­va su­da­ry­da­vo apie 80 pro­cen­tų vie­nuo­lių ra­cio­no. Garš­vą ga­li­ma val­gy­ti ne­ri­bo­tais kie­kiais, nes ji ne­tu­ri jo­kio ša­lu­ti­nio po­vei­kio. Švie­žia garš­va tin­ka sa­lo­toms, kok­tei­liams, yra ma­lo­naus sko­nio. Garš­vą ga­li­ma var­to­ti ir džio­vin­tą, pa­vyz­džiui, su­mal­ti ir gar­din­ti sriu­bą. Garš­vos la­pe­liai de­da­mi į kas­die­nes ar­ba­tas.

Aegopodium podagraria 1.jpgGaršva. Vikipedija - Franz Xaver nuotr.


„Lau­ki­niai au­ga­lai sa­vy­je tu­ri daug ener­gi­jos, gy­vas­ties, su­kau­pia kur kas dau­giau mik­roe­le­men­tų, veik­lių­jų me­džia­gų ne­gu dar­že au­gi­na­mos dar­žo­vės. Už­ten­ka su­val­gy­ti sau­je­lę lau­ki­nių au­ga­lų, kad gau­tu­me veik­lių­jų me­džia­gų die­nos nor­mą, sa­lo­tų tuo tar­pu reik­tų su­val­gy­ti apie du ki­log­ra­mus“, – pa­žy­mė­jo K. Ši­lins­kie­nė.

Pum­pu­rai, pum­pu­rė­liai

„Sub­ren­du­sia­me pum­pu­re yra vi­sa au­ga­lo jau­nys­tė ir ener­gi­ja“, – sa­kė po­nia Kris­ti­na.

Žo­li­nin­kė jau pri­si­rin­ko juo­dų­jų ser­ben­tų ša­ke­lių su pum­pu­rais. Kvap­ius, ašt­ro­ko sko­nio pum­pu­rė­lius ga­li­ma val­gy­ti ir ža­lius. Kaip ir lie­pų pum­pu­rus, pra­spro­gu­sius la­pus. Se­no­vė­je, kai sal­dai­niai bū­da­vo re­te­ny­bė, vai­kai gam­to­je ieš­ko­da­vo ko nors sal­daus. Lip­nūs, la­bai sal­dūs lie­pų la­pai – tik­ras ska­nu­my­nas. Žo­li­nin­kė siū­lė iš lie­pų la­pų iš­si­kep­ti bly­nų.

Iš ber­žo pum­pu­rų K. Ši­lins­kie­nė ga­mi­na te­pa­lą są­na­riams pa­gal se­no­viš­ką liau­dies me­di­ci­nos re­cep­tą. Te­pa­las – pa­ti efek­ty­viau­sia prie­mo­nė nuo ran­kų, pe­čių, klu­bo, iš­si­ki­šu­sio ko­jų kau­liu­ko skaus­mo. Rei­kia pri­si­rink­ti ne­prasp­ro­gu­sių ber­žų pum­pu­rų, su­džio­vin­ti, už­pil­ti dvi­gu­bai di­des­niu kie­kiu alie­jaus (alie­jų ga­li­ma nau­do­ti bet ko­kį) ir van­dens vo­ne­lė­je kai­tin­ti apie še­šias va­lan­das. Vė­liau nu­sunk­ti. Alie­jus jau tam­pa gy­do­ma­sis. No­rint pa­si­ga­min­ti te­pa­lą į alie­jų rei­kia įdė­ti treč­da­lį bi­čių vaš­ko.

Prasp­ro­gu­sius ber­žų la­pus tin­ka pri­si­rink­ti or­ga­niz­mą va­lan­čiai ar­ba­tai. Ne­pa­mirš­ti ir lie­pų, pa­pras­to­jo laz­dy­no la­pe­lių. Laz­dy­ną žo­li­nin­kė va­di­no lie­tu­viš­kuo­ju gink­me­džiu.

Au­to­rės nuo­tr.


Pu­šų li­mo­na­das

Ko­vo mė­ne­sį ren­ka­mi spyg­liuo­čių me­džių – pu­šų, eg­lių – pum­pu­rai. Žo­li­nin­kė iš pu­šų spyg­lių ir pum­pu­rų ver­da si­ru­pą. Spyg­lius pir­miau­sia rei­kia su­kar­py­ti, už­pil­ti van­de­niu, kad ap­sem­tų, ir vir­ti apie pu­sant­ros-dvi va­lan­das. Pa­lik­ti pa­sto­vė­ti per nak­tį, nu­koš­ti, į nuo­vi­rą įber­ti cuk­raus (lit­rui nuo­vi­ro – ki­log­ra­mas cuk­raus), iš­vir­ti kaip uo­gie­nę. Si­ru­pas tin­ka gar­din­ti ga­zuo­tą sta­lo van­de­nį, bet to žmo­gaus or­ga­niz­mas pa­pil­do­mas vi­ta­mi­nais. Si­ru­pu leng­vi­na­mas var­gi­nan­tis ko­su­lys.

Iš pu­šų pum­pu­rų ga­mi­na­mas ir už­pi­las nuo bron­chi­to. Ta­čiau žo­li­nin­kė pri­mi­nė, jog pu­šų pre­pa­ra­tai kai ku­riems žmo­nėms ga­li su­kel­ti aler­gi­ją.

Si­ru­pus ga­li­ma vir­ti ir iš ki­tų au­ga­lų, pa­vyz­džiui, pie­nių žie­dų, pa­pras­to­jo kie­čio, dar­ži­nio ba­zi­li­ko.

SapFreeimages.com - Joseph Hart nuotr.

Po­mė­gis – ga­min­ti mui­liu­kus

Nau­ja­sis K. Ši­lins­kie­nės po­mė­gis – ga­min­ti mui­liu­kus. Iš pra­džių mo­te­ris ga­mi­no vais­ti­nius te­pa­lus su žo­le­lė­mis, bi­čių vaš­ku, me­det­ko­mis, nau­do­jo­si se­nais re­cep­tais. Vė­liau pra­dė­jo do­mė­tis na­tū­ra­liais mui­lais. Mo­te­ris yra vi­ru­si mui­lą iš pe­le­nų ir kiau­lės tau­kų. Da­bar­ties są­ly­gos ir ga­li­my­bės lei­džia mui­lo ga­my­bai nau­do­ti įvai­rius alie­jus, na­tū­ra­lias me­džia­gas.

Žo­li­nin­kė pa­sa­ko­jo, jog ne­to­li­mo­je atei­ty­je But­kiš­kė­je nu­ma­to­ma įkur­ti net mui­lo ga­my­bos fab­ri­kė­lį. Tai įra­šy­ta Kel­mės ra­jo­no stra­te­gi­nia­me pla­ne.

Dalia KARPAVIČIENĖ

"Šiaulių kraštas"

http://skrastas.lt

Vido Venslaviškio nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys