2017 12 15, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Pra­mo­gos van­de­ny­je rei­ka­lau­ja svei­ko pro­to   print
Nuo se­nų lai­kų bu­vo ti­ki­ma, kad van­duo da­ro ste­buk­lus – jis pa­de­da stip­rin­ti svei­ka­tą ir sau­go­tis nuo li­gų, o karš­tą va­sa­ros die­ną van­dens gai­va – pa­ti ma­lo­niau­sia pra­mo­ga ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­siems.

Ži­no­ma, be­si­džiau­giant sma­giai lei­džia­mu lai­ku, ne­ga­li­ma pa­mirš­ti sau­gu­mo.

Pa­vo­jais al­suo­jan­ti pra­mo­ga

Gel­bė­to­jas Au­ri­mas Mi­la­šius sa­ko, jog poil­siau­jant prie van­dens, ge­riau­sias pa­ta­rė­jas yra svei­kas pro­tas, sa­vo ga­li­my­bių ži­no­ji­mas ir ele­men­ta­rios ži­nios – ka­da ir kaip ver­tė­tų elg­tis at­vi­ruo­se van­dens tel­ki­niuo­se.

La­bai svar­bu įver­tin­ti van­dens tem­pe­ra­tū­rą. Mau­dy­nės šal­ta­me van­de­ny­je ypač pa­vo­jin­gos vy­rams, nes ga­li­ma su­si­rgti pro­sta­tos už­de­gi­mu – pro­sta­ti­tu, ku­rį su­kel­ti ga­li ir pa­vo­jin­gi mik­roor­ga­niz­mai, gy­ve­nan­tys van­dens tel­ki­niuo­se.

Mėgs­tan­tiems mau­dy­tis pa­kan­ka­mai šal­ta­me van­de­ny­je, rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti sai­ko, kad kū­no tem­pe­ra­tū­ra ne­nuk­ris­tų iki kri­ti­nės ir ne­pra­si­dė­tų or­ga­niz­mo hi­po­ter­mi­ja. Pra­dė­jus jaus­ti dre­bu­lį ir ėmus ka­len­ti dan­ti­mis, rei­kia kuo sku­biau lip­ti į kran­tą, nu­si­šluos­ty­ti kū­ną stip­riai iš­tri­nant jį rankš­luos­čiu ir šil­tai ap­si­reng­ti, kad or­ga­niz­mas su­šil­tų. Nau­din­ga at­lik­ti fi­zi­nius pra­ti­mus, ku­rie pa­spar­ti­na su­ši­li­mą.

Daž­na poil­siau­to­jų, be­si­mė­gau­jan­čių van­dens ma­lo­nu­mais, klai­da – stai­gus puo­li­mas į van­de­nį, ypač pir­mai­siais kar­tais mau­dan­tis at­vi­ra­me van­dens tel­ki­ny­je. Pra­tin­tis prie šal­to van­dens rei­kia po tru­pu­tį. Iš pra­džių van­de­ny­je rei­kė­tų bū­ti ne il­giau kaip 3–5 mi­nu­tes, pa­laips­niui il­gi­nant lai­ką iki 20 mi­nu­čių ar pus­va­lan­džio. Mau­dy­tis pa­ta­ria­ma vie­ną ar du kar­tus per die­ną, po val­gio praė­jus ne ma­žiau kaip dviems va­lan­doms. Per­si­val­gius iš­ky­la pa­vo­jus nu­skęs­ti. To­kiu at­ve­ju sun­ku fi­ziš­kai ju­dė­ti, nes van­dens tan­kis yra ge­ro­kai di­des­nis nei oro.

Ne­re­tai pa­si­tai­kan­tis ne­ma­lo­nus pa­ly­do­vas vė­ses­nia­me van­de­ny­je – rau­me­nų mėš­lun­gis, ku­ris ga­li iš­tik­ti dėl tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mo, o ypač tiems žmo­nėms, ku­rių or­ga­niz­me yra elekt­ro­li­tų dis­ba­lan­sas, trūks­tant ka­lio, mag­nio, kal­cio ar B gru­pės vi­ta­mi­nų, ar­ba tie­siog tiems, ku­rių mi­ty­ba yra ne­vi­sa­ver­tė, var­to­ja­ma ne­pa­kan­ka­mai skys­čių, kai pikt­nau­džiau­ja­ma ka­va ir al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais.

Ne­rei­kė­tų mau­dy­tis stip­riai per­si­kai­ti­nus sau­lė­je bei tam­siu pa­ros me­tu. Ne­mo­kan­tiems plauk­ti ne­re­ko­men­duo­ja­ma plau­kio­ti su pri­pu­čia­mais čiu­ži­niais, nes žmo­gus ga­li nu­slys­ti nuo čiu­ži­nio ir pra­dė­ti skęs­ti.

Gel­bė­to­jas sa­ko, jog mė­gau­jan­tis van­dens tei­kia­mais ma­lo­nu­mais, bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį ne tik į jo tem­pe­ra­tū­rą, bet ir van­dens tar­šą. Rei­kė­tų veng­ti mau­dy­nių van­de­ny­je, jei­gu šis už­terš­tas že­mės ūky­je neat­sar­giai nau­do­ja­mo­mis trą­šo­mis bei pes­ti­ci­dais ar bui­ti­nia­me van­de­ny­je esan­čio­mis skal­bi­mo prie­mo­nių prie­mai­šo­mis, ku­rios, pa­te­ku­sios į at­vi­rus van­de­nis, su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas veis­tis dumb­liams. Pas­ta­rie­ji ne tik ne­ma­lo­niai ap­lim­pa kū­ną, bet ir ga­li su­kel­ti aler­gi­nes akių bei odos reak­ci­jas, nie­žu­lį, o mau­dy­nių me­tu ne­ty­čia pra­ri­jus to­kio van­dens – ga­li­mas ir sun­kus ap­si­nuo­di­ji­mas.

Mau­dy­ma­sis už­terš­ta­me van­de­ny­je ypač pa­vo­jin­gas vai­kams, pa­gy­ve­nu­siems ir silp­nes­nį imu­ni­te­tą tu­rin­tiems žmo­nėms. Ke­li gurkš­niai van­dens pa­pras­tai ne­su­ke­lia li­gos, ta­čiau kai ku­rio­mis li­go­mis, to­kio­mis kaip he­pa­ti­tas A, ga­li­ma už­si­krės­ti ir gurkš­te­lė­jus ne­di­de­lį už­terš­to van­dens kie­kį. In­for­ma­ci­ją apie mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bę kiek­vie­no­je ap­skri­ty­je ga­li­ma ras­ti Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Pixabay.com - Unsplash nuotr.

Itin at­sar­giai mė­gau­tis mau­dy­nė­mis tu­rė­tų tam tik­ro­mis li­go­mis ser­gan­tys žmo­nės, o ypač klas­tin­go­mis šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Įb­ri­dus į vė­ses­nį van­de­nį stai­ga su­siau­rė­ja odos krau­ja­gys­lės, to­dėl ga­li pa­kil­ti krau­jos­pū­dis, o tai le­mia di­des­nę in­fark­to ar in­sul­to ri­zi­ką.

Prie van­dens ma­ža­me­čius vai­kus, ne­prik­lau­so­mai nuo jų plau­ki­mo įgū­džių, tu­ri pri­žiū­rė­ti suau­gu­sie­ji. Ma­žie­ji dar ne­ge­ba įver­tin­ti sa­vo jė­gų, to­dėl daž­nai nu­plau­kia per to­li. Ma­ži vai­kai ypač pa­žei­džia­mi, jie ga­li pri­ger­ti ir 6 cm gy­ly­je. Vai­kai iki 5 me­tų am­žiaus skęs­ta ty­liai, nes pa­nė­rę į van­de­nį jie ne­su­vo­kia, kas vyks­ta. Jiems nu­skęs­ti už­ten­ka ke­lių se­kun­džių, to­dėl ma­ža­me­čių sken­di­mų ri­zi­ka yra itin di­de­lė.

Ypač pa­vo­jin­ga mau­dy­tis ly­jant lie­tui ir griau­dė­jant per­kū­ni­jai, nes van­duo yra lai­dus elekt­rai. Kad sma­gus poil­sis prie van­dens tel­ki­nio ne­si­baig­tų tra­giš­kai, pa­si­rin­ki­te vie­tą, kur yra žmo­nių, o ge­riau­sia – kur yra gel­bė­to­jų.

Jei­gu ne­no­ri­te plauk­ti pa­sku­ti­nį kar­tą

Daž­nam lie­tu­viui poil­sis prie van­dens vis dar aso­ci­juo­ja­si su svai­giai­siais gė­ri­mais, nors kiek­vie­nas ži­no, jog al­ko­ho­lis ir fi­zi­nė veik­la – du ne­su­de­ri­na­mi da­ly­kai. Aps­vai­gęs žmo­gus nea­dek­va­čiai rea­guo­ja į ap­lin­ką, itin daž­nai per­ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes. Iš­gė­rus al­ko­ho­lio, žmo­gaus or­ga­niz­mas bū­na per daug at­si­pa­lai­da­vęs, o tai truk­do at­lik­ti už­tik­rin­tus, bū­ti­nus fi­zi­nius veiks­mus, kad ju­dė­ji­mas van­dens pa­vir­šiu­mi vyk­tų be su­sto­ji­mo, net jei plau­ki­mo tech­ni­ka ne­prie­kaiš­tin­ga.

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau al­ko­ho­lio var­to­ji­mas yra vie­nas di­džiau­sių pa­sken­di­mų at­vi­ruo­se van­dens tel­ki­niuo­se ri­zi­kos veiks­nių. Jei­gu iš­gė­rus ei­na­ma mau­dy­tis, la­bai išau­ga ri­zi­ka pa­tir­ti gal­vos, stu­bu­ro trau­mas, nu­skęs­ti, ši­lu­mos smū­gio ti­ki­my­bė pa­di­dė­ja net 15 kar­tų. Kad mau­dy­nės van­dens tel­ki­niuo­se bū­tų sau­gios, pa­ta­ria­ma ne­var­to­ti al­ko­ho­lio tiek prieš mau­dy­nes, tiek mau­dan­tis, ypač bū­nant kar­tu su vai­kais. Pas­te­bė­ta, jog tė­vai, var­to­jan­tys al­ko­ho­lį, ski­ria ma­žiau dė­me­sio vai­kams, dėl to išau­ga vai­kų pa­sken­di­mų ti­ki­my­bė.

Mo­ky­tis plauk­ti nie­ka­da ne­vė­lu

Ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­ma, kad se­no­vės Grai­ki­jos mo­te­rys gim­dy­da­vo van­de­ny­je. Ži­no­ma, tai da­rė ne vi­sos, o tik iš­rink­to­sios, kai bend­ruo­me­nei rei­kė­da­vo nau­jo ora­ku­lo. Ti­kė­ta, kad toks vai­kas tu­rės ne­pap­ras­tų pro­ti­nių ge­bė­ji­mų ar net aiš­kia­re­gys­tės do­va­ną. Bė­gant lai­kui ši ma­da pa­sie­kė dau­ge­lį ša­lių, o taip pat ir Lie­tu­vą. Tė­vai, kū­di­kio atė­ji­mui pa­si­rin­kę van­de­nį, pra­de­da la­bai anks­ti sa­vo vai­kus grū­din­ti bei mo­ky­ti plauk­ti. Bū­ti­na ži­no­ti, jog pir­mo­jo pus­me­čio kū­di­kiams mau­dy­tis at­vi­ruo­se van­dens tel­ki­niuo­se ne­pa­tar­ti­na, ka­dan­gi ma­žy­lių la­bai plo­na ir jaut­ri ode­lė. Po šeš­to­jo gy­ve­ni­mo mė­ne­sio, jei kū­ne­lio oda svei­ka, ga­li­ma ban­dy­ti mau­dy­tis, bet ge­riau­sia bū­tų su­lauk­ti 8–10 mė­ne­sio.

Pixabay.com - Anja Osenberg  nuotr.

Anot gel­bė­to­jo, vi­siš­kai ne­svar­bu, kad vai­kas mo­ka plauk­ti. At­si­ti­kus pa­vo­jin­gai si­tua­ci­jai, to­kiai kaip pa­te­ki­mas į po­van­de­ni­nes sro­ves, įplau­ki­mas į žo­les, nė­ri­mo me­tu už­kliu­vi­mas už žo­lių ar­ba net šiukš­lių, ku­rios, be­je, šimt­me­čius iš­bū­na van­de­ny­je, šo­ki­nė­ji­mas nuo liep­tų į van­de­nį, kur ne­si­ma­to dug­no, ga­li baig­tis tra­giš­kai. Ši tai­syk­lė ga­lio­ja ir suau­gu­siems, ku­rie nu­plau­kia per to­li, o ke­lio­nei at­gal pri­trūks­ta jė­gų.

Jei­gu gal­vo­ja­te, kad plauk­ti ga­li­ma iš­mok­ti tik vai­kys­tė­je – la­bai klys­ta­te. Plauk­ti ga­li­ma iš­mok­ti bet ko­kia­me am­žiu­je. Rei­kia tu­rė­ti no­ro bei už­si­spy­ri­mo ir at­si­kra­ty­ti sken­di­mo bai­mės. Bū­tent bai­mė ne­lei­džia žmo­gui at­si­pa­lai­duo­ti ir iš­mok­ti ra­miai kvė­puo­ti van­de­ny­je. Iš­mo­kęs tin­ka­mai kvė­puo­ti žmo­gus ga­li nu­rim­ti ir pra­dė­ti plau­ki­mo pa­mo­kas. Dau­gu­ma mū­sų – sa­va­moks­liai plau­ki­kai, ta­čiau no­rint iš­mok­ti plauk­ti vy­res­nia­me am­žiu­je pra­var­tu kreip­tis į spe­cia­lis­tą. „Svar­biau­sia yra ne­si­gė­dy­ti mo­ky­tis plauk­ti, nes ne vi­si žmo­nės juk iš­moks­ta vis­ko iš kar­to. Mo­kė­ji­mas plauk­ti tai yra bū­ti­ny­bė, ku­rią kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­tų mo­kė­ti. Nė vie­nas ne­ži­no­me, ka­da ši­to ge­bė­ji­mo pri­si­reiks“, – sa­ko gel­bė­to­jas.

Net ir iš­mo­kę plauk­ti, ne­si­gė­dy­ki­te su sa­vi­mi į van­de­nį pa­siim­ti pa­pil­do­mų prie­mo­nių – pri­pu­čia­mų ir spe­cia­lių ne­skęs­ta­nčių.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Pixabay.com - Hans Braxmeier nuotr.


Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys