2017 07 23, Sekmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kelias į žaliavalgystę nėra lengvas   print
2013-09-04
„Ža­lia­val­gys­tė nė­ra pa­na­cė­ja, ta­čiau tu­ri­me ži­no­ti, kad val­gy­da­mi mes ar­ba nuo­di­ja­mės, ar­ba gy­do­mės“, – sa­ko Gin­ta­rė Jo­nai­ty­tė, gy­vo mais­to, svei­kos gy­ven­se­nos, lė­to na­tū­ra­laus gy­ve­ni­mo bū­do pro­pa­guo­to­ja, lek­to­rė, Ann Wig­mo­re fon­do at­sto­vė Lie­tu­vo­je.

Kas yra gy­vas mais­tas?

Gy­vo mais­to są­vo­ką, pri­me­na Gin­ta­rė Jo­nai­ty­tė, pir­mo­ji pa­sau­ly­je at­ra­do mū­sų kraš­tie­tė Onu­tė Va­ra­pic­kai­tė (pa­sau­ly­je ži­no­ma Ann Wig­mo­re var­du). Ji – gy­vo mais­to pra­di­nin­kė pa­sau­ly­je.

Gy­vas mais­tas – neap­do­ro­tas aukš­tes­nė­je nei 42 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je, ne­pra­ra­dęs mais­ti­nės ver­tės, en­zi­mų, virš­ki­ni­mo fer­men­tų, ku­rie da­ly­vau­ja vi­suo­se svar­biau­siuo­se mū­sų or­ga­niz­mo pro­ce­suo­se, pra­de­dant en­dok­ri­ni­ne sis­te­ma, bai­giant se­nė­ji­mu.

„Gy­vas mais­tas mums yra duo­tas iš gam­tos. Ja­me sly­pi šim­tai virš­ki­ni­mo fer­men­tų – en­zi­mų, to­dėl taip yra tau­so­ja­mos or­ga­niz­mo jė­gos“, – tei­gia Gin­ta­rė. A. Wig­mo­re yra mi­nė­ju­si, kad 80 pro­cen­tų ne­ga­la­vi­mų (skaus­mo, dep­re­si­jos, blo­gos nuo­tai­kos) ky­la dėl ne­su­virš­kin­to mais­to.

Kū­ne – iki 20 kg ter­ša­lų

„Kai į or­ga­niz­mą pa­ten­ka mė­sa, bul­vė, sal­dai­nis, to­kiai ko­šei su­virš­kin­ti or­ga­niz­mas pa­jun­gia ir ka­są, ir inks­tus, ir ke­pe­nis – or­ga­niz­mo me­cha­niz­mai dir­ba visu pa­jė­gumu. Nuo­lat in­ten­sy­viai dirb­da­mi dė­vi­si, – sa­ko Gin­ta­rė. – To­kio sun­kaus mais­to or­ga­niz­mas ne­ga­li visiškai su­virš­kin­ti, nes ne­tu­ri rei­ka­lin­gų fer­men­tų. Ne­su­virš­kin­tas mais­tas ke­liau­ja į sto­rą­jį žar­ny­ną ir ten pra­de­da pū­ti.“

Pū­vant mais­tui, ski­ria­si tok­si­nai, ku­rie ke­liau­ja krau­ju ir ieš­ko vie­tos, kur nu­sės­ti. Anot gy­vo mais­to pro­pa­guo­to­jos, ter­ša­lai pa­laips­niui sė­da ten, kur silp­niau­sia or­ga­niz­mo vie­ta ir tik po ku­rio lai­ko mes pa­jun­ta­me skaus­mą.

Dėl mais­to gau­sos, už­terš­tu­mo, mais­tin­gų­jų me­džia­gų trū­ku­mo, fi­zi­nio neak­ty­vu­mo bei nei­gia­mų emo­ci­jų, sa­ko Gin­ta­rė, net vai­kai pra­dė­jo sirg­ti suau­gu­sių­jų li­go­mis: art­ri­tu, os­teo­po­ro­ze, vė­žiu.

Yra ma­no­ma, kad or­ga­niz­me ga­li bū­ti su­si­kau­pę nuo 1,5 iki 20 ki­log­ra­mų tok­si­nų.

Kuo svar­bi šar­mų ir rūgš­čių pu­siaus­vy­ra?

Nuo šar­mų ir rūgš­čių pu­siaus­vy­ros pri­klau­so mū­sų svei­ka­ta. Anot Gin­ta­rės, vi­sa­val­giams rei­kė­tų ži­no­ti, kad gy­vas mais­tas šar­mi­na, o val­gy­da­mi mė­sos, žu­vies, pie­no pro­duk­tų or­ga­niz­mą rūgš­ti­na­me, taip už­veis­da­mi „blo­gų­jų“ bak­te­ri­jų.

Kai val­go­me sun­kų, rūgš­ti­nan­tį mais­tą, or­ga­niz­mas įjun­gia vi­sas pa­jė­gas ir dir­ba įsi­tem­pęs, kad ter­pę šar­min­tų.

Or­ga­niz­mą rūgš­ti­na ir nei­gia­mos emo­ci­jos.

Są­mo­nin­gas val­gy­mas

„Lė­tai ir il­gai val­gy­ti yra gė­ris. Vi­si tai ži­no­me, bet ar taip da­ro­me? – klau­sia Gin­ta­rė. – Daž­niau­siai sa­ko­me, kad tam ne­tu­ri­me lai­ko, ta­čiau tai tik at­si­kal­bi­nė­ji­mas." Neat­si­tik­ti­nai yra su­kur­tos il­gos ar­ba­tos gė­ri­mo ce­re­mo­ni­jos, val­gy­mo ri­tua­lai, mi­ty­bos prin­ci­pai.

„Są­mo­nin­gas val­gy­mas yra toks, kai vi­sas dė­me­sys su­tel­kia­mas į mais­tą, jo tu­ri­nį, teks­tū­rą, kva­pą, o ne pri­si­ry­ti“,– sa­ko gy­vo mais­to pro­pa­guo­to­ja.

Vie­nam val­gy­mui, ti­ki­na ji, pa­kan­ka sau­jos mais­to. Tai­gi, per die­ną mums pa­kak­tų ki­log­ra­mo mais­to.

SXC.hu nuotr.


Ir ža­lia­val­giai ser­ga

Ar ža­lia­val­gys­tė – išei­tis nuo vi­sų li­gų? „Tik­rai ne“, – sa­ko Gin­ta­rė. Ir ža­lia­val­giai ser­ga.

Pra­dė­jus do­mė­tis ža­lia­val­gys­te, ga­li­ma ras­ti daž­nai ne­tei­sin­gos ir prieš­ta­rin­gos in­for­ma­ci­jos. Jei val­gy­si ža­lią mais­tą, ta­čiau neiš­ma­ny­si, kaip jį de­rin­ti, jis bus sun­kiai virš­ki­na­mas.

Jei be sai­ko mai­šy­si­me, tar­ki­me, da­tu­les, rie­šu­tus kar­tu su vai­siais, uo­go­mis – mū­sų or­ga­niz­me vyks pu­vi­mas, nes ang­lia­van­de­niai su rie­ba­lais su­ke­lia šį pro­ce­są.

„Per­dė­tas rie­šu­tų, sėk­lų nau­do­ji­mas yra di­džiu­lis krū­vis or­ga­niz­mui“, – per­spė­ja Gin­ta­rė.

Jei sma­gu­riau­si­me tik vai­siais, ga­li su­jaut­rė­ti dan­tys. O jei val­gy­si­me vie­no­dos rū­šies gy­vą mais­tą, mums trūks mais­tin­gų me­džia­gų, to­dėl la­bai svar­bi įvai­ro­vė.

Gin­ta­rės nuo­mo­ne, ža­lia­val­gys­tė tin­ka ne vi­siems, šis ke­lias tu­ri atei­ti iš or­ga­niz­mo vi­daus. Jei no­ri­si il­ga­lai­kio re­zul­ta­to, ža­lia­val­gys­tės tiks­las ne­tu­rė­tų bū­ti „no­riu bū­ti pa­na­ši į De­mi Moor“ (ji yra ža­lia­val­gė) ar „su­liek­nė­ti“. Ža­lia­val­gys­tė – tar­si vi­di­nis bal­sas, pa­tik­rin­tas ste­bė­ji­mu bei ban­dy­mu su sa­vi­mi.

Pra­dė­ti nuo ry­ti­nio kok­tei­lio

Gin­ta­rė ne­pa­ta­ria prie ža­lia­val­gys­tės pe­rei­ti stai­ga, nes or­ga­niz­mas pa­tirs di­de­lį stre­są. Pra­dė­ti ga­li­ma nuo ry­ti­nio kok­tei­lio.

Ji sa­vo ma­mai dėl la­bai pa­di­dė­ju­sio cho­les­te­ro­lio kie­kio ir in­sul­to grės­mės, pa­ta­rė ry­tą pra­dė­ti nuo kok­tei­lio, su­plak­to iš dvie­jų vai­sių ir dvie­jų žo­lių.

Be­veik ne­keis­da­ma mi­ty­bos įpro­čių per 7 mė­ne­sius ma­ma nu­me­tė 15 ki­log­ra­mų, o cho­les­te­ro­lio kie­kis nor­ma­li­za­vo­si. Tie­sa, dar­žo­vių ma­ma val­gė ne­ri­bo­tais kie­kiais. „Ša­lu­ti­nis“ to­kios mi­ty­bos po­vei­kis – iš gy­vo mais­to ma­ma ga­vo gau­sy­bę ener­gi­jos.

Gin­ta­rės ke­lias į ža­lia­val­gys­tę bu­vo nuo­sek­lus. Pust­re­čių me­tų ji bu­vo ve­ge­ta­rė, pu­sant­rų – ve­ga­nė, jau dve­jus me­tus – ža­lia­val­gė. Šį ke­lią nuė­ju­si Gin­ta­rė tvir­ti­na, kad ke­lias į ža­lia­val­gys­tę daž­nai bū­na il­gas ir ne­leng­vas. Mat il­gai vis­ką val­giu­siam ir už­si­te­ršu­siam or­ga­niz­mui pe­rė­ji­mas į ža­lia­val­gys­tę yra šo­kas.

„Svar­biau­sia – ne­spaus­ti sa­vęs, ne­vers­ti. Ža­lia­val­gys­tė – tik mi­ty­bos kryp­tis“, – sa­ko Gin­ta­rė.

PRAK­TIŠ­KI PA­TA­RI­MAI

* Gin­ta­rė die­ną pra­de­da nuo stik­li­nės šil­to van­dens su cit­ri­na – toks gė­ri­mas šar­mi­na or­ga­niz­mą. Ge­riau­sia nau­do­ti kū­no tem­pe­ra­tū­ros mais­tą. Mat šal­tą mais­tą or­ga­niz­mas sten­gia­si su­šil­dy­ti, o karš­tą – at­šal­dy­ti iki kū­no tem­pe­ra­tū­ros, tam iš­nau­do­da­mas daug ener­gi­jos.

* Švie­žiai spaus­tų vai­sų ar dar­žo­vių sul­čių ga­li­ma ger­ti lit­rais. Ry­tą Gin­ta­rė pa­ta­ria val­gy­ti kuo sal­des­nio, ener­gi­jos tei­kian­čio mais­to, ar­tė­jant link pie­tų – dau­giau bal­ty­mi­nio.

* Per die­ną Gin­ta­rė su­val­go ke­le­tą vai­sių ar dar­žo­vių po­rci­jų, per pie­tus – ža­lios sriu­bos, o va­ka­re pa­si­le­pi­na ža­lia ko­še ar pu­din­gu. Žie­mą var­to­ja dau­giau kvie­čių žel­me­nų ir dai­gų, ku­riuos dai­gi­na­si sa­vo na­muo­se.

* Pa­si­ga­min­ti gy­vo mais­to pa­kan­ka pen­kio­li­kos mi­nu­čių, tik svar­bu vis­ką ap­gal­vo­ti iš va­ka­ro. Mat sėk­las ir rie­šu­tus rei­kė­tų pa­mir­ky­ti per nak­tį, dar­žo­ves (so­dos ar drus­kos van­de­ny­je) – pa­kan­ka prieš val­gį.

* La­bai svar­bu mais­to kom­bi­na­ci­jos. Gin­ta­rė siū­lo kok­tei­lius plak­ti iš dvie­jų žo­lių ir dvie­jų vai­sių. Jau vien toks kok­tei­lis ry­tą yra di­džiu­lis žings­nis į ža­lia­val­gys­tę.

* Mai­šy­ti vai­sius ir dar­žo­ves nė­ra ge­rai. Su­mai­šy­ti bal­ty­mai ir ang­lia­van­de­niai su­ke­lia pu­vi­mą, blo­gi­na įsi­sa­vi­ni­mą, sun­ki­na virš­ki­ni­mą. De­rė­tų pri­si­min­ti, kad ar­bū­zi­nės šei­mos vai­siai val­go­mi tik at­ski­rai dėl jų įsi­sa­vi­ni­mo.

* Gy­vo mais­to ša­li­nin­kai skep­tiš­kai ver­ti­na da­bar­ti­nes re­ko­men­da­ci­jas kas­dien iš­ger­ti po 1,5-2 lit­rus van­dens. Anot Gin­ta­rės, dar Vy­dū­nas per­spė­jo neap­sun­kin­ti per di­de­liu kie­kiu van­dens mū­sų inks­tų. Val­gy­da­mi daug vai­sių, uo­gų, dar­žo­vių, sa­lo­tų gau­na­me pa­kan­ka­mai or­ga­ni­nio van­dens.

Nijolė KOSKIENĖ

Edi­tos SU­DŽIŪ­TĖS nuo­tr.

http://www.skrastas.lt

"Šiaulių kraštas"

 

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys