Atostogų metu tėvai nebegali pasislėpti už savo darbų rutinos, o vaikai – už mokyklinių reikalų. Visas laikas, visa erdvė staiga tampa bendra. Tai puiki galimybė skirti daugiau laiko vienas kitam, puiki proga geriau pažinti vieni kitus.
Tačiau toje gražioje atostogų terpėje tėvai ir vaikai patiria ir ne pačias gražiausias akimirkas, atsiranda tam tikros įtampos bei nesutarimų tarpusavio santykiuose. Tai kiek aptemdo atostogų metą tiek tėvams, tiek vaikams.
Dažnai tėvai pradeda jausti sutrikimą ir bejėgiškumą, nes pajaučia, kad mažai pažįsta savo augantį vaiką, nebežino jo tikrųjų poreikių, interesų, besiformuojančių vertybių. Jų įsivaizduojamas sūnaus ar dukters įvaizdis susidūrus su realia tikrove dažnai neatitinka jų lūkesčių.
Bet nereikia gąsdintis. Konfliktai buvo ir bus, jie neišvengiami.
Kas dieną, kas valandą, kas minutę natūraliai susiduria tėvų ir vaikų interesai, poreikiai, norai, skoniai, vertybės ir kt.
Į susidūrimus tarp tėvų ir vaikų galima pasižiūrėti kaip į galimybę geriau pažinti vieni kitus ir keisti tai, kas netenkina tarpusavio santykiuose, ieškoti bendrų sąlyčio taškų.
Svarbu sąžiningai užduoti vieną svarbų sau klausimą: koks bendravimo stilius dominuoja šiuo metu su vaiku – draugiškas ar konfliktiškas?
Jei jūsų santykiuose dominuoja maži ar dideli konfliktai – tai gali būti savotiškas santykių barometras, parodantis, kokiose vietose reikalinga korekcija. Gal tai tik auklėjimo spragos, o gal vaikas jau peržengia leistino elgesio ribas, o gal tai per stipriai išreikštas jūsų vaiko charakterio ar temperamento bruožas?
Jei jūsų santykiuose dominuoja draugiškas bendravimo stilius – tai sveikintina. Vadinasi, jūsų kontaktas su vaiku vystosi gera kryptimi. Belieka atidžiau įsiklausyti ir išgirsti, kas šiuo periodu ypač domina jūsų augantį vaiką, ir apie tai pasikalbėti su vaiku, pagilinti jo supratimą jam aktualiu klausimu, pasidalinti patirtimi.
Geriems tėvų ir vaikų santykiams svarbu:
• Geras dvasinis kontaktas su savo vaiku (kai žinome, kas dedasi mūsų dukters ar sūnaus širdelėje, lengviau pasiekti susikalbėjimo konfliktų metu bei atrasti bendrų sąlyčio taškų).
• Su vaiku reikia mokytis draugauti, o ne kovoti. Lengviau bus tartis iškilus konfliktams, ypač paauglystėje.
• Laiku nubrėžti jums priimtino ir leistino elgesio ribas (tai svarbu visais amžiaus tarpsniais).
• Po konfliktinių situacijų (joms atslūgus) svarbu nuoširdžiai su vaiku apie tai pasikalbėti: apie savo jausmus, vaiko jausmus konflikto metu, kas jus konkrečiai netenkino toje situacijoje ir kokio elgesio tikitės iš jo ateityje.
Vilma Mažeikienė
Reabilitacijos centro „Regsana“ psichologė
"Klaipėda"
Vido Venslaviškio nuotr.
