– Ar vaikų širdies ligų daugėja?
– Situacija smarkiai nesikeičia. Paskaičiuota, jog maždaug 0,8 procento vaikų gimsta su širdies ydomis. Daugiau širdies ligų atrandama dėl modernėjančios medicininės įrangos, diagnostikos. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, puikiai išvystyta vaisiaus kardiologijos sritis.
– Lietuvoje yra šios srities specialistų?
– šiuo metu šios srities gydytoja dirba Genetikos centre. Nuotoliniu būdu lankau vaisiaus kardioechoskopijos kursus Prancūzijoje ir po jų galėsiu atlikti vaisiaus širdies tikrinimą. Toks specialistas vaisiaus širdies tikrinimą atlieka 18, 24, 32 vaisiaus savaitę, jei kyla įtarimų apie besivystantį ar jau susiformavusį širdies sutrikimą.
Svarbiausia, kad atradus pakitimų vaisiui galima pagelbėti nėštumo metu arba būti pasiruošus perduoti specialistams operuoti, teikti kitokią pagalbą, suplanuoti gydymo strategiją.
Kai kurias širdies ligas ar ydas vaisius gerai toleruoja, nes nėštumo metu jo kraujotaka veikia kitaip negu naujagimio. Tačiau po gimimo užsidarius vaisiaus kraujotakai kritinę ydą turintį naujagimį ištinka kardiogeninis šokas, naujagimis gali mirti. Itin retais atvejais dėl kritinės širdies ydos vaisius žūva dar įsčiose. 20 procentų naujagimių su kritinėmis širdies ligomis nesulaukia operacijos, dėl to svarbi vaisiaus kardiologija.
– Kas tai yra – širdies yda?
– Įgimta širdies yda – anatominiai širdies pakitimai, trikdantys kraujotaką. Įgimtos ydos skirstomos į mėlynąsias arba baltąsias. Mėlynosiomis vadinamos tada, kai neprisotintas deguonimi kraujas patenka į sisteminę kraujotaką, todėl kūnelis įgauna melsvą atspalvį. Baltosioms būdingi pertvarų defektai, aortos susiaurėjimas, tada oda tampa blyški. Pastarosios ydos sunkiau pastebimos.
Kritines, gyvybei pavojingas ydas reikia skubiai operuoti. Atviras arterinis latakas – funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plautinio kamieno. Nėštumo laikotarpiu šis latakas yra būtinas vaisiaus kraujotakai. Po gimimo arterinis latakas dažniausiai užsidaro per pirmąsias 3 paras, kai kada vėliau.
Naujagimis, turintis kritinę širdies ydą, kol veikia atviras arterinis latakas, jaučiasi gerai. Funkcionuojantis atviras arterinis latakas naujagimiui su kritine yda gelbsti gyvybę, tad reanimacijos skyriuje tokiam naujagimiui lašinami specifiniai medikamentai, atveriantys arterinį lataką.
Užsidarius šiam latakui, jei naujagimis serga sudėtinga širdies yda, išryškėja širdies nepakankamumo požymiai: jis nustoja valgyti, pradeda dažnai kvėpuoti, dejuoti, pakinta odos spalva.
Defektai gali išryškėti po kelių dienų ar savaičių, tuomet, kai užsidaro atviras arterinis latakas, tad tėvai turi būti budrūs ir atsiradus minėtiems simptomams kreiptis į medikus – kiekviena minutė itin brangi.
– Kas lemia širdies ydų atsiradimą?
– Dažniausiai tai spontaninės mutacijos nėštumo metu. Įgimtų širdies ydų paveldimumas yra retas atvejis, tačiau galimas. Jei motina ar tėvas turi prieširdžių pertvaros defektą, tokį sutrikimą gali turėti visi vaikai, reiškia iš kartos į kartą eina dominantinis genas.
Didelę įtaką ydoms, širdies pertvarų defektams atsirasti turi nėštumo metu motinos ar tėvo alkoholio vartojimas. Alkoholis sutrikdo pertvaros vystymąsi. Yra buvę atvejų, kai naujagimiai gimė su vaisiaus alkoholiniu sindromu, turėjo didžiulių širdies defektų.
Svarbus aplinkos poveikis, motinos persirgtos infekcijos, kai kurių medikamentų vartojimas. Tačiau dauguma atvejų priežastys nežinomos.
– Ar tai, kad naujagimis gimė su širdies yda, gali įtarti tik kardiologas?
– širdies yda diagnozuojama echoskopijos metu. Įtarimus gali patvirtinti pamatuotas kraujo prisotinimas deguonimi, kraujospūdis, odos spalvos pakitimai, kai naujagimis gali būti melsvas arba baltas. Šie papildomi diagnostiniai tyrimai atliekami reanimacijos skyriuose.
Kiti simptomai sunkiai pastebimi arba jų nebūna. Kol veikia vaisiaus kraujotaka, ligos požymių gali nesimatyti, manoma, kad vaikas gimė visiškai sveikas. Širdies ligos yra labai klastingos.
Kartais naujagimiams, net ir su sunkia širdies yda, pirmomis gyvenimo paromis gali nebūti ryškių ligos požymių. Naujagimiai gali dažniau kvėpuoti, valgydami ilsėtis, yra blyškesni ar melsvesni, jiems šąla galūnės. Tėvams rekomenduočiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips naujagimį kardiologo konsultacijai.
Buvo atvejis, kai septynių parų naujagimis nustojo valgyti. Pakito jo spalva. Tėvai suskubo vežti į polikliniką, tačiau pakeliui vaiką ištiko klinikinė mirtis. Tėvai nesutriko, kol važiavo iškviestoji pagalba, jie kūdikį pasidėję ant mašinos kapoto bandė gaivinti. Laimė, buvo itin šalta žiema, daug sniego. Medikai mano, kad būtent didelis šaltis išgelbėjo. Kūnelis, ir pats svarbiausias organas – galvos smegenys, buvo šaltyje, kuriame visi procesai smarkiai sulėtėjo.
Atgaivintam naujagimiui buvo padaryta echoskopija, rastas didelis aortos susiaurėjimas, kraujas nebegalėjo praeiti.
Taip išaiškėjo, kad vaikas turėjo širdies sutrikimų, todėl ir yra svarbi vaisiaus kardiologija.
“šiaulių kraštas” – Giedriaus BARANAUSKO nuotr.Vaikų kardiologė Alma Tallat-Kelpšienė sako, kad dauguma vaikų širdies ligų ar ydų atsiradimo priežastys nežinomos.
– Kaip jaučiasi širdies ligą turintys vaikai?
– Tai priklauso nuo širdies ligos tipo, nuo gydymo. Yra ydų, kurių neįmanoma visiškai koreguoti, vaikas jaučia jėgų stygių, nuovargį, gali varginti širdies ritmo, kraujo krešėjimo sutrikimai. Operacinis gydymas gelbsti gyvybę, pagerina gyvenimo kokybę.
Daug atvejų, kai ydos ištaisomos, vaikai visai pasveiksta, gali sportuoti. Svarbu neuždelsti operacinio gydymo, kol neišsivystė plautinė hipertenzija, kitos komplikacijos.
Vaistais tokie sutrikimai nebus išgydyti, tik palengvinti simptomai.
Kai kurios širdies ydos – itin klastingos. Vaikas jaučiasi gerai, ūžesys menkas ar jo išvis nėra. Yda gali būti įtarta, radus padidintą kraujospūdį.
Vaikai, turintys reikšmingą širdies ydą, gali dažnai sirgti apatinių kvėpavimo takų ligomis: bronchitais, plaučių uždegimais arba gali išvis niekuo nesirgti. Tokiais atvejais pagrindinė diagnostikos priemonė yra širdies echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
– Ar visas ydas reikia operuoti?
– Ne visos ydos koreguojamos chirurginiu būdu, kai kurias galima uždaryti specialiais kamščiais širdies zondavimo metu, be pjūvio. Daugelį ydų nereikia koreguoti, kadangi jos nesutrikdo kraujotakos.
Yra statistika, kad apie 15 procentų suaugusiųjų turi nežymių širdies defektų, apie kuriuos nežinojo. Kai kurie pertvarų defektai įtakos nei vaiko vystymuisi, nei augimui įtakos neturi. O maži defektai vaikui augant užsidaro.
– Kokių dar širdies ligų esama?
– Dar viena širdies ligų grupė – įgimti ritmo ir laidumo sutrikimai, kurie diagnozuojami užrašius elektrokardiogramą (EKG). Net nesant simptomams, reikia užrašyti EKG prieš ruošiantis lankyti baseiną, mokyklą, kada sprendžiama, koks fizinis aktyvumas leistinas. Nesvarbu, kad mažam vaikui buvo normali EKG, kai kada po kelerių metų išryškėja papildomo laidumo pluošto požymiai, todėl vaikams kasmet ar kas keleri metai reikia užrašyti EKG.
Ritmo sutrikimai gali sukelti įvairių savijautos pokyčių – nuo labai dažno širdies plakimo ar atvirkščiai – reto pulso iki apalpimo ir širdies sustojimo.
Įgimta visiška blokada pasireiškia labai retu pulsu nuo pat gimimo. Naujagimiui būtina įstatyti širdies elektrostimuliatorių, po to savijauta pagerėja. Alpstantiems gali prireikti specialių tyrimų. Jei alpimo metu širdies veikla sustoja ilgiau nei 3 sekundes, implantuojamas širdies stimuliatorius.
širdies raumens ligos gali ištikti bet kuriame amžiuje. Jos gali būti nulemtos genų mutacijų. Jei vaikai alpsta, vargina krūtinės skausmai, naktinis dusulys, reikėtų ištirti detaliau, ar nėra kardiomiopatijos. Progresuojant reikalinga širdies transplantacija. Vienas iš veiksnių, sukeliančių miokarditą, yra gripo virusas, todėl reikėtų kasmet skiepytis nuo gripo.
Sunki yra širdies vožtuvų uždegimo liga, infekcinis endokarditas, kai bakterijos gali suardyti vožtuvą ir tada tenka įdėti dirbtinį vožtuvą – protezą. Visą gyvenimą vartoti krešėjimą mažinančių vaistų.
Reikėtų nepamiršti, jog pacientas, turėdamas tam tikrą ydą, laikydamasis profilaktikos priemonių gali sveikas nugyventi ilgą gyvenimą.
Natalija KONDROTIENĖ
“šiaulių kraštas”
Freeimages.com – Andrejs Pidjass nuotr.
